Kultūra
Šedevru pripažintai Dainų šventei – grašiai
Liepos mėnesį vyksianti Dainų šventė šiais metais bus skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Planuojama sulaukti per 40 000 dalyvių ne vien iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. UNESCO Dainų šventės tradiciją pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Pastarajam valdžia šįmet „išspaudė“ tik 9 milijonus litų. Kultūrai ekonominio sunkmečio laikais vis dažniau tenka antraeilis vaidmuo. Kultūra palauks… O biurokratinio aparato plėtimas, premijos, didesni atlyginimai žūtbūt reikalingi dabar.
Suma nedidelė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis pasakojo, kad iš pradžių Lietuvos Respublikos vyriausybė Tūkstantmečio dainų šventei buvo numačiusi skirti tik 3 milijonus litų, tačiau vėliau J. Jučas (buvęs kultūros ministras) „išmušė“ dar šešis milijonus litų. „Atsižvelgiant į tai, kad dalyvių – per 40 000, kad reikės spręsti maitinimo, nakvynės, nuvykimo bei parvykimo klausimus, 9 milijonų litų suma nėra didelė“, – sakė G. Bareikis.
Palyginkime:
Per žiniasklaidos priemones pranešta, kad iš viso „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginiams per 2008 – 2009 metus skirta 105 milijonai litų. Naujųjų metų šventė kainavo 3,5 mln. litų.
Krašto apsaugos sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams ir Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams Lietuvos kariuomenės 90-mečio proga ir artėjančių Kalėdų proga išmokėtos premijos, kurių bendra suma siekia 19,7 mln. litų.
2008 m. gruodį, kai Vyriausybė jau skambino varpais dėl nesurenkamo biudžeto, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai pasidalino per 143 tūkst., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai – daugiau kaip 177 tūkst., Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai – per 58 tūkst. litų.
Iš viso Valdovų rūmų statybos kainavo 208 mln. Lt. Paskutinius kelerius metus Lietuvos valstybė iš biudžeto lėšų kasmet skirdavo vidutiniškai nuo 2,5 iki 5 mln. Lt Valdovų rūmams skirtiems eksponatams įsigyti.
Iš Klaipėdos rajono – 650
G. Bareikis informavo, kad pretendentų, norinčių dalyvauti Dainų šventėje, yra nemažai. Todėl vyks atranka. Pateks tik patys geriausieji. Anot jo, iš Klaipėdos rajono norinčiųjų dalyvauti yra 650 (be vadovų ir lydinčių asmenų). „Tikėtina, kad 90 proc. pereis atrankas ir turės galimybę dalyvauti Tūkstantmečio dainų šventėje“, – svarstė Kultūros skyriaus vedėjas. Jis apgailestavo, kad Dainų šventės organizatorius – Lietuvos liaudies kultūros centras – nederina savo planų su rajonų atstovais. „Pavyzdžiui, pareikalavo įsigyti pagoniškąjį apdarą. Tai vienkartinės išlaidos, kur po to šiuos apdarus bus galima panaudoti?“ – retoriškai klausė G. Bareikis ir teigė, kad šį klausimą kiekvienas kolektyvas sprendžia savarankiškai. Jis džiaugėsi, kad supratimo nestokoja bent jau mūsų rajono Savivaldybė. Ji specialiai Dainų šentės dalyviams yra numačiusi skirti 50 000 Lt. „25 000 Lt bus panaudoti Priekulės šokių kelektyvui „Gintaras“ tautiniams kostiumams įsigyti. Pastarieji to labai ilgai laukė. Kiti 25 000 Lt bus skirti transporto išlaidoms, atributikai“, – informavo pašnekovas.
