Tema
Siūloma siaurinti rūkalių privilegijas
Apie rūkymo žalą kalba sveikatos apsaugos tarnybos, perspėjantys užrašai rūkalų pardavimo vietose ir ant jų pakuočių, galų gale Seimas išdrįso priimti įstatymą, draudžiantį rūkyti kai kuriose vietose. Praktika parodė, kad įstatymo nuostatas, nors ir sunkiai, bet galima įgyvendinti. Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba nusprendė žengti dar vieną žingsnelį – siūlyti Savivaldybės tarybai patvirtinti rajono teritorijoje nerūkymo zonas.
Įstatymas draudžia
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo atitinkami straipsniai draudžia rūkyti visose vaikų ugdymo, sveikatos įstaigose ir jų teritorijose, salėse, kur vyksta sporto varžybos, uždarose patalpose darbo vietose, jei ten nėra įrengtų specialių rūkyklų, bendrose patalpose gyvenamose vietose, visų rūšių transporte, viešbučiuose, restoranuose, kavinėse. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose leidžiama rūkyti tik tam tikslui įrengtose vietose, uniformuotiems pareigūnams draudžiama rūkyti viešose vietose. Pasidairykime aplink save, kaip įgyvendinamos įstatymo nuostatos. Sakoma, kad žuvis pradeda pūti nuo galvos, tad į tą galvą, t. y. rajono Savivaldybę pirmiausia ir pabaksnokime.
Vykdo su išlygomis
Rajono Savivaldybės administracijoje nerūkančiųjų žymiai daugiau nei rūkančiųjų. Administracijos tarnautojai suskaičiavo vos dešimt rūkalių. Nerūkantieji tarnautojai pasakoja įvairias istorijas, kartais su geroka juoko doze. Kalbama, jog trys vyrai trečiame Savivaldybės pastato aukšte visi kartu sulenda į vieną tualetą. Dūmai per ventiliaciją sklaidosi į visus aukštus. Savivaldybės interesantams neretai tenka nustebti, kai iš tualeto vienas paskui kitą pasirodo trys vyrai. „Ką jie ten visi kartu veikia?“ – paklausia smalsesnieji.
Nerūkantieji pastebi, jog nelegali rūkykla įsteigta ir erdviame administracijos antrojo aukšto tualete, greta rajono vadovų kabinetų. Ir iš ten tabako dūmai ventiliacijos kanalais sklinda po visus aukštus.
Rengiant straipsnį sužinojome, jog „privilegijų“ bei nelegalių rūkyklų turi ir kai kurių švietimo įstaigų rūkaliai.
Už įstaigos durų
Bendruomenės sveikatos taryba posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo ne tik apie įstatymo numatytas ir įgyvendinamas priemones rūkymo žalai sumažinti, bet ir apie idėją teikti pasiūlymą Savivaldybės tarybai rajono Savivaldybės administracijos pastato teritoriją, aikštes prie Savivaldybės ir Gargždų kultūros centro paskelbti nerūkymo zonomis. Tabako kontrolės įstatymo nuostatos suteikia Tarybai tokią teisę. Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Voldimara Jasmontaitė, nariai Arnoldas Jurgutis, Aušra Syminienė, Alė Šimaitienė Savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė Tarybos posėdyje dėstė konkrečius argumentus tokiam sprendimui priimti.
– Per aikštę pro Savivaldybės pastatą eina žmonės į bažnyčią, prie fontano žaidžia vaikai, jaunimas su muzikos instrumentais traukia į Muzikos mokyklą, vaikšto Savivaldybės interesantai, o prie pastato būrys valdžios vyrų dūmija iš visų plaučių, – kontrastingą vaizdelį piešė L. Kaveckienė. – Nuodijami atsitiktiniai žmonės bei vaikai. Viešoje vietoje valdžios žmonėms reikėtų suvokti, kad jie rodo nesektiną pavyzdį jaunimui.
– Panaši situacija ir prie Gargždų kultūros centro. Dūmų debesys per renginių pertraukas ar po jų sklaidosi po aikštę, o juk ten – suoleliai poilsiui, upelis bei fontanas, kur beveik visada būna vaikų. Tokia paradoksali situacija susiklosto ir tada, kai salėje vyksta sveikatingumą skatinantys renginiai, – kalbėjo V. Jasmontaitė.
A. Jurgutis teigė, jog, vadovaujantis statistika, dėl rūkymo kasmet netenkama 1 proc. bendrojo vidaus produkto, dėl to būtina imtis visų įmanomų priemonių rūkymui viešose vietose stabdyti.
– Rūkantieji priekaištauja, kad pažeidžiamos jų teisės, reikalauja, kad būtų įrengtos rūkyklos, – sakė L. Kaveckienė. – Nėra tokios teisės rūkyti. Rūkantieji pažeidžia nerūkančiųjų teisę į švarią aplinką, patys nuodydamiesi ir versdami aplinkinius kvėpuoti cigarečių dūmais. Be to, jie dažniau serga ir dėl to išnaudoja daugiau ligonių kasų lėšų. Manau, kad reikėtų daugiau dėmesio kreipti nerūkančiųjų teisėms ginti.
