Sveikata
Užbėgti už akių onkologiniams susirgimams
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras veikia trečius metus. Jame dirbantys specialistai siekia stiprinti rajono bendruomenės sveikatą, įvairiais būdais žadinti žmonių norą rūpintis savimi. Tačiau kol kas rengiamomis akcijomis, paskaitomis, susitikimais gyventojai ne itin domisi. Jie linkę gydytis ligas, bet ne investuoti į savo sveikatą.
Abejingumas sau
Biure dirbanti visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė pastebėjo, kad rajono žmones sunkoka išjudinti rūpintis savo sveikata.
„Tą norą žadiname įvairiais būdais – rengiame paskaitas, akcijas, platiname lankstinukus, – kalbėjo R. Leonauskienė. – Tačiau žmonės vis dar mąsto, kad gydyti turi gydytojas, užuot patys domėjęsi savo sveikata, kad užbėgtų ligoms už akių.“
Ji akcentavo, kad prevencinės programos, informuotumas, domėjimasis savo sveikata padeda nustatyti susirgimus ankstyvose stadijose.
Daugėjant onkologinių susirgimų, vasario mėnesį buvo sumanyta surengti onkologinėmis ligomis sergančiųjų bei jų artimųjų susitikimą su psichologe. „Norėjome, kad ji pakonsultuotų šiuos žmones, kaip elgtis sužinojus, jog susirgo piktybine liga. Sunkiai pavyko rasti psichologę – sutiko Klaipėdos universitete dėstytojaujanti psichologė Reda Gedutienė, – pasakojo R. Leonauskienė. – Jakuose, Priekulėje ir Gargžduose pakvietėme žmones ateiti į susitikimą. Tačiau Priekulėje atėjo tik 4 moterys.“
Specialistė teigė, jog susitikimų metu supratusi, kad onkologiniams ligoniams ar jų artimiesiems psichologo pagalba reikalinga labiau nei raminamieji vaistai.
Daugėja piktybinių navikų
R. Leonauskienė akcentavo, kad nuo 2005 metų pradėta vykdyti valstybinė lėtinių susirgimų ankstyvos diagnostikos ir prevencijos programa.
Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuo 2005 m. Klaipėdos apskrityje ir rajone sergančiųjų onkologinėmis ligomis skaičius didėja.
2007 m. Lietuvoje onkologinių susirgimų išaiškinta daugiau nei 2006 m. 2007 m. Klaipėdos rajone pagal lokalizaciją didžiausias sergamumas vyrų – priešinės liaukos (prostatos) piktybiniais navikais, moterų – krūties ir gimdos kaklelio. Pagal vyrų sergamumą antroje vietoje – trachėjos, plaučių, bronchų piktybiniai navikai.
„Rajone moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir vyrų priešinės liaukos piktybiniais navikais kasmet auga“, – akcentavo R. Leonauskienė.
2007 m. išaiškintas 41 priešinės liaukos onkologinis susirgimas, o 2006 m. – 30.
2007 m. nustatyta po 11 gimdos kaklelio ir krūties piktybinių susirgimų, o 2006 m. – atitinkamai 10 ir 9.
R. Leonauskeinės nuomone, daugiau onkologinių susirgimų išaiškinama pagerėjus informuotumui, vykdant akcijas.
Ankstyvesnė stadija – viltis išgyti
Mirčių nuo piktybinių navikų daugėja ir šalyje, ir apskrityje, tačiau Klaipėdos rajone 2006-2007 metais jų buvo mažiau. Mūsų rajone daugiausia mirštama nuo plaučių, trachėjos, bronchų piktybinių navikų. 2007 m. išaiškinti nauji susirgimų atvejai – 23 vyrų, 7 – moterų. Dauguma – vėlyvoje stadijoje: ketvirtoje – 12 atvejų, trečioje – 6. Tai, pasak specialistės, skaudi problema.
R. Leonauskienė akcentavo, kad priešinės liaukos piktybiniai navikai dažniausiai išaiškinami antroje stadijoje, o ketvirtoje – tik 3. Gimdos kaklelio vėžio pirmoje stadijoje – 3 atvejai, antroje – 1, trečioje – 3, ketvirtoje – 2. „Galima manyti, jog ankstyvos diagnostikos prevencinės programos padeda geriau diagnozuoti ir ankstesnėse stadijose išaiškinti onkologinius susirgimus bei sumažinti mirtingumą“, – kalbėjo R. Leonauskienė.
Jos teigimu, rajono pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, kurių yra šešios, aptarnaujamos 9449 moterys nuo 25 iki 60 metų (pagal prevencinę programą atitinkantis amžius). „Buvo planuojama, kad per 3 metus (2005-2008 m.) dėl gimdos kaklelio vėžio patikrinti 80 proc. moterų, tai yra paimti ir įvertinti citologinį tepinėlį, tačiau tai padaryta tik 2623 moterims, apie tai informuotos 3377“, – nusivylusi kalbėjo R. Leonauskienė. Jos nuomone, šeimos gydytojai turi glaudesnį kontaktą su savo pacientais nei sveikatos biuras, todėl nesuprantama, kodėl prevencinė programa dėl gimdos kaklelio vėžio užstrigo.
R. Leonauskienė akcentavo, jog kaimo bendruomenės galėtų kreiptis į visuomenės sveikatos biurą su savo prašymais. „Pagal pageidavimus mes dalyvautume diskusijose su gyventojais, aprūpintume informacine medžiaga, pakviestume pokalbio pageidaujamą specialistą“, – sakė pašnekovė.
Ji pasidžiaugė, kad Gargžduose įsikūręs pagyvenusių žmonių klubas „Užuovėja“ dalyvauja visuose renginiuose apie sveikatą.
Virginija LAPIENĖ
