Tema
Senosiose fotografijose – visos Lietuvos istorija
Gargždų Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje veikia iš šeimos albumų moksleivių atrinktų seniausių nuotraukų paroda. Pristatydama ją Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos istorijos mokytoja Vidutė Petrauskienė primena, jog šio projekto tikslas – švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį paskatinti jaunimą labiau domėtis savo giminės istorija.
Visi mes – iš praeities
Dabar nedažnoje šeimoje galima aptikti prieškario ar dar senesnių laikų fotografijų, ypač tokių, kuriose įamžinti istoriniu požiūriu svarbūs įvykiai arba ryškios asmenybės, pasižymėjusios pilietiškumu atliekant pareigas ar kitaip pelniusios visuomenės pagarbą. Laikui bėgant vienas po kito iš gyvenimo išeina žmonės, kuriems tos nuotraukos buvo labai brangios. Jei paveldėtojams nebuvo įskiepyta pagarba senolių atminimui, jie dažniausiai lieka abejingi etnokultūros paveldui. Manau, labai sveikintinas mokytojos V. Petrauskienės sumanymas paraginti moksleivius susirasti giminės archyvus, pakalbinti senelius, ką jie prisimena ir gali papasakoti apie savo jaunystės metus ar atmintin įstrigusius ir mūsų kartoms įdomius praeities įvykius.
Bibliotekos darbuotojos sako, jog paroda susilaukė nemažo susidomėjimo. Tiesa, prieiti ir geriau apžiūrėti eksponuojamas nuotraukas, perskaityti jų aprašus trukdo čia pat tebeveikianti rankdarbių parodėlė. Įdomiau būtų, jei prie daugelio nuotraukų rastume išsamesnius aprašus ir nuorodas: kur fotografuota, kas tie žmonės, kokie jų likimai ir panašiai, nes vieni moksleiviai stropiau užrašė senolių paaiškinimus, kiti tik vieną kitą faktą ar datą. Žinoma, šiandien sunku nustatyti tokius duomenis, jei anksčiau ant nuotraukos jie nebuvo pažymėti. Metams bėgant informatyvių nuotraukų vertė vis didesnė.
Karininkais šeimos didžiavosi
Stebėtinas dalykas – parodoje didžiumą sudaro prieškario Lietuvos kariuomenėje tarnavusių jaunuolių ir jų artimųjų nuotraukos. Sovietmečiu jas saugojusios šeimos rizikavo patekti į saugumo akiratį ir būti ištremtos vien už tai. Siekdami apsisaugoti žmonės tokias nuotraukas dažniausiai sunaikino, paslėpė ar kitaip jų atsikratė. Kai kam sėkmingai pavyko išsaugoti iki šių dienų, ir tai visais požiūriais yra didelė vertybė – tokios nuotraukos, kaip dokumentai, liudija tautos kelią iš praeities į dabartį.
Pašlūžmio pagrindinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovė A. Šamonskienė su mokiniais ir istorijos mokytoja G. Mažintiene rado puikiai išsilaikiusių nuotraukų apie Lietuvos kariuomenės 3-iąjį Vytauto Didžiojo pėstininkų pulką. Jose matome pulko rikiuotę ir kavaleriją: kariai tvarkingai išsirikiavę, pasitempę, beveik vienodo ūgio, uniformos švyti. Šiame pulke tarnavo Juozas Šereiva. Stende yra ir kitokių jo giminės išsaugotų nuotraukų: vienoje – puošnios lietuvių emigrantų vestuvės Kanadoje, kitoje – kelionė per Atlanto vandenyną laivu „Estonia“ 1921 metais.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai, peržiūrėję artimųjų fotoalbumus, aptiko itin vertingų nuotraukų. Romas Girkontas iš savo senelio Edvardo Cirtauto, žinomo Gargždų pedagogo, gavo nuotrauką, kurioje 1920 metais su Lietuvos pasienio apsaugos dalinio Kretingos skyriaus kariais nufotografuotas gargždiškis Antanas Stalmokas. 1931 metais kitame pasieniečių dalinyje, prie Lenkijos sienos, tarnavo Viliaus Jaciko senelis Kazimieras Banys. Rimantas Mockus albume turi Lietuvos kariuomenėje 1932 metais tarnavusio senelio Antano nuotrauką, o Agnietė Kampaitė – prosenelių, Lietuvos kariuomenės puskarininkio Kazio Jono Kampo ir jo žmonos Antaninos 1934 metų nuotrauką. Antano Daugėlos su Zarasų skyriaus šauliais 1935 metų nuotrauką parodai pristatė jo anūkė Viktorija Mažonaitė.
Ne viena iki šių dienų išlikusi nuotrauka gali būti puiki iliustracija istorijos pamokoje, pavyzdžiui, parodyti, kokia iškilminga buvo Lietuvos karių priesaika, kaip vykdavo savanorių ir šaulių šventės, kokie buvo kariuomenės žirgynai. Iš parodoje eksponuojamos nuotraukos sužinosime, kaip atrodė Lietuvos kariuomenės šarvuotis „Savanoris“.
