Sukaktis
Prieš 20 metų vėl sutvisko trispalvių šilkas…
Daugelis dar prisimename, o dvidešimtmečiam jaunimui norisi papasakoti, kaip 1988-ųjų rudenį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose buvo iškilmingai iškeltos trispalvės vėliavos – Lietuvos valstybės simboliai. Sąjūdžio mitinguose ir akcijose plevėsuodamos jos gaivino mūsų tautinę savimonę, kartu primindamos, jog 1918 metų balandžio 25 dieną tokią valstybinę vėliavą patvirtino Lietuvos Valstybės Taryba.
Tautinio atgimimo nebeišdrįso slopinti sovietinė valdžia. Tai ir nulėmė, jog 1988 m. spalio 6 d. LTSR AT prezidiumas priėmė įsaką „Dėl valstybinės, nacionalinės ir regionų simbolikos“, ir jau kitą dieną trispalvė buvo iškilmingai iškelta Gedimino pilies bokšte Vilniuje.
Vėžaitiškiai – pirmeiviai
Mūsų rajone pirmieji trispalvę tų pačių metų spalio 21 d. iškėlė vėžaitiškiai. Čia buvo susikūrusi veikli Sąjūdžio grupė, tautinio atgimimo idėjas vietos gyventojams skleidė mokslininkai.
Vėliavą pašventinus šv. Kazimiero bažnyčioje, lydint gausiai miniai, tautiniais drabužiais pasipuošęs jaunimas atnešė ją į aikštę priešais Žemdirbystės instituto filialo rūmus. Čia surengtame mitinge vėžaitiškių gerbiama mokytoja Danutė Sadauskienė priminė lietuvių tautos kančias sovietų okupacijos metais ir kvietė žmones dorai gyventi bei dirbti Tėvynės labui. Mitinge taip pat kalbėjo tremtinys J. Lankutis