Tema
Visuotinio nuosmukio metu vagys suaktyvėja
Vagystės vėl klesti – tokią tiesą įrodo pastarojo meto statistiniai duomenys. Pagrindinis taikinys dabar – privačios valdos – gyvenamieji namai, butai bei statybvietės. Apie tokį nešvarų uždarbiavimo būdą bei priemones, kurių turėtų imtis gyventojai, kalbėjomės su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininku Raimondu Vaitkevičiumi.
Vagysčių dvigubėja
Lyginant pastaruosius dvejus metus, bendras nusikaltimų skaičius rajone išaugo neženkliai – 2007 metais jų padaryta 792, o 2008 metais – 834. Ką kitą byloja vagysčių skaičiai – jie kone dvigubėja. 2008 m. sausį užregistruotos 23 vagystės, o 2009 m. tuo pačiu metu net 45. Iš jų plėšimų – atitinkamai 6 ir 14.
Pasak Raimondo Vaitkevičiaus, vagys „prabudo“ prieš keletą mėnesių. Šis klausimas aktualiausias Kretingalės ir Sendvario seniūnijose, kurios yra arčiausiai Klaipėdos miesto. Tarp jose užfiksuotų nusikaltimų pastaruoju metu – tik vagystės ir plėšimai. Šiose seniūnijose sustiprintas pareigūnų patruliavimas ir siekiama užkirsti kelią vagystėms. Dituvos sodai taip pat yra vagis dominanti vieta, ten pasitaiko norinčiųjų apšvarinti sodo namelius.
Vagystes, kai įsibraunama į gyvenamąsias patalpas, R. Vaitkevičius išskyrė į dvi dalis. „Viena jų rūšis – tai vagystės iš statomų namų. Imami įrankiai, statybinės medžiagos, jau sumontuota technika, tokia kaip šildymo ir vonios įranga, židinio kapsulės ar net automatinių vartų mechanizmai“, – pastebėjo pareigūnas. Anot jo, vagys naudojasi palankia situacija, kad name ne tik dar negyvena savininkai, bet aplink neįsikūrę ir kaimynai. Kita vagysčių rūšis, kurią išskyrė pašnekovas, kai apvagiami jau gyvenami namai. „Paskutiniu metu namai pasirenkami tokie, iš kurių išorės matosi, kad bus ką pavogti. Jie ne visada būna naujos statybos“, – sakė jis.
Vagysčių iš butų pagausėjimo nejaučiama. Užfiksuotas tik vienas toks atvejis sausio mėnesį Gargžduose.
R. Vaitkevičiaus skaičiavimais, nusikaltėliai savo veiklą buvo pristabdę pastaruosius 3–4 metus. Anot jo, tai susiję su emigracija. Be to, dauguma žmonių turėjo darbą, gaudavo juos tenkinantį uždarbį. O dabartinė materialinio nepritekliaus situacija davė savų pasekmių.
Įtariamųjų paieška – ilgas procesas
Vagysčių nuostoliai įvairūs – nuo visiškai nedidelių sumų ar turto sugadinimo iki 90 tūkst. litų. Pasak kriminalisto, dažniausiai vagiami pinigai, aukso dirbiniai bei kitos brangenybės, įvairiausi elektroniniai prietaisai: televizoriai, mobilieji telefonai ir kt. Ne visos vagystės padaromos naktį – jų pasitaiko ir dieną. Tiesiog laukiama, kol nebus šeimininkų, ir tuo pasinaudojama. Pareigūnas pripažino, kad vagys gudrėja ir intensyviai ruošiasi savo „darbeliams“. „Policija stengiasi ištirti ir išaiškinti tokius nusikaltimus. Analizuojame nusikaltimų vietas, stengiamės ten nukreipti kuo daugiau patrulių. Kalbant apie paskutiniuoju metu įvykdytas vagystes, sulaikytų įtariamųjų dar nėra, bet turime ne vieną versiją ir pagal jas dirbame. Tikimės, kad greitai pavyks įtariamuosius nustatyti ir sulaikyti“, – vylėsi R. Vaitkevičius. Vis dėlto jis pripažino, kad tyrimo proceso laikotarpis kartais skaičiuojamas net metais.
Nebūti abejingiems
R. Vaitkevičiaus nuomone, patys gyventojai turėtų imtis atsargumo priemonių ir stengtis apsaugoti savo turtą. „Vertingų daiktų ieškoma visur, kur tik galima juos laikyti. Jeigu namuose laikoma stambi pinigų suma, žmonės turėtų įsirengti seifą ir jį atitinkamai pritvirtinti. Ten taip pat reikėtų laikyti vertingus juvelyrinius dirbinius bei svarbius dokumentus. Tai, kad namų durys užrakintos, dar nieko nereiškia“, – akcentavo R. Vaitkevičius. Pasak jo, nereikėtų pasitikėti ir plastikinių langų patvarumu. Vagys per juos į namo vidų patenka panaudoję paprasčiausią laužtuvą.
Pareigūnas patarė žmonėms nebūti abejingiems ir suprasti, jog gali ir patys nukentėti. „Pamatę kvartale įtartinus automobilius, besivažinėjančius vakare ar net dieną, gyventojai turėtų nepatingėti ir pranešti policijai ar bent jau užsirašyti mašinos numerius – tai pareigūnams praverstų. Ir nieko baisaus, jei skambinęs žmogus apsiriko“, – prašė R. Vaitkevičius.
