Tema
Mirusiųjų akys žvelgia Kapstato ežero pusėn
Šį savaitgalį, Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių dienomis, prasidės migracija: visi stengiasi aplankyti artimųjų kapus. Sužibės žvakių, šviesų salos, lopinėliai. Šiomis susikaupimo, rimties dienomis sustosime, kad mūsų mirusieji iškiltų kaip gyvas prisiminimas.
Tačiau senosiose, nuo neatmenamų laikų nebelaidojamose kapinaitėse, kuriose atgulusiųjų ramybę saugo šimtamečiai medžiai, vargu ar sužibės bent viena žvakelė. Jos – kultūros paveldo dalis.
Naujosios kapinės gražiai tvarkomos, tačiau amžino poilsio žmonės nori atgulti šalia savo artimųjų.
Nuo kalvos, naujųjų kapinių vietos, endriejaviškiai grožisi įspūdingu vaizdu į Kapstato ežerą, tačiau bando rasti amžino poilsio vietelę Endriejavo miestelyje esančiose riboto laidojimo kapinėse.
Liko patvoryje
Į „Bangos“ redakciją paskambinęs skaitytojas Jonas Bagočius iš Laigių kaimo Endriejavo seniūnijos pasakojo, kad netoli jo sodybos esančios senos kapinaitės iš naujo aptvertos. Tačiau dabar jos sumažėjusios – kai kurie palaidotieji liko už tvoros.
85-uosius skaičiuojantis J. Bagočius patikslino, kad priešais jo gimtąją sodybą – dvejos neveikiančios kapinaitės. Tačiau jam rūpi tik „savosios“, jo teigimu, Tickinų kapinaitės. Mat šios esančios Tickinų kaimo ribose. Jose, beje, lentelė su užrašu, kad tai Ližių I kapinaitės. Tačiau vyriausiasis Laigių gyventojas, čia gimęs, užaugęs ir visą gyvenimą praleidęs, tvirtino puikiai žinąs aplinkinių kaimų ribas.
J. Bagočius susirūpinęs, kad darbininkai, „jo“ kapinaitėse tverdami tvorą, sumažino jas, todėl kai kurie palaidotieji atsidūrė patvoryje. „Kaip anuomet, prieš daugelį metų“, – susigraudinęs ištarė Laigių kaimo senbuvis.
Jam iš vaikystės įstrigusi tokia istorija. Jonui tada buvę apie 10 metų. Iš Rudgalvių kaimo (Endriejavo seniūnija), į Gargždų turgų važiavusi moteriškė namo grįžo išgėrusi. „Arklio traukiamas vežimas apvirto, ir ji užsimušė. Klebonas neleido jos laidoti pagrindinėse, o tik šiose, ir tai tik prie kapinių tvoros, – pasakojo J. Bagočius. – Mano mama dėl to labai graudinosi.“
Jis prisiminė, kad kaimo vyrai duobkasiai duobę iškasę iš šono, kad karstas būtų padėtas kapinių teritorijoje.
Pašnekovas apgailestavo, kad dabar ši mirusioji vėl atsidūrusi patvoryje. Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė sakė, kad tvora bus aptverta toje pačioje vietoje, kur buvusi anksčiau.
Laidojo vaikus
J. Bagočius kalbėjo, kad šiose kapinaitėse praėjusio amžiaus pradžioje buvo laidojami vaikai iš aplinkinių kaimų. „Jie be „grieko“ – nenešė į bažnyčią, o tiesiai iš namų – į kapus“, – pasakojo senbuvis. Jo tėvų šeimoje gimė 11 vaikų, iš kurių 6 mirė. Taigi ir jo vyresnieji broliai, ir seserys čia buvo palaidoti. Tačiau kur – nežino. Čia nebėra kapų kauburėlių. Jų nebebuvo ir J. Bagočiaus vaikystėje. Jis prisiminė, kad anuomet supildavo kapo kauburėlį, pastatydavo kryžių, bet gėlėmis neapkraudavę.
Dabar Ližių I kapinaitėse mirusiųjų ramybę saugo šimtamečiai medžiai, medinių kryžių likučiai. Tėra vienas betoninis antkapinis paminklas su užrašu „Tėveliams – gedintys vaikai“. Kažkas senokai lankėsi, uždegė žvakelę – tebėra jos likučiai.
