Sportas

„Gargždų futbolo“ dalininkų susirinkime – idėjų lietus dėl naujų finansavimo būdų

Praėjusią savaitę vykusiame VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkų susirinkime aptartas dirbtinės dangos aikštės įrengimo miesto stadione klausimas ir dalintasi idėjomis apie naujas klubo finansavimo galimybes.

Atvyks federacijos atstovai

VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas Dainius Šatkus dalininkus informavo, kad prieš porą savaičių Kaune vykusiame susitikime su Lietuvos futbolo federacijos vadovais buvo aptarta galimybė jau šiemet Gargždų miesto stadione įrengti dirbtinės dangos aikštę. „Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras informavo, kad pagal UEFA inicijuotą projektą Lietuvoje yra planuojama įrengti septynias dirbtinės dangos aikštes. Viena iš jų galėtų būti įrengta Gargžduose, tačiau tam reikia rajono Savivaldybės pritarimo. Lietuvos futbolo federacija skirtų lėšų pačiai dangai įsigyti ir jai patiesti, o Savivaldybė turėtų finansuoti aikštės parengimo dangai tiesti darbus. Tai sudarytų maždaug pusę viso projekto sumos“, – kalbėjo D. Šatkus. Susirinkime dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas teigė, kad galimybė, jog Savivaldybė prisidės prie dirbtinės aikštės projekto įgyvendinimo, yra. Nuspręsta, kad balandžio pradžioje Lietuvos futbolo federacijos atstovai atvyks į Gargždus. Čia susėdus prie apskritojo stalo kartu su mūsų rajono Savivaldybės, VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais bus aptartos dirbtinės aikštės projekto įgyvendinimo detalės. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas svarstė, kad šio susitikimo metu būtų galima parengti trišalę sutartį, kurioje būtų numatyti Lietuvos futbolo federacijos, mūsų rajono Savivaldybės ir „Gargždų futbolo“ įsipareigojimai įgyvendinant šį projektą. Vėliau sutartis turėtų būti teikiama rajono Tarybai, kuri spręstų klausimą dėl jos patvirtinimo. Meras pastebėjo, kad, jei nebus itin didelių problemų su šių metų biudžeto vykdymu, ir Savivaldybė neatsidurs itin sunkioje padėtyje, lėšų dirbtinės aikštės projektui įgyvendinti turėtų būti rasta. Tokiu atveju dirbtinės aikštės įrengimo darbai būtų pradėti jau šių metų rudenį, o apmokėti iš kitų metų Savivaldybės biudžeto, nes šių metų biudžetas jau patvirtintas.

Aikštė trukdo ruoštis čempionatui

Jei viskas vyktų pagal planą, kitų metų žiemą Gargžduose jau turėtume dirbtinės dangos aikštę. Joje pagrindinė „Bangos“ komanda ir klube sportuojantys vaikai galėtų treniruotis visus metus. Dirbtinės dangos aikštės įrengimas išspręstų aikščių trūkumo problemą, kuri šiuo metu itin aktuali. Susirinkime dalyvavęs futbolo klubo „Banga“ vyriausiasis treneris Valdas Ivanauskas sakė, kad šiuo metu komandai ruoštis artėjančiam čempionatui labiausiai trukdo itin prastos būklės centrinio stadiono aikštė. „Aikštės būklė tokia prasta, kad joje neįmanoma treniruotis. Apvažiavome visos Žemaitijos stadionus, visur sąlygos ne geresnės. Tad dabar žaisti draugiškų varžybų tenka važinėti į Liepoją. Turėdami dirbtinės dangos aikštę Gargžduose ne tik patys turėtume idealias sąlygas treniruotis, bet ir galėtume ją nuomoti kitoms komandoms, nes visoje Klaipėdos apskrityje nėra nė vienos tokios aikštės“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

Kai kuriems dalininkams išsakius abejones, kad, žaidžiant ant dirbtinės vejos, yra didesnės galimybės gauti traumas negu žaidžiant ant natūralios vejos, jas išsklaidė „Bangos“ atstovas spaudai Remigijus Riekašius. „Pasidomėjau naujausiais tyrimais, kurie yra atlikti siekiant nustatyti, ar danga turi įtakos žaidėjų patiriamoms traumoms. Švedai neseniai atliko tyrimą, kurio metu lygino žaidimą ant natūralios ir dirbtinės vejos, buvo padaryta išvada, kad danga traumoms jokios įtakos neturi. FIFA yra atlikusi devynis tyrimus, kurių metu samdė kampaniją, kuri specialiomis kameromis filmavo žaidimą ant dirbtinės ir natūralios vejos. Stebint filmuotą medžiagą buvo analizuojamos klaidos, perdavimai, kiti aspektai. Padaryta išvada, kad žaidimas ant natūralios ir dirbtinės vejų niekuo nesiskiria. Paskutinio Kanadoje vykusio pasaulio jaunimo futbolo čempionato pusė rungtynių vyko ant natūralios žolės, kita pusė – ant dirbtinės dangos. Palyginus skirtumus prieita prie išvados, kad jokio skirtumo nei žaidimo, nei traumų atžvilgiu tikrai nėra“, – mokslinių tyrimų faktus dėstė R. Riekašius. Valdas Ivanauskas teigė, kad žaidžiant ant dirbtinės dangos yra puikios sąlygos vaikų meistriškumui ugdyti.