Nesame vieniši, tokius sprendimus jau yra priėmusios Neringos, Akmenės, Alytaus, Šiaulių savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybė uždraudė rūkyti paplūdimiuose.
Suabejota dėl kitų vietų
Kadangi vaikų ugdymo įstaigų teritorijose rūkyti draudžiama, rūkantys moksleiviai per pertraukas telkiasi už jų, neretai – į privačias ar daugiabučių namų teritorijas. Skundžiasi ir daugiabučių namų prie mokyklų gyventojai, kad moksleiviai telkiasi prie įėjimų į namus, dūmai kyla į laiptines, o nuorūkos mėtomos palangėse. Nustatyti apribojimus už šių įstaigų teritorijų būtų daug sudėtingiau, nes daugelis įstaigų yra arti privačių sklypų. Todėl Bendruomenės sveikatos taryba atsisakė siūlymo uždrausti rūkyti 100 m atstumu apie vaikų ugdymo įstaigų teritorijas. Nebent atitinkama tvarka to prašytų patys gyventojai ar įstaigos.
Tabako kontrolės įstatyme nurodyta, jog rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosios vietos patalpose. Jei moksleiviai dūmija į laiptinę, jie ar jų tėvai galėtų būti baudžiami pagal atitinkamo Administracinės teisės pažeidimo kodekso straipsnį. Numatytos baudos ir už švaros bei tvarkos taisyklių pažeidimus. Kol kas gyventojai galėtų gintis tik pareiškimais teisėsaugos institucijoms.
Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba kviečia gyventojus pareikšti nuomonę dėl nerūkymo teritorijų rajone paskelbimo. Gal jų turėtų būti daugiau?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių, nuo kurių valios priklauso, ar bus pritarta Bendruomenės sveikatos tarybos pasiūlymui, nuomonės:
UŽ
Algirdas LIAUDANSKIS, Liberalcentristų sąjungos atstovas:
– Blogą pavyzdį rodo Tarybos nariai ir tarnautojai, lyg ant scenos rūkydami ant Savivaldybės pastato laiptų. Tas pats ir prie Kultūros centro. Balsuosiu už, bet su viena išlyga. Nuošalesnėje vietoje turėtų būti įrengta vieta rūkyti, padėta šiukšliadėžė.
Zigmantas Dangirdas LINGYS, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai:
– Pritariu. Palengvėle žmonės įprastų. Populiarias aikštes, kur visada daug žmonių, kur apie fontanus būriuojasi vaikai, tikrai būtų galima paskelbti nerūkymo zonomis.
Arūnas GRIKŠAS, Socialliberalų partijos atstovas:
– Pritarsiu pasiūlymui, tačiau būtina numatyti vietą rūkyti. Gal tiktų pastato kiemas.
Kęstutis CIRTAUTAS, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai:
– Visada esu už sveikus dalykus. Juk ir rajono politikai neretai susiburia rūkyti ant Savivaldybės pastato laiptų. Kokį pavyzdį pirmieji rajono žmonės rodo visuomenei, vaikams? Juk jie reklamuoja rūkymą. Ne bėda, cigaretės galima atsisakyti.
PRIEŠ
Jonas DROMANTAS, Socialdemokratų partijos atstovas:
– Draudimais nieko nelaimėsime. Jei šis klausimas bus pateiktas Tarybai, balsuosiu prieš. Patalpose rūkyti negalima, restoranuose – taip pat, galų gale ir aikštėse uždrausime. Tai kur tada rūkyti? Gal bunkeriuose, bet juk ten žmonės uždus. Ne, draudimais nieko nepasieksime.
Genovaitė SINSKIENĖ, Liberalcentristų sąjungos atstovė:
– Jei norime uždrausti, turime žinoti, kas kontroliuos priimtą sprendimą. Kas iš to, jei bus pastatytas ženklas „nerūkymo vieta”, o rūkaliai šalia jo trauks cigaretes. Mano nuomone, reikia daugiau dėmesio skirti švietimui, aiškinti rūkymo žalą. Juk mamos su vaikais sėdi parke ant suoliuko ir rūko. Kaip joms uždrausi, kol pačios nesupras, kad rūkyti nesveika.
Lietuvoje buvo atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, tabaką yra rūkę 65,8 proc., o alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję 85 proc. Lietuvos gyventojų.
Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt.) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos gyventojai.
Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.
Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.
Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.
Statistika rodo, kad 90 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau rūkyti patys meta vos 1 proc.
Mesti rūkyti yra efektingesnis būdas apsisaugoti nuo ligų negu bet kuri kita, atskirai paimta, medicinos profilaktikos priemonė.
Metus rūkyti, sveikata pradeda gerėti iš karto. Per 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo.
Jadvyga SURPLIENĖ