Senosiose – ribotas laidojimas
Pasak seniūnės L. Šunokienės, praėjusio amžiaus pradžioje kapinės veikė daugelyje kaimų, o didžiuosiuose – net po dvejas: Tickinuose, Stančaičiuose, Rudgalviuose, Ližiuose. „Mūsų žiniomis, seniūnijoje yra vienos maro kapinaitės, – sakė seniūnė. – Senosiose kapinaitėse pastatyti informaciniai stulpeliai su pavadinimais. Tačiau jie per 10 metų sutrešo. Dauguma kapinaičių aptvertos.“
Ji akcentavo, kad senosioms kapinaitėms prižiūrėti skiriama lėšų. Seniūnijoje yra du kapinių prižiūrėtojai, kurie nušienauja, iškerta krūmokšnius ir kt.
Ilgainiui nykstant, mažėjant kaimams, Endriejavo miestelyje susiformavo pagrindinės – senosios kapinės. Nėra žinoma, kada jose pradėta laidoti. Tačiau jose nebelikę laisvos vietos. „Šiemet Savivaldybės taryba patvirtino, kad tai riboto laidojimo kapinės, – pasakojo seniūnė. – Dabar galima laidoti tik šeimos kapavietėse.“
Naujosios – gražioje vietoje
Naujosios Endriejavo kapinės įrengtos prieš 13 metų. Netoli miestelio, ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus Kapstato ežero vaizdas. Į kapines veda asfaltuotas kelias, apsodintas tujomis, kalnapušėmis. Yra vandentiekis, apšvietimas. Kapinės aptvertos gražia tvorele.
Beje, naujosios Endriejavo kapinės – šalia vokiečių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, kapinaičių. Jos taip pat aptvertos, sutvarkytos.
Naujųjų kapinių akcentas – šv. Mergelės Marijos koplytėlė, kurią parapijiečių užsakymu sukūrė šviesaus atminimo tautodailininkas V. Majoras.
Prieš 13 metų pirmoji čia amžino poilsio atgulė velionė iš Šilėnų kaimo. Praėjusią savaitę čia palaidota 116-oji – devyniasdešimtmetė iš Ližių kaimo. „Daugumoje kapaviečių palaidota po vieną žmogų“, – pasakojo kapinių prižiūrėtojas Pranas Kerpė.
Įėjus pro kapinių vartus kairėje plyti erdvė, kurioje tik vienas kapas.
„Endriejavo bendruomenė nusprendė šiose kapinėse palikti atskirą plotelį laidoti seniūnijai nusipelniusius žmones, – kalbėjo L. Šunokienė. – Pirmasis ir kol kas vienintelis – endriejaviškių gerbiamo daktaro Antano Balčiaus kapas. Buvęs Endriejavo bažnyčios klebonas Antanas Bukauskas, pašventinęs šias kapines ir pasigrožėjęs įspūdingu vaizdu į Kapstato ežerą, sakė norįs čia atgulti amžino poilsio, bet iškėlė į kitą parapiją ir jau nebesugrįžo.“
Ir po mirties – šalia artimųjų
Tačiau ramioje, vaizdingoje vietoje esančios kapinės vyresnės kartos endriejaviškiams nėra patrauklios amžinam poilsiui. „Jiems įprastos senosios Endriejavo kapinės – nori būti čia palaidoti, – kalbėjo seniūnė. – Dėl to kyla problemų. Bet aš manau, kad net šeimos kapavietėse nereikėtų drumsti mirusiųjų ramybės.“
L. Šunokienė prisiminė, kaip vienas garbaus amžiaus endriejaviškis, prispaustas ligos, užuot skubėjęs į ligoninę, atvyko pas ją prašyti, kad senosiose rastų laisvą vietelę. Po poros mėnesių jis iškeliavo amžinybėn.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė akcentavo, kad Klaipėdos rajone yra per 240 neveikiančių kapinaičių, kuriose buvo laidojama 19-20 a. pradžioje. Jos įregistruotos kultūros vertybių registre.
Kasmet Savivaldybės taryba tvirtina neveikiančių kapinių tvarkymo programą ir skiria lėšų. Šiemet seniūnijoms paskirta po 4 tūkst. Lt.
Šiemet Taryba patvirtino kapinių, veikiančių ir neveikiančių, tvarkymo taisykles.
Endriejavo seniūnijoje yra 25 neveikiančios kapinaitės, iš jų 1 – maro.
Endriejavo miestelyje yra senosios riboto laidojimo kapinės ir naujosios, atokiau nuo miestelio.
Virginija LAPIENĖ