Dar vienas generalinis rėmėjas

Kitas susirinkime aptartas klausimas – VšĮ „Gargždų futbolas“ biudžeto surinkimas. Viešosios įstaigos valdybos pirmininkas D. Šatkus informavo, kad visi praėjusių metų biudžeto įsipareigojimai yra įgyvendinti. Pasak jo, dėl sudėtingos ekonominės situacijos ne visi rėmėjai įvykdė savo įsipareigojimus, todėl apie dešimt procentų praėjusių metų biudžeto teko dengti šių metų biudžeto sąskaita. Šiemet biudžetas nebuvo didinamas, kaip ir praėjusiais metais numatyta surinkti pusę milijono litų. Šiuo metu viešoji įstaiga yra pasirašiusi sutarčių daugiau nei už 300 tūkstančius litų. Savo paramą šiemet dvigubai padidino generalinis „Bangos“ rėmėjas UAB „Neo Group“. Taip pat buvo rastas dar vienas naujas generalinis rėmėjas – energetikos sektoriuje veikianti UAB „Fortis energy“. Šiemet paramą klubui padidino ir Klaipėdos rajono savivaldybė, skyrusi 50 tūkst. litų. Tačiau net ir pritraukus naują generalinį rėmėją, o UAB „Neo Group“ ir rajono Savivaldybei padidinus paramą, viešosios įstaigos biudžetas vis dar yra deficitinis, trūksta apie 200 tūkst. litų, tačiau per metus tikimasi juos surinkti. Pasak valdybos pirmininko D. Šatkaus, tokia padėtis susiklostė dėl sunkios ekonominės situacijos. Daugybė „Bangą“ trejus metus iš eilės rėmusių mūsų rajone ar Klaipėdoje įsikūrusių įmonių šiemet dėl sunkios savo finansinės padėties padėti nebegali. Vis dėlto „Bangą“ šiemet ir toliau remti sutiko UAB „Damava“, „Gardamas“, AB „Geonafta“, UAB „Transkela“, UAB „Konvesta“, UAB „Infropiras“, UAB „Gargždų rangos darbai“, UAB „Mars Lietuva“, „Hortus investment banking“, „Trevena“, Seimo narys Petras Gražulis. Taip pat pasirašyta rėmimo sutartis su audito kompanija „KPMG Baltics“, kuri atliks viešosios įstaigos auditą. Tikimasi rėmimo sutartis pasirašyti ir su AB „Hidrostatyba“, AB „Litana“, kitais rėmėjais.

Idėja steigti „Bangos“ draugų klubą

Praėjusią savaitę vykusiame susirinkime viešosios įstaigos dalininkai bandė svarstyti įvairius kitus klubo finansavimo būdus. Dalį reikalingų lėšų planuojama surinkti apmokestinus įėjimą į „Bangos“ varžybas, tačiau tai sudarys tik labai nedidelę dalį trūkstamo biudžeto sumos.

VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkas Kęstutis Sinskas pasiūlė idėją įsteigti „Bangos“ draugų klubą, kurio nariai futbolo klubą paremtų įsigydami jų narystę liudijančius ženkliukus. „Tarkime, bronzinis ženkliukas kainuotų 100, sidabrinis – 300, auksinis – 500, platininis – 1000 litų. Ženkliuką įsigijęs asmuo pagal jo vertę gautų tam tikras privilegijas, pavyzdžiui, visus metus nemokamai lankytųsi varžybose, turėtų asmeninę vietą stadione ir panašiai“, – apie idėją pasakojo Kęstutis Sinskas. Jo idėją išplėtojo R. Riekašius, kuris siūlė, kad būtų galima įsteigti Gargždų „Bangos“ rėmėjų asociaciją, kuriai būtų galima skirti vieną dalį viešosios įstaigos dalių, kad ji turėtų teisę gauti visą informaciją apie klubą, dalyvauti susirinkimuose ir pan. „Asociacijos nariu galėtų tapti bet kuris Lietuvos pilietis. Joje būtų nustatytas metinis nario mokestis, narystę būtų galima klasifikuoti ir pagal skirtingus ženklelius“, – svarstė R. Riekašius.

Svarstytas dalininkų skaičiaus didinimas

Dar viena susirinkime svarstyta naujų lėšų pritraukimo galimybė – viešosios įstaigos dalininkų skaičiaus didinimas. Vienas iš siūlymų buvo, kad 34 viešosios įstaigos dalis ir veto teisę dėl įstaigos reorganizavimo, likvidavimo ir jos įstatų keitimo turinti rajono Savivaldybė galėtų atsisakyti dalies dalių, bet jai būtų palikta veto teisė minėtais klausimais. Taip atsirastų laisvų dalių ir galimybė į klubą kviesti naujus dalininkus. „Gal atsiras verslininkas, kuris paramai nori skirti šimtą ar du šimtus tūkstančius litų, bet už tai norėtų turėti bent vieną viešosios įstaigos dalį. Kol kas tokios galimybės negalime pasiūlyti, nes laisvų dalių nėra. Nebent kažkas sutiktų atiduoti savąją. Turėdami laisvų dalių, galėtume paruošti patrauklų pasiūlymų paketą naujiems dalininkams“, – svarstė D. Šatkus.

Meras svarstė, kad už tam tikrą sumą būtų galima išleisti papildomų dalių ir pasiūlyti jas išpirkti visiems dalininkams pagal turimų dalių skaičių. Jei niekas nepirks, atsiras galimybė naujai išleistų dalių nusipirkti naujiems dalininkams, o su jų atėjimu proporcingai mažės esamų dalininkų turimos dalys.

Milda JUDELYTĖ