Verslas
Priekuliškiai augina žilvičius biokurui
Priekuliškiai Vanda ir Vytautas Klimovai, mišraus ūkio savininkai, vis mėgina spėti, kuri žemės ūkio veiklos sritis gali būti perspektyvi. Keliolika metų augindami veislinius žirgus, prieš porą metų įsigijo mėsinės veislės galvijų. Nesunaudotą užliejamose pievose pagamintą pašarą realizuoja žirgų, galvijų augintojams. Neseniai šie ūkininkai nusprendė ne itin palankioje žemdirbystei savo žemėje užveisti gluosninių žilvičių plantaciją. Auginti energetinius augalus skatina Europos Sąjungos parama. Iš pradžių pasodinę 4 hektarus šių trumpos rotacijos želdinių ir gavę kompensaciją, pernai vėl pateikė paraišką, planuodami plantaciją išplėsti iki 16 hektarų.
Susidomėjo mėsiniais galvijais
Priekulės antrajame kaime gyvenantys ūkininkai Vanda ir Vytautas Klimovai valdo 100 hektarų žemės, iš kurios 70 ha – nuosava.
„Mūsų plotai – apsemiamose pievose, todėl žemdirbystei nelabai tinka, – kalbėjo V. Klimovienė. – Mes nuo pat ūkininkavimo pradžios gaminame šieną, kurį parduodame žirgų augintojams. Jis iškeliauja į Vilniaus, Šiaulių rajonus ir net į Estiją.“
Klimovai kasmet augina apie 15-20 hektarų avižų: juk žirgų pagrindinis pašaras – šienas ir avižos. Šieną perka ir galvijų augintojai. Tačiau V. Klimovienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais galvijų sumažėjo, žirgų augintojai pradėjo taupyti, todėl šieną realizuoti sunkiau.
„Užuot ieškoję pirkėjų, nusprendėme patys auginti galvijus. Užpernai nusipirkome 10 mėsinės Simentalių veislės telyčių. Už vieną mokėjome po 6 tūkst. litų, tačiau tada Žemės ūkio ministerija pusę išlaidų kompensavo“, – pasakojo ūkininkė. – Mūsų klausinėjo, kodėl perkame ne pieninės veislės telyčias. Mes tikimės, kad už mėsinių galvijų skerdieną ateityje bus mokama tiek, kiek iš tikrųjų ji verta. Gal ir pataikėme: pieno ūkio savininkams dabar daug problemų.“
Pasak ūkininkės, beragiai, rudos spalvos jaukūs galvijai gerai priauga svorio.
Parama energetinių augalų augintojams
Spėliodami, kokia žemės ūkio produkcija bus paklausi ateityje, Klimovai ryžosi žemdirbystei mažiau palankioje žemėje auginti gluosninius žilvičius. Jie naudojami gauti biokurui, kuris gali pakeisti importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą, kuris lemia klimato šiltėjimą.
Auginti energetinius augalus skatinama Europos Sąjungos paramos lėšomis. Taigi priekuliškiai nusprendė pasinaudoti šiomis galimybėmis – parengė projektą pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę auginti gluosninius žilvičius.
„Vyras nuvažiavo į Lenkiją ir apžiūrėjo, kaip auginami žilvičiai biokurui. Jis parsivežė ir sodinukų, – pasakojo V. Klimovienė. – Mes vieninteliai Klaipėdos apskrityje parengėme tokį projektą.“
Voveriškių kaime, pelkėtoje žemėje, jie užpernai pasodino 4 hektarus žilvičių. Iš Europos Sąjungos lėšų finansavo pusę išlaidų – 17 tūkst. litų.
Pernai jie pateikė dar vieną paraišką paramai žilvičiams auginti.
„Pasodinome 5 hektarus, o šiemet ruošiamės dar 7 ha pasodinti. Turėtume gauti finansavimą – apie 35 tūkst. litų. Iš viso žadame auginti 16 hektarų gluosninių žilvičių“, – pasakojo ūkininkė.
Ji sakė, kad žilvičiams sodinti reikėjo paruošti žemę. Prieš tai teko su Savivaldybės specialistu, atsakingu už melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą, suderinti, kad nebus daroma žalos drenažo sistemoms.
V. Klimovienė pridūrė, kad žmonės teiraujasi, kodėl jie augina žilvičius. Taigi tenka paaiškinti, kad energetiniais tikslais.
Pasodinus žilvičius, derlius imamas po 4-5 metų. Kartą pasodinus, jį galima imti 30 metų. Išmokos už hektarą pasodintų žilvičių žymiai didesnės nei už pasėlius. „Tačiau kol kas mes turime tik išlaidas. Dar nesulaukėme paramos už pernai pasodintus 5 hektarus, negavome atsakymo dėl pateiktos paraiškos“, – kalbėjo ūkininkė.
Dėl paramos pagal Kaimo plėtros programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį – „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ pernai kreipėsi 8 šalies ūkininkai, Klaipėdos apskrityje – 1.
Trumpos rotacijos želdinių kategorijai priskiriami gluosniniai žilvičiai, karklai ir drebulės.
Išmoka už 1 hektarą, apsodintą biokuro želdiniais, gali siekti iki 5179 litų.
Susmulkintų žilvičių tona biokurui gali kainuoti nuo 600 iki 800 litų.
Virginija LAPIENĖ
