Tema

Miestas – Priekulė

Medžio skulptorius sulaukia mažiau užsakymų

Lankupiuose gyvenantis tautodailininkas medžio drožėjas Vytautas Grundulas sunerimęs dėl padidintų mokesčių kūrybos žmonėms, prastėjančių žmonių gyvenimo sąlygų.

“Darbo sumažėjo: užsakymų turiu tik trim mėnesiams, – pasakojo medžio drožėjas, iki šiol ne vienerius metus dirbęs be atostogų. – Nežinau, kaip reikės išgyventi dabar.“

Neseniai iš jo dirbtuvių iškeliavo rūpintojėlis. Jau įpusėta žvejo skulptūra. V. Grundulo originalūs medžio kūriniai puošia ne tik Lankupių kaimą, Priekulės Vingio parką, bet ir Kintų bažnyčios šventorių, kaimo turizmo sodybas, gyvenamųjų namų aplinką bei patalpas, amžinojo poilsio vietas.

„Mano klientai – viduriniojo sluoksnio atstovai. Jie ėmė iš bankų paskolas ir statėsi namus, puošė aplinką, – pasakojo tautodailininkas. – Dabar naujakuriai nebeįperka mano darbų, nors jie nepabrango – žmonės neturi pinigų.“

V. Grundulas prisipažino planuojąs medį keisti į brangesnę medžiagą ir kurti turtingiems gyventojams.

Kultūra

Muziejaus lankytojai atneša eksponatų

Nuo šių metų Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Tikimasi, kad bus suremontuotas ir atitiks europinius reikalavimus.

Šių metų vasarą sukaks 25-eri metai, kai lankytojams duris atvėrė Priekulės I. Simonaitytės memorialinis muziejus. Nuo pat įkūrimo dirbanti jo vadovė Laima Lemežienė akcentavo, kad muziejaus veikla nesikeis. „Kaip ir anksčiau priimsime lankytojus, kurių nemažėja, kaupsime eksponatus, saugosime dokumentus. Labai džiugu sulaukus pačių lankytojų eksponatų“, – kalbėjo muziejininkė.

Ji prisiminė, kad pernai viena klaipėdiškė padovanojo muziejui senovinę skarą – vieną iš tų, kuriomis puošėsi Klaipėdos krašto moterys. Be to, sulaukė panevėžiečio bibliofilo Rimgaudo Banio dovanos – „Aukštujų Šimonių likimo“ 14 leidimų lyginamosios lentelės su specialiu įrašu. ”Iš viso yra 14 šio romano leidimų. R. Banys nufotografavo visų leidimų knygų viršelius, nurodė egzempliorių skaičius, leidyklas, apibūdino viršelius bei kita. Tai labai naudingas eksponatas – įvadas moksliniam darbui“, – džiaugėsi L. Lemežienė.

Ji taip pat pasakojo, kad 3 leidinius bei 2 rašytojos asmeninius daiktus – skėtį ir vėduoklę restauruoja Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centras. „Bet labiausiai laukiame remonto, kad mūsų muziejaus patalpos atitiktų europinius reikalavimus“, – kalbėjo L. Lemežienė.