Spaudos konferencija
Patarimams nepadėjus, Dalia Grybauskaitė sugrįžta
Be didelių pinigų rinkiminei reklamai. Be partinio užnugario. Be oligarchų palaikymo. Tokias nuostatas deklaruoja kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus Dalia Grybauskaitė. Klaipėdoje antradienį vykusiame susitikime su vietine žiniasklaida ji apgailestavo, jog moralinės vertybės dabar laikomos silpnybėmis. Tačiau, kandidatės nuomone, būtent pasiaukojimas visuomenės labui, bet tuo pačiu ir pragmatiškas požiūris į ekonomines ir politines realijas yra jos stiprybė. „Ateina laikas atsidėkoti šaliai už išsimokslinimą, suteiktas galimybes. Patarimus garsiai dalinau. Jie nepadėjo. Tad reikia grįžti“, – savo apsisprendimą kandidatuoti, nepaisant įvairių jėgų priešiškumo ir daromo psichologinio spaudimo, paaiškino D. Grybauskaitė.
Susitikimuose klausimai kartojasi
Kandidatė Dalia Grybauskaitė vertindama Vyriausybės antikrizinį planą ir mokesčių reformą akcentavo, jog teoriškai viskas atrodo gerai, tačiau praktikoje neapgalvoti ir skubūs veiksmai Lietuvoje sukėlė daug problemų, taip pat ir socialinę įtampą. Tuo ji įsitikino pastaruoju metu susitikdama ir su verslo atstovais, ir su paprastais žmonėmis. D. Grybauskaitė pripažino, kad rinkimų kampanijos metu nespės apsilankyti visuose rajonų centruose, o tuo labiau kaimuose. Tačiau jau patyrė, kad kiekviename susitikime beveik 90 procentų klausimų yra tie patys. „Paprasti žmonės teiraujasi apie pensijas, būsto apšiltinimą, paramą vaikų auginimui, baiminasi dėl nedarbo. Verslininkai klausia, kaip išgyventi krizės sąlygomis ir dar pasikeitus mokesčiams“, – susitikimuose įgyta patirtimi dalijosi kandidatė.
– Labai gerai, kad žmonės mane pamato ne tik iš televizijos ekrano. Tada jie gali susidaryti objektyvesnę nuomonę apie mane o aš – apie situaciją Lietuvoje, – susitikimų privalumus įžvelgė rinkimų kampanijos lyderė. Tokio titulo D. Grybauskaitė kratosi: esą, kas verčiausias, rinkimuose nuspręs patys rinkėjai.
Politinis elitas degradavęs
Spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė tvirtino, jog neskuba spekuliuoti savo populiarumu. Tiesiog kviečia žmones talkon įgyvendinant jos programą. Pagrindiniai kandidatės siekiai yra kova su korupcija, demonopolizacija, pilietinės visuomenės stiprinimas, nes dabar Lietuvą slegia ne tik ekonominis, finansinis, bet ir moralinis nuosmukis.
Kandidatė negailėjo karčių žodžių šalies politiniam elitui, kuris esąs gerokai degradavęs.
„Kiek žmonių šiandien valdo Lietuvą? Po 10-15 žmonių pagrindinių partijų viršūnėse. Politinis elitas neugdo naujų lyderių, nenori įsileisti jaunų žmonių į savo valdomas sferas. Lietuvą iš aklavietės gali išvesti bendruomenės, pilietinės santalkos, talentingi lyderiai“, – įsitikinusi kandidatė. Jos nuomone, lyderių, kuriuose derėtų ir profesionalių specialistų, ir gabių politikų savybės, stoka būtent ir sukuria problemą, kuo pakeisti Vyriausybę ar atskirus jos narius. Į klausimą, kurių ministrų veikla jos netenkina, D. Grybauskaitė atsakė, jog ne visi dirba gerai, tačiau Vyriausybės narių vertinimą ji pateiksianti birželio mėnesį.
Ar kandidatė ryžtųsi išnarplioti LEO steigimo painiavą? „Ryžčiausi“, – drąsinosi D. Grybauskaitė, tokios bendrovės atsiradimą vertindama kaip didžiausią klaidą ir naštą mokesčių mokėtojams.
Lito devalvaciją paneigė
Kandidatė į Lietuvos prezidentus artimiausiu uždaviniu mato stabilizuoti šalies finansus. Ekonomika kreta labiau nei prognozuota: jei Europoje apie 3 proc., tai Lietuvoje daugiau kaip 10 proc. „Būtina susimažinti nerealias biudžeto išlaidas, ypač administracines“, – negailestingai nukerta D. Grybauskaitė. Šalies fiskalinis deficitas siekia 8 proc., o jį būtina sumažinti iki 5 proc. Vyriausybė tą ketina padaryti apkarpydama išlaidas 3,3 mlrd. litų šių metų biudžete gegužės mėnesį, o birželio mėnesį Seimui teikti dar 1,5-2 mlrd. Lt sumažintą biudžetą.
