Aktualija
Planai turgavietėse diegti kasos aparatus sukėlė prekeivių pasipiktinimą
Šiomis dienomis bene dažniausiai Gargždų turguje linksniuojama tema – valdžios ketinimas turguose įvesti kasos aparatus. Ši žinia sukėlė turgaus prekeivių pasipiktinimo bangą, daugelis jų šį sumanymą vadina tiesiog absurdišku.
Ketinimai – nuo vasario
Žemės ūkio ir Finansų ministerijos bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ketina siekti, kad nuo vasario 1 d. prekeivių darbo vietose būtų įrengti kasos aparatai. Taip siekiama riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija, ir paremti vietinius ūkininkus. Mat galimybė prekiauti be kasos aparatų būtų palikta tik vietiniams gamintojams, prekiaujantiems sava produkcija. Pasak Žemės ūkio ministerijos atliktos analizės, Lietuvoje šiuo metu veikia 101 turgavietė, kuriose ūkininkai sudaro vos trečdalį prekeivių. Esą didžiąją dalį veikiančių turgaviečių ploto nuomoja prekybininkai, kurie perpardavinėja vietinę ar užsienio šalių žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais iš Lenkijos perpardavinėtojai daugiausia įveža mėsos, daržovių ir konditerijos gaminių. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovų, turguose įsigalėjusi lenkiška produkcija ir kelia didžiausią konkurencinį pavojų vietiniams gamintojams. Ji nepakankamai kontroliuojama, tad neretai parduodama išvengiant mokesčių. Kadangi šią produkciją pardavinėjantys prekeiviai nemoka 19 proc. siekiančio pridėtinės vertės mokesčio, manoma, kad, nesureguliavus šios srities, perpardavinėtojų aktyvumas tik augtų. Todėl ir norima priimti sprendimą, kad tokių prekiautojų darbo vietose būtų įrengti kasos aparatai. Naująją tvarką, suderinus ją su savivaldybėmis, ketinama įdiegti nuo vasario 1-osios. Kol kas kalbama tik apie maisto produktų prekybos reglamentavimą, tačiau ateityje gali būti nuspręsta įdiegti svertus ir turgavietėse drabužiais ir įvairiomis kitomis plačiojo vartojimo prekėmis prekiaujantiems žmonėms.
Daro viską, kad sužlugdytų
Kalbant apie naująją tvarką nuolat akcentuojama, kad ji bus taikoma tik perpardavinėtojams, o ne savą produkciją parduodantiems žmonėms, tačiau Gargždų turgaus prekeivių tai neguodžia. Mat jame paprastomis darbo dienomis daugiausia ir prekiauja perpardavinėtojai, ūkininkai į turgų savo produkcijos parduoti atveža tik šeštadienį.
Paklausti, ką mano apie tokį valdžios ketinimą, Gargždų turguje įvairiomis maisto prekėmis prekiaujantys žmonės jį vadino absurdišku. „Pati didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti“, – taip svarstymus įvesti kasos aparatus apibūdino Gargždų turguje ne savo augintomis bulvėmis ir morkomis prekiaujančios Kristina ir Oksana. „Mes tiek neuždirbame, kiek reikės atiduoti sumokant įvairius mokesčius. Jei toks sprendimas bus priimtas, liksime be darbo, nes tada tikrai neapsimokės net dirbti, vis tiek nieko neuždirbsime“, – svarstė merginos. Turguje vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Stefa buvo įsitikinusi, kad toks valdžios ketinimas ne kas kita, kaip noras sužlugdyti smulkųjį verslą: „Jau ir taip mokesčius nesąmoningai sukėlė, tai dabar dar nori ir darbo vietą atimti. Toks valdžios požiūris absurdiškas. Mano manymu, kaip tik turėtų džiaugtis, kad mes patys sau susikuriame darbo vietą, kad užsidirbame, nesame našta valstybei. O čia, atvirkščiai, daro viską, kad tik mus sužlugdytų. Esu pensininkė, gaunu 476 litus pensijos, vien už butą praėjusį mėnesį sumokėjau 290 litų, tai iš ko gyventi. Iki šiol pragyvenimui vis prisidurdavau iš prekybos turguje, bet, jei įsigalios nauja tvarka, čia nebeis nieko uždirbti.“ Moteris piktinosi, kad esantieji valdžioje klaidingai galvoja, kad turgaus prekeiviai uždirba tūkstančius. „Ateitų Kubilius, pastovėtų už prekystalio vieną dieną, gal tada pamatytų, kokiomis sąlygomis dirbame ir kiek uždirbame“, – kalbėjo ji.
Sudėtinga eksploatuoti
Tokios pat nuomonės buvo ir kitos turguje prekiaujančios moterys. „Ir taip mes merdėjame, o su savo naujais įstatymais valdžia nori mus visai numarinti. Mes nieko daugiau neprašome, tik leisti mums išgyventi per krizę, o po to jau kaip bus, taip bus“, – teigė vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Gražina.
Prekeiviai tikino, kad kasos aparatų įdiegimas turguose būtų nelogiškas žingsnis ir dėl jų sudėtingos eksploatacijos. „Naudoti kasos aparatus turguje būtų itin problematiška. Tokiomis klimato sąlygomis, kokios yra Lietuvoje, kasos aparatai tuoj suges. Saugomės nuo lietaus dengdami ant stogų plėveles, bet, kai stipriau lyja, vanduo vis tiek teka pro plyšius. Sudrėkęs kasos aparatas iškart sugestų“, – svarstė turguje vaisiais, daržovėmis ir konditerijos gaminiais prekiaujanti Aniceta.
