Žurnalisto pastabos

Liūtų paieškos

Europarlamentaras Justas Paleckis viename interviu drąsiai pripažino, jog Europos Parlamente galima ir parazituoti, ir įnirtingai dirbti. Iš esmės mes mažai žinome, kokią alternatyvą pasirinko mūsų išrinktieji. Pavydas, tarpusavio nesusiklausymas, partinė priešprieša, prasidėjusi nuo pirmųjų dienų, neišnyko per visus penkerius kadencijos metus. Trylika tautiečių Briuselyje nerado bendros kalbos vardan tos Lietuvos. Gal tas skaičius, dar ir velnio tuzinu vadinamas, nelaimingas. Gal, kai šiemet išrinksime tik dvylika europarlamentarų, reikalai pajudės? Pažadų lavina jau pajudėjo.

Nors rinkimų kampanijos švilpukas dar tyli, tačiau pretendentai jau blaškosi po krizės apimtą Lietuvą. Pirmieji vienos populiarios partijos eurorinkimų pranašai jau lankėsi ir Gargžduose. Žadėjo ne bendrais Europos Sąjungos reikalais rūpintis, o konkrečiai mūsų šalimi. Taip, kaip daro kitų valstybių europarlamentarai. Sakykime, lenkai, vis traukę ES paklodę į savo pusę. Ne taip, kaip lietuviai, keliaklupsčiavę „Briuselio saulei“ netgi tada, kai nebuvo jokio pagrindo ar skubos tai daryti. Gėdingiausias pavyzdys – kaip mūsiškiai raportavo apie pritarimą Europos Sąjungos Konstitucijai. Pirmieji! Europai kvapą užgniaužė nuo tokio naujokų nuolankumo. O juk tikėjomės už tokį uolumą pagyrimo. Europiečiai neperprato, kaip vienu rankos mostu tai galima nuspręsti Seime, net nepasistengus liaudžiai išaiškinti, ką reiškia ta Konstitucija. Akiplėšiškai teigiant esą tokiam klausimui svarstyti nereikia jokio referendumo. Airiai pasiklausė savo tautos, kurios neigiamas atsakymas referendume buvo tarsi šaltas dušas mūsų nuolankumui.

Taip pat nuolankiai dar anksčiau mes sutikome uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Tarsi protui užtemus dar ir elektros tinklus padaliję (gal kad didesnį savųjų ratelį užganėdintume) į Rytų ir Vakarų juos privatizavome, sudarydami visas sąlygas parazituoti vartotojų sąskaita.

To dar nepakako. Kaupiantis didžiojo taupymo vajaus debesiui virš nelaimingų eilinių piliečių galvų Lietuvoje įsteigta dar viena ministerija – Energetikos, turėsianti optimizuoti energetikos problemą. Beje, tryliktoji. Tfu, tfu, kad neužsišnekėjus blogą valandą. Bet vis tiek nesuprantu, ar didinant biurokratinį aparatą įmanoma išspręsti realią problemą? Ką pagaliau šiuo klausimu nuveikė mūsų penimi europarlamentarai Briuselyje, ką už keliatūkstantinę algą veikė derybininkas A. Abišala, turėjęs suderėti mums geras energetines perspektyvas uždarius ar atidėjus Ignalinos atominės elektrinės uždarymą? Bet juk išrinktieji ar valdžios paskirtieji už nieką neatsakingi. Baigia savo gerai apmokamas misijas it musę kandę, o jūs, žmogeliai, manykitės! Pliekit už dujas, elektrą, šildymą tol, kol monopolininkai numaus paskutines kelnes. Dar, tiesa, antikrizinio plano kūrėjai priblokš keturgubu PVM ir europietiškais akcizais.

Buvęs premjeras G. Kirkilas mums smegenis plovė apie nacionalinį investuotoją „Leo LT“. „Šnek, šnek apie ton liūtą, o kas ons toks yr?“ Tokį elementarų klausimą man neseniai uždavė du pagyvenę kaimiečiai. Klausimas atrodo paprastas, o kai susimąstai… Taigi, bandau aiškinti. Pernai pavasarį sukurtą bendrovę „Leo Lt“ sudaro dvi valstybei priklausančios elektros įmonės – „Lietuvos energija“ bei Rytų skirstomieji tinklai – ir VST, priklausanti „NDX energijai“, kuri įeina į mažmeninės prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančią įmonių grupę. 61,7 proc. „Leo LT” akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc., „NDX energija“. „Leo LT“ turėtų atstovauti Lietuvai statant naują atominę elektrinę, rūpintis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybomis. Tačiau nėr nei tų jungčių, nei tuo labiau naujos elektrinės pamatų.

Dar nieko doro nenuveikusi minėtos bendrovės valdyba gauna didesnius atlyginimus nei Lietuvos prezidentas, o bendrovės įkūrimo istorija pasiekė net Konstitucinį Teismą. Įtarta, kad daugelis su „Leo LT“ sandoriu susijusių asmenų, suvokdami šio sandorio nusikalstamą pobūdį, stengėsi, kad faktiniai susitarimai būtų paslėpti po kolektyvinių – Seimo ir Vyriausybės – sprendimų skraiste.

Konstitucinis Teismas rado Konstitucijos nuostatos pažeidimą: valstybės turtas turi būti naudojamas bendrai tautos gerovei. O Atominės elektrinės įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios „Leo LT“, perimančią didelę valstybės turto dalį, pastatyti naują atominę elektrinę. Konstitucinio Teismo sprendimas nesudaro pagrindo išformuoti šios energetikos bendrovės. O svarbiausia Konstitucinis Teismas nepripažino, kad įsteigiant „Leo LT“, kuri įgyvendins milijardų litų vertės projektus, buvo pažeistos vartotojų teisės ir suformuota neteisėta monopolija.

Žodžiu, minėto teismo verdiktas leidžia ir toliau „volioti durnių“. Kaip spręstumėte šią koaliziją, būsimieji europarlamentarai? Įsipareigojimus Europos Sąjungai teks vykdyti. Senąją elektrinę reikės, nes niekas kitaip nepasirūpino, norom nenorom uždaryti. Naujoji elektrinė turėtų būti pastatyta apie 2015 metus. Kaip tik per jūsų kadenciją.

Tad kas Lietuvoje iš tikrųjų yra liūtai?

Vilija BUTKUVIENĖ