„Lietuva gali kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą pagalbos, bet ar yra pasiryžusi taupyti dar labiau, susiveržti diržus, atsisakyti kai kurių investicinių projektų ir kt. Žodžiu, ar esame pasiruošę patys susitvarkyti? TVF neskolins pravalgymui“, – kalbėjo kandidatė. Jos nuomone, lito devalvacija visiškai nėra reikalinga. „To reikėtų, jei turėtume parduoti ir išvežti konkurencingų produktų. Bet dabar – nuosmukis. Antra, du trečdalius Lietuva yra pasiskolinusi valiuta. Tad devalvavus litą, valstybės skola padvigubėtų. Tokios šoko terapijos nereikia. Yra kitas kelias – reikia iki 2011 metų rimtai ruoštis euro įvedimui, kurį palankiausia būtų įvesti 2012-2015 metais. Euras yra ne tik valiuta, bet ir finansinė disciplina“, – aiškino D. Grybauskaitė.
Eurokomisarė milijonų neslepia
„Dėl interesų konflikto vengiau investuoti į obligacijas ar vertybinius popierius Lietuvoje“, -prisipažino kandidatė. Tačiau atvirai pasakė, kad dalį savo pinigų litais laiko Lietuvos bankuose, o dalį – Belgijos. „Juk pastaruoju metu dirbau Briuselyje, tad algą gavau eurais. Beje, kuo daugiau lietuvių dirba ES institucijose, tuo geriau mūsų šaliai, nes nuo jų uždarbio sumokėtų mokesčių dalimi mažėja Lietuvos mokestis į ES biudžetą. Mano, kaip eurokomisarės, alga yra triskart didesnė nei Lietuvos prezidento“, – atskleidė eurokomisarė. Ji tvirtino, jog jos asmeniniai finansai yra skaidrūs, nes užimdama atsakingas pareigas visada savo pajamas deklaruodavo Mokesčių inspekcijai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Dalia Grybauskaitė yra turtingiausia kandidatė į prezidentus. Privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ir piniginių lėšų ji deklaravo už 1,6 mln. litų. Beveik milijoną D. Grybauskaitė nurodė turinti grynaisiais.
Kandidatė paneigė jai klijuojamą populistės etiketę: „Jei būčiau išrinkta, tikrai sumažinčiau prezidento algą mažiausiai 50 procentų. O gal, atsižvelgdama į Lietuvos padėtį, galėčiau metams ar dvejiem atlyginimo visai atsisakyti.“
Spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė akcentavo, kad į rinkimų kampaniją milijonų neinvestuos. Jos rinkimų sąskaitoje dabar yra apie 100 000 paaukotų litų. Kandidatė biurą nuomojasi iš savo lėšų. Rinkimų štabo nariai dirba savanoriškai. Tad jos rinkimų kampanija kainuosianti ne kelis milijonus kaip anksčiau kitų kandidatų, o apie 400 000-500 000 litų.
D. Grybauskaitė kategoriškai pareiškė, kad nepapirkinėsianti spaudos užsakomaisiais straipsniais. „Bandoma daug purvo ant manęs pilti, gąsdinama kažkokia vaizdo kasete. Manau, kad rinkėjai visgi sugebės atskirti pelus nuo grūdų“, – vylėsi kandidatė į Lietuvos prezidentus D. Grybauskaitė.
„Kai buvau finansų ministrė, verslo atstovai, norėdami prastumti kokį nors savo projektą, sukdavo galvą, kuo sugundyti. Juk nei medžioju, nei pirtelėse uliavoju. Nepasiduodu jokiai įtakai. Tik įstatymams“, – perspėjo karatė meną įvaldžiusi D. Grybauskaitė.
„Jei jau Afrikoje išrenka moterį prezidente, tai gal ir Lietuvoje tam jau pribrendome. Dabar Lietuvoje krizinė situacija. Manau, kad nepaisant to, ką išrinks vyrą ar moterų, vis tiek vadovauti šaliai bus sunku“, – svarstė apie lyčių lygybę D. Grybauskaitė.
„Iš prieš dvidešimt metų mirusios mamos paveldėjau darbštumą, pasiaukojimą šeimai, tikslo siekimą“, – artėjant Motinos dienai prisiminimais su žurnalistais dalijosi D. Grybauskaitė.
Vilija BUTKUVIENĖ
