Diktantas
Gimtosios kalbos dieną pasveikinti Nacionalinio diktanto dalyviai
Vasario 21-ąją, kurią Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena, į Savivaldybę susirinko Nacionalinio diktanto I turo dalyvių būrelis kartu su vienintele šiais metais iš 183 dalyvių patekusia į finalinį turą endriejaviške Danute Paulauskiene.
Renginio dalyviai buvo supažindinti su Tarptautinės gimtosios kalbos dienos istorija. Ši diena buvo pasirinkta norint paminėti 1952 metais Bangladeše vykusį sąjūdį.
Šio judėjimo metu buvo stengiamasi apginti valstybinę kalbą Bangloje, rytinėje Pakistano dalyje. Kai Pakistanas nusprendė įvesti Urdu kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą, žmonės sukilo. Didžioji dalis sąjūdžio dalyvių buvo studentai, jie reiškė nepasitenkinimą dėl žiaurių ir nedemokratiškų vyriausybės ketinimų, kurie sunaikintų Banglos kalbą ir kultūrą (turinčią gilias, daugiau nei tūkstantį metų siekiančias tradicijas). Vyriausybė nusprendė numalšinti protestus panaudodama jėgą prieš taikius protestuotojus. Mirčių nebuvo išvengta. Tie, kurie žuvo kovodami už gimtosios kalbos teises, buvo pavadinti šventaisiais kankiniais. Jų auka ne veltui – vasario 21-oji tapo svarbi siekiant nepriklausomybės, kai Bangla pagaliau tapo Bangladešu. Bangladešas nusiuntė pasiūlymą UNESCO, prašydamas vasario 21 dieną paskelbti Tarptautine gimtosios kalbos diena. Net 28 valstybės pritarė šiam siūlymui. Taigi 1999 metais lapkričio 17 dieną visuotinėje UNESCO konferencijoje vasario 21-oji diena buvo paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Šių eilučių autorė taip pat papasakojo apie mūsų gimtosios lietuvių kalbos kelią iki 1988 m., kai ji tapo valstybine, ir kokie teisės aktai dabar reglamentuoja jos apsaugą ir kontrolę.
Mūsų rajone, 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, iš viso buvo 46 220 gyventojų, lietuvių 44 830, rusų 802, vokiečių 148, ukrainiečių 94, baltarusių 87, lenkų 53, latvių 19, armėnų 13, totorių 10, žydų 6, azerbaidžaniečių 4, čiuvašų 4, estų 4, moldavų 4, čigonų 2, gruzinų 1, kitų 11. Jų teisė puoselėti savo gimtąją kalbą ir papročius taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl Vasario 21-oji kiekvienoje šalyje, Lietuvoje ir mūsų rajone – taip pat ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų diena.
Susirinkusiuosius pasveikino rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė bei J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas, kurio iniciatyva Nacionalinis diktantas kiekvienais metais rengiamas visose rajono bibliotekose, todėl Klaipėdos rajone susirenka tikrai gausus dalyvių būrys. Laureatę Danutę Paulauskienę taip pat pasveikino Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kuri pabrėžė, kad visiems endriejaviškiams didelė garbė turėti tokią raštingą gyventoją ir, beje, seniūnijos darbuotoją.
Nacionalinio diktanto dalyviai, iš kurių jauniausiems moksleiviams – 13 metų, pasidalijo savo įspūdžiais iš Nacionalinio diktanto I turo, pasidžiaugė, kad šiemet diktanto rašymas buvo tikra šventė, nes jį puikiai diktavo Bernadeta Lukošiūtė, tekstas apie partizanus taip pat labai tiko, nes kaip tik šiemet Vasario 16-ąją suėjo 60 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos pasirašymo.
Nacionalinio diktanto I turo laureatė Danutė Paulauskienė papasakojo apie savo gerą, bet griežtą lietuvių kalbos mokytoją, kuri puikiai išmokė ne tik lietuvių kalbos gramatikos, bet ir įskiepijo pareigos jausmą. Danutė, Plungės rajone baigusi mokyklą, vėliau studijavo ir tapo socialine darbuotoja.
Ponia Vida Miknienė iš Dovilų buvo vienintelė, kuri diktantą mūsų rajone rašė brailio raštu. Ji papasakojo, kaip mokėsi brailio rašto lietuvių ir rusų kalba, apie jo galimybes ir subtilybes. Šiuo metu ponia Vida daug skaito, naudojasi kompiuteriu ir internetu, pritaikytu specialiai silpnaregiams.
Renginyje dalyvavę gargždiškiai moksleiviai guodėsi, kad dabartinės gimtosios lietuvių kalbos programos nesuteikia galimybių labai gerai išmokti gramatikos – vyresnėse klasėse ji smarkiai primirštama, – o jauniausi Nacionalinio diktanto konkurso dalyviai – septintokai iš Agluonėnų – sakė, kad yra pasiryžę lietuvių kalbą išmokti labai gerai, nes jų mokytoja Virginija Kuorienė yra labai reikli, bet moka sudominti. Rašyti Nacionalinį diktantą kartu su visais dalyviais kaimo bibliotekoje taip pat paskatino mokytoja.
Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pasiūlė įsteigti Nacionalinio diktanto laureato premiją. Visi šiam pasiūlymui entuziastingai pritarė.
Daiva BELIOKAITĖ