Nors naujoji tvarka negresia turguje sava produkcija prekiaujantiems žmonėms, tačiau sunerimusios ir jame savo išaugintas daržoves, obuolius iš savo sodo pardavinėjančios moterys. „Girdėjau, kad savo išauginta produkcija bus galima prekiauti ir be kasos aparatų, bet aš baiminuosi, kad vėliau gali šią išimtį panaikinti. Juk iš dabartinės valdžios visko galima laukti, jau niekas nebestebina. Kas čia žino, gal ateis toks laikas, kai norėdama parduoti 2 kilogramus obuolių iš savo sodo irgi turėsiu turėti kasos aparatą“, – liūdnai svarstė Gargždų turguje obuolius paravinėjanti Nina.
Ūkininkai pritaria
Lietuvos žemės ūkio pirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad pritaria tokiam valdžios ketinimui. „Aš atstovauju žemdirbiams, o jiems toks sprendimas yra palankus. Kadangi dabar Lenkijoje yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata daržovėms, kiaulienai, tad lenkišką produkciją perpardavinėjantys prekeiviai gali pasiūlyti žemesnėmis kainomis nei Lietuvos gamintojai. Todėl mūsų ūkininkų išauginta produkcija tampa nekonkurencinga. Įvedus 19 procentų PVM perpardavinėtojams sąlygos susilygins. Aišku, gaila tų žmonių, nes jiems bus sunkiau, bet dabar valstybėje toks laikas, kai visi turime konsoliduotis ir pasiskirstyti naštą. Juk ir ūkininkams nėra lengva, jie taip pat turi mokėti pajamų mokestį, mokesčius Sodrai“, – kalbėjo B. Markauskas. Jis teigė, kad ūkininkai nebūtų siūlę įvesti kasos aparatų turgavietėse, jei nuo naujųjų metų nebūtų buvusi panaikinta PVM lengvata mėsai. „Nuo sausio 1 d. buvo ketinama įvesti ir PVM lengvatą daržovėms, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat buvo panaikinta lengvata mėsai, tad ūkininkų ir lenkiškos produkcijos perpardavinėtojų sąlygos išties tapo nelygios. Neliko kitos išeities, kaip prašyti apmokestinti perpardavinėtojus“, – teigė pašnekovas.
Panika per ankstyva
UAB „Gargždų turgus“ direktorė Danutė Jonikaitė svarstė, kad kol nėra priimto oficialaus įstatymo dėl kasos aparatų įvedimo turguose, panikuoti nereikėtų. Jos manymu, galbūt tai ir nebus padaryta. „Kiek aš girdėjau, kol kas tai yra tik siūlymas. Skaičiau spaudoje Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos pareiškimą, kuriame jie prašo įvesti kasos aparatus turguje prekiaujantiems perpardavinėtojams, nes jų įvežama lenkiška produkcija žlugdo vietinę. Tačiau kaip aš supratau tai kol kas yra tik siūlymas, ir neaišku, ar jis bus priimtas“, – kalbėjo D. Jonikaitė. Pasak turgaus direktorės, net priėmus nutarimą įvesti kasos aparatus, tam padaryti turėtų būti duotas ilgesnis terminas nei iki vasario 1 dienos: „Dar net sprendimas dėl naujos tvarkos nepriimtas, tad net techniškai neįmanoma, kad nuo vasario prekeiviai jau turėtų kasos aparatus. Juk reikės juos įsigyti, pasirašyti sutartis su bendrovėmis, kurios juos aptarnaus. Apskritai mūsų klimato sąlygomis lauke prekiaujantiems prekeiviams bus sudėtinga naudoti kasos aparatus.“ UAB „Gargždų turgus“ direktorė akcentavo, kad nauja tvarka negalios ūkininkams, tačiau, pasak jos, jie sudaro nedidelę Gargždų turguje prekiaujančiųjų dalį. „Jei skaičiuosime su tais ūkininkais, kurie savo produkciją pardavinėja tik šiltuoju sezono metu, tai mūsų turguje tokių yra apie 30. Tačiau tų, kurie prekiauja visus metus ir ne tik šeštadieniais, yra tik apie šešis. Tuo metu perpardavinėtojų yra per 100“, – skaičiavo pašnekovė.
Mokesčiai didėja
D. Jonikaitė tikino, kad turguje šiuo metu tvyro nerami atmosfera. Prekeiviai yra išsigandę ne tik ketinimų įvesti kasos aparatus, bet ir naujų mokesčių už sveikatos draudimą: „Nuo naujųjų metų prekiautojai ne tik kas mėnesį turi mokėti 72 litus už sveikatos draudimą, bet ir metų gale dar 9 procentus nuo visų per metus uždirbtų pajamų. Į pajamas įeina pinigų suma, už kurią prekeiviai įsigyja parduodamą produkciją. Ne tai, ką jie parduoda, bet tai, ką jie nusiperka ketindami parduoti.“ Pašnekovė vylėsi, kad šis sveikatos draudimo įstatymas dar bus peržiūrėtas ir pajamų terminas kiek patikslintas. Nes, pasak jos, kitu atveju, prekeiviai bus priversti mokėti milžiniškas sumas.
Milda JUDELYTĖ