Žmonės ir likimai
Ne vien šiais laikais gyvenimas mūsų tautiečius nubloškia toli nuo tėvynės „Vaivorykštės“ gimnazijos stende dėmesį atkreipia nuotrauka: joje 1910 metais lietuvis Matas Kvedys su draugais Kijeve. Tai buvo nepaprasta asmenybė: tarnaudamas kavalerijos pulke buvo pakeltas kapitonu. Išėjęs į atsargą nusipirko restoraną, buvo išrinktas į Kijevo miesto dūmą, vėliau – burmistru. 1917-aisiais grįžo į Lietuvą, ūkininkavo.
Gimnazistas Saulius Balčiūnas turi savo proprosenelių Elenos ir Pilypo Sruogių 1907 metais Šiaulių fotoateljė darytą nuotrauką ir glaustai aprašo jų šeimos istoriją. Šie stambūs ūkininkai iš Meškuičių valsčiaus (o tai netoli Kryžių kalno) turėjo gausią aštuonių vaikų šeimą, aprūpino jų gyvenimą: į ūkius ištekino dukras, išmokslino sūnus. Trys iš jų tapo gydytojais, o jauniausias iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ėjo Klaipėdos muitinės viršininko pareigas. Dviejų sūnų, tarnavusių rusų caro kariuomenėje, likimas tragiškas: vienas 1919 metais dingo Austrijoje, kitas tuo pat metu sušaudytas Rusijoje. Aprašydamas šios šeimos likimą, Sauliaus pažymi, jog viena iš šios šeimos palikuonių yra dabar žinoma viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė.
„Minijos“ vidurinės mokyklos stende – Žvilių iš Gribžinių kaimo nuotrauka, daryta prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Sovietmečiu šie ūkininkai buvo ištremti į Sibirą.
Pluoštą nuotraukų iš prieškario Veiviržėnų gyvenimo pateikė gimnazijos moksleiviai. Jose pradinės mokyklos mokiniai su mokytojais 1921 ir 1935 metais, miestelio moterų draugija, 1932 metais įamžintos Laisvės paminklo atidengimo miestelyje iškilmės.
Parodoje eksponuojamos kelios nuotraukos iš 19 amžiaus pabaigos. Jos atsiųstos iš Jungtinių Valstijų ir Kanados, kur mūsų tautiečius už Atlanto nuvedė pirmųjų emigrantų iš Lietuvos keliai. Galima įsivaizduoti, kaip žvelgdami į tas nuotraukas stebėjosi ar net pavydėjo gimtinėje pasilikę artimieji: amerikonai puošniai apsirengę, su automobiliais.
Ir mūsų artojėliai neprasti buvo…
Taip pasakytume pažiūrėję į Elenos ir Marcelio Senulių vestuvių 1937 metais Krekenavoje nuotraukas ar į Rimanto Butkaus iš „Vaivorykštės“ gimnazijos proprosenelių Bielskių iš Uikėnų dvaro Raseinių rajone nuotrauką, darytą 1902 ar 1903–aisiais.
Ko čia slėpti, prieškario laikais Mažosios Lietuvos žemdirbių gyvenimo lygis buvo žymiai aukštesnis nei gretimai ūkininkaujančių žemaičių. Tai rodo iš V. Mazuro archyvo į parodą patekusi Šimkų kaimo ūkininko Miko Ermanaičio šeimos nuotrauka, kai jo sodyboje atšvęsti šeimininko gimtadienio tuokart buvo susirinkę nemažai kaimynų, tokių pat lietuvininkų.
Įdomios Užgavėnių kaukės užfiksuotos 1938 metais Tirkšlių miestelyje, o vaikų darželio, koks 1934 metais veikė Kaune prie pranciškonų bažnyčios, ir šiandien reikėtų pavydėti.
Senelių albumuose moksleiviai aptiko nuotraukų, kuriose vaizdai iš pokario kaimo gyvenimo: močiutės, dirbančios kolūkių laukuose, į ekskursiją atviruose sunkvežimiuose susiruošę kolūkiečiai ir grupelė naujokų, pašauktų į sovietinę kariuomenę, taip pat sunkvežimio kėbule…
Valandėlei sustojus prie moksleivių surinktų nuotraukų pro akis praslenka krašto istorijos vaizdai ir žmonių veidai. Atliktas tikrai didelės vertės darbas. Už tai pagyrimo nusipelnė ir mokiniai, ir jų mokytojai. Tačiau ne visų rajono mokyklų bendruomenės tuo projektu susidomėjo.
Rašinio pabaigai – įdomus laiškas
Ant senų nuotraukų kartais aptinkame laiškus, sveikinimus ir linkėjimus. Tokie tekstai daug pasako apie adresato giminystės santykius, draugų ratelį, bendravimo kultūrą ar šeimos tradicijas. Šioje nuotraukų parodoje eksponuojamas 1924 metų rugsėjo 21 diena datuotas jaunamartės laiškas uošviui: „Aukoju ant amžinos geros atminties būsiančiam uošviui. Labai karštai dėkinga už sūnaus išauginimą, kurio likimas skirtas man ir aš pasistengsiu būti tamstoms ištikima. Būsianti tamstos marti Stasė Jankauskaitė.“
Aldona VAREIKIENĖ