Prašys supratimo ir atsakomybės
G. Bareikis akcentavo, kad šiais metais Dainų šventėje tvarka bus daug griežtesnė. Susitelkti reikės visiems. „Prašysiu visų supratimo ir atsakomybės. Mes privalome užtikrinti teisingą, sveiką maitinimą, tačiau ne prabangų“, – sakė jis. Anot Kultūros skyriaus vedėjo, visi turės suprasti, kad sąlygos yra „ekstrinės“, reikės miegoti mokyklų salėse. Tačiau tokio pobūdžio šventėse sąlygos visur panašios: „Teko lankytis tiek Danijoje, tiek Šveicarijoje – visur tas pats.“
Pasak G. Bareikio, Tūkstantmečio dainų šventės renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. „Kodėl jie negalėtų būti rengiami ir Klaipėdoje? Juk turime vasaros estradą. Galbūt būtų proga ją sutvarkyti?“, – retoriškai klausė pašnekovas.
Nuomonės
Gargždų kultūros centro direktorė Birutė OŽELIENĖ: „Komentuoti Tūkstantmečio dainų šventei skiriamų lėšų kiekį – ne mano kompetencija. Tačiau jau dabar aišku, kad problemų kils dėl šokių kolektyvų tautinių kostiumų. Yra pareikalauta įsigyti pagoniškuosius apdarus, tačiau lėšų tam niekas neskyrė. Negerai. Nusprendėme vyriškosios lyties atstovams kelnių nesiūti (panaudosime turimas), tik viršutiniąją dalį, o merginoms reikės ir viršutiniosios dalies, ir sijonų. Kiek kainuos medžiaga, pasiuvimas, dar neaišku, tačiau ieškosim kuo pigiausio varianto.“
Gargždų vaikų muzikos mokyklos direktorius Vidutis NORMANTAS: „Mums Dainų šventė yra kaip galutinis rezultatų įvertinimas.Tuos kolektyvus, kurie iškovoja teisę dalyvauti Dainų šventėje, traktuojame kaip labai gerus. Šios šventės tradicija mums jau yra įaugusi į kraują, kūną. Mokiniams ji yra kaip paskata verčianti dar labiau stengtis, mokytis. Todėl sunku įsivaizduoti, kaip gyvuotų saviveikla, jei staiga Dainų šventės nebebūtų. Kaskart į ją išvyksta apie 200 mūsų mokyklos mokinių. O dėl finansinių dalykų… Pinigų visada trūko ir trūks.“
Vadinsis „Amžių sutartinė“
Pirmoji Dainų šventė surengta 1924 m. Kaune, kur susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Per 85 metus ji išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį.
Tūkstantmečiui skirta Dainų šventė „Amžių sutartinė” yra 18-oji. Ji – neeilinė, nes, kaip visuotiniausia nacionalinės kultūros išraiška, pasirinkta svarbiausiu Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo akcentu. Šventės pavadinimas atspindi prigimtinį lietuvių tautos darnos jausmą – žmonių tarpusavyje ir su juos supančia aplinka, gamta, – kuris bene tobuliausiai įsikūnijo senosiose unikaliose lietuvių polifoninėse giesmėse – sutartinėse.
Liepos 1 – 6 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiančiuose šventės renginiuose dalyvaus per 40 tūkstančių žmonių. Šventė prasidės profesionaliosios kūrybos renginių ciklu, kuris simboliškai atkurs Lietuvos kelią nuo senosios baltiškosios iki šiuolaikinės vakarietiškosios kultūros. Folkloro diena skirta įvairialypei Žemės semantikai. Ansamblių vakaras ir Šokių diena atskleis ciklinio ir istorinio laiko tėkmę. Bus parengtos Moksleivių dainų dienos, modernizuoto folkloro, teatrų ir kitos naujos programos.
Šventės kulminacija – Dainų diena. Didžiulėje, specialiai pastatytoje Vingio parko estradoje 18 tūkstančių dalyvių dainuos gražiausias buvusių Dainų švenčių dainas ir naujus Tūkstantmečiui skirtus kūrinius.
Agnė ADOMAITĖ
