Savivaldybėje

Pateikta rajono teritorijos bendrojo plano koncepcija

Praėjusią savaitę Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos salėje visuomenei pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcija, t. y. numatytos bendrosios teritorijos vystymo kryptys. Jį parengė UAB „Urbanistika“ ir Aplinkosaugos informacijos centras. Planas pradėtas rengti 2007 m. vasario 22 d. rajono Savivaldybės administracijai pasirašius sutartį su rengėjais. Tai kainuos 620 tūkst. Lt.

Dvi alternatyvos

Tai jau antrasis rajono Savivaldybės užsakytas bendrasis planas. Pirmąjį Taryba patvirtino 2005 m. Iš dabartinio bendrojo plano rengėjų kai kurie sprendiniai susilaukė šiek tiek kritikos, kai kurie perkelti į dabartinę koncepciją. Ji – antrasis bendrojo plano rengimo etapas – pirmuoju buvo atliktas esamos padėties įvertinimas, o baigus ir Savivaldybės tarybai patvirtinus dabar pristatomą koncepciją, bus pradėti rengti konkretūs rajono teritorijos sprendiniai.

Projekto vadovas Gediminas Girčys paaiškino susirinkusiesiems, kad parengtos ir pristatomos tik bendrosios planuojamos teritorijos vystymo kryptys, neplanuojami atskiri sklypai, komunikacijos ir t. t. Aptariant projektą, pasak pranešėjo, rajono gyventojams, įmonių ir įstaigų darbuotojams kilo daug klausimų, planuotojai gavo kelis šimtus pasiūlymų, didelė dalis kurių – dėl atskirų sklypų projektavimo. G. Girčys patikino, jog visi pasiūlymai išanalizuoti, įvertinti, kai kurie jau atsispindi pristatomame projekte.

Parengtą projektą pristatė prof. Paulius Kavaliauskas. Akcentuodamas, jog planas rengiamas, kai dar nepatvirtintas apskrities bendrasis planas ir kai dėl krizės stabtelėjo audringas raidos laikotarpis, jis pastebėjo, jog Klaipėdos rajono situacija šalia uostamiesčio nėra dėkinga. Pranešėjas pristatė dvi parengtos koncepcijos alternatyvas. Pagal pirmąją renovacinio vystymo koncepciją didesnių teritorijos naudojimo pakeitimų nenumatyta. Įvertinę esamą padėtį, teritorijos, kaip priemiesčio zonos ypatumus, gamtinį karkasą (Baltijos jūra, Kuršių marios, Pajūrio regioninis parkas ir kt.) planuotojai projektuoja tolesnę Klaipėdos rajono teritorijos, kuri tarsi žiedu juosia Klaipėdos miestą, vystymo strategiją. Teritorija suskirstyta į urbanistinio, tausojančio naudojimo dalis ir draustinius. Didžiausia teritorija numatyta intensyviam ūkiniam naudojimui. Projekte numatytos turizmo vystymo, poilsio zonos prie vandenų, kraštovaizdžio, gamtinio karkaso apsauga.

Netekti dalies teritorijos

Antroji restruktūrizacinio vystymo koncepcija, kurios, kaip buvo įsitikinęs pranešėjas, rajono žmonės ir jų atstovai – Savivaldybės taryba nepriims, yra racionalesnė, bet brangesnė. Joje numatyta rajono šiaurės rytų dalį prijungti prie Kretingos rajono, priemiestinę atiduoti Klaipėdai, nes joje statosi ir gyvena klaipėdiškiai. Ši alternatyva nebūtų naudinga rajonui, nes labai sumažėtų jo teritorija.

Informaciją pranešėjas iliustravo grafine medžiaga, žemėlapiais. Vienas iš jų sudarytas pagal visus gyventojų pasiūlymus. Tai mažais planuojamų statybų lopinėliais išmarginta teritorija. „Besikuriantieji tokiuose atskiruose, vienas nuo kito atskirtuose sklypeliuose pražūtų, kiltų problemų dėl elektros tiekimo, kelių, kitų komunikacijų. Norintiesiems taip suplanuoti teritoriją belieka palinkėti proto“, – kalbėjo profesorius.

Supažindinęs su projektu, pranešėjas pateikė koncepcijos strateginį poveikio aplinkai vertinimą.

Pasiūlymų nedaug

Savivaldybės tarybos narys A. Liaudanskis pasidžiaugė koncepcijos sprendiniais ir klausė, kaip jie bus suderinti su Klaipėdos apskrities rengiamu bendruoju planu. Pranešėjas truputį būgštavo, kad nekokybiškas ir prieštaraujantis įstatymams apskrities bendrasis planas nepriverstų gadinti rajono. Išvarę iš savo kaimynystės vėjo jėgaines, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę, vėžaitiškiai, kaip teigė jų bendruomenės vadovas, nenorėtų, kad netoli gyvenvietės atsirastų pramoninių objektų. Pranešėjas nuramino, kad prie didžiųjų kelių numatomi logistikos centrai, ir pažadėjo, kad pradėjus trečiąjį plano rengimo etapą konkrečios vietos bus derinamos su gyventojais. Agluonėnų seniūnė nerimavo, kad teritorija apie Agluonėnus, kur prasčiausios žemės rajone, numatyta intensyviai žemdirbystei. Pranešėjas teigė, kad dar galimi pasikeitimai. „Jei pajėgsite užstatyti ir parduoti, galėsite tai daryti“, – sakė jis. Į klausimą, ar atsižvelgta į jau parengtus ar rengiamus detaliuosius planus, pranešėjas paaiškino, jog informacija surinkta ir bus atsižvelgta. A. Liaudanskis siūlė įsteigti atskirą Mozūriškių-Triušelių seniūniją.

Jadvyga SURPLIENĖ