Verslas
Jaunasis triušių augintojas pasiryžęs ūkininkauti
Kretingalės seniūnijoje Peskojų kaimo ūkininkų, pieno ūkio savininkų Skroblių sūnus Algirdas nuo vaikystės pamėgęs gyvulius, gyvūnus, visą laisvalaikį skiria jų globai, priežiūrai. Ir sulaukęs aštuoniolikos, jis tvirtina, jog kitokio gyvenimo neįsivaizduojąs. Algirdas planuoja tėvams padedant įregistruoti jaunojo ūkininko ūkį, gauti europinę paramą ir auginti mėsinius galvijus. Tačiau neatsisakysiąs ir savo mėgstamų triušių, kurių šis gimnazistas dabar laiko daugiau nei šimtą.
Gimnazisto verslas
Peskojų kaime pieno ūkį plėtojančių ūkininkų Genutės ir Manfredo Skroblių sūnus Algirdas mokosi Klaipėdoje, Žemynos gimnazijoje. Dar po vienerių metų jis įgis brandos atestatą, tačiau jau dabar vaikinas neabejoja, kad jo pašaukimas – ūkis, gyvuliai.
Algirdas – didžiausias pagalbininkas tėvų ūkyje. Tačiau jis ne tik suspėja nudirbti jam patikėtus darbus karvių fermoje, bet ir savo versliuką plėtoja. Prieš ketverius metus paragintas dėdės, jis užsiveisė triušių. Dabar turi daugiau nei 100 Kalifornijos baltųjų ir paprastų lietuviškų triušių. Manfredas parodė patalpą, kurią savo augintiniams sūnus pats sumeistravęs, pasirūpinęs gardelių. Vasarą jis savo triušiams užsiaugina morkų, burokų, o kombinuotųjų pašarų nusiperka.
Algirdas pasakojo, kad triušiai iki 3 kilogramų užauga per 4 mėnesius. Tada juos parduoda supirkėjui – už gyvojo svorio kilogramą moka 7,5 Lt. Pernai jis pardavęs apie 300 triušių. „Susitaupiau pinigų ir susimokėjau už vairavimo kursus vairuotojo pažymėjimui gauti“, – šypsojosi Algirdas. Jo tėvelis linksmai ištarė, jog dabar per pusę sumažėjus pieno supirkimo kainai, skolinasi iš sūnaus.
Vaikinas nesiskundė, jog rytais tenka anksčiau atsikelti, kad suspėtų fermoje padėti tėvams ir savo triušius pašerti. Juk jiems reikalinga rūpestinga priežiūra – du kartus per dieną šerti, savaitgaliais valyti gardus. Mieli, švelnūs gyvūnėliai pažįsta savo šeimininką. Šis nuoširdžiai prisipažino, kad labai patinka triušiai – dėl jų negaila laisvalaikio, pramogų. Tad niekaip negalėtų jų paskersti…
Pašaukimas
Ogi kas bendro tarp Algirdo auginamų triušių ir Velykų zuikučių? Aštuoniolikmetis vaikinas šypsodamasis prisimena Velykų zuikio dovanas. Tai buvę seniai seniai, kai nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje parduotuvėse toks menkas buvo maisto ir ne maisto prekių pasirinkimas. Tuomet Vokietijoje gyvenusi promočiutė, teta prieš Velykas atsiųsdavusi šokoladinių zuikučių, kiaušinių, tirpte tirpstančių burnoje. Telefonu jos aiškindavo, jog tai Velykų zuikio dovanos.
Jo tėvelį Manfredą šios giminaitės ir paskatinusios ūkininkauti. Genutė ir Manfredas Skrobliai 16 metų kūrė pieno ūkį, materialiai joms padedant.
Meilę gyvuliams, gyvūnams savo anūkui Algirdui įskiepijo šviesaus atminimo senelis Kurtas Skroblys. Trejų metelių berniukui jis įtaisė traktoriuką, minamą pedalais, su priekabėle. Taigi mažasis kartu seneliu kasdien keliaudavo į tvartą ir savo vaikiškomis rankytėmis padėjo valyti veršelių gardus. O sulaukęs penkerių, Algirdas girdė veršelius su buteliuku.
Ir dabar Algirdui, sulaukusiam pilnametystės, darbas su gyvuliais toks pat malonus, kaip ir vaikystėje. Manfredas negali atsistebėti: išvažiuoja į svečius, o po poros valandų Algirdas jau namo užsigeidžia. Girdi, ūkis laukia… Nei draugai, nei draugės, nei pramogos jo neužvaldė. Svarbiausia – ūkis. „Tai, kad aš kitaip negaliu“, – droviai šypsodamasis ištarė vaikinas. Į klausimą, ar jau apsisprendęs savo gyvenimą pašvęsti ūkininkavimui, jis tebesišypsodamas linkteli galva.
Manfredas su Genute prisipažino, kad nelinkėtų savo sūnui ūkininko dalios: juk tiek daug vargti reikia, kad išgyventum. Bet, matyt, tai pašaukimas. Juk Manfredas – penktos kartos ūkininkas. Žemės ūkio ministerijos surengtame konkurse „Lietuvos spindulys 2007“ jis tapo nominacijos „Ūkininkas iš pašaukimo“ laureatu. Ūkininkauti pradėjo sulaukęs 24-erių metų.
Taigi ir Algirdas jau apsisprendęs: baigęs gimnaziją, studijuos veterinarijos mokslus. Beje, Skroblių dukra Liana studijuoja Vilniaus universitete matematiką, tačiau grįžusi namo padeda dirbti fermoje.
„Na, gal ir gerai, kad bus kam perduoti ūkį. Juk tiek jėgų, sveikatos, lėšų įdėta. Pastatyti kapitaliniai pastatai nenaudojami sunyks“, – garsiai samprotavo Manfredas, šiuo metu negalintis pasigirti sveikata.
Padės sūnui įsitvirtinti
Pieno ūkio savininkai Skrobliai neslepia, kad per visus ūkininkavimo metus šie sunkiausi. „Pajamos už pieną sumažėjo per pusę, palyginti su praėjusiais metais. Juk pieno kaina krito nuo 1,09 Lt iki 57 centų. Kiekvienas kilogramas pieno – 15 centų nuostolio. Dabar tik egzistuojame -atiduodame skolas bankui ir įmonėms. Bet gal iki naujų metų situacija pasikeis“, – optimizmo nepraranda Manfredas su žmona.
Todėl ir nemažina bandos – laiko 64 melžiamas karves. Tačiau kuria ateities planus, ką daryti, jeigu krizė nesibaigs. „Specializuotas ūkis rizikinga – pasibaigus vidiniams rezervams, tektų likviduoti bandą“, – kalbėjo ūkininkas.
Taigi tėvelis kitąmet padės Algirdui įregistruoti jaunojo ūkininko ūkį. Tada jis galės pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir gauti lėšų – apie 130 tūkst. litų įsikurti. Jie planuoja auginti mėsinius galvijus. Žinoma, Algirdas neatsisakysiąs ir savo triušių.
Manfredas Skroblys prasitarė, kad jų šeimos krizė nebaugina. „Mus sieja supratimas, esame tvirti, vieningi. Išgyvensime“, – patikino ūkininkai iš Peskojų kaimo.
Virginija LAPIENĖ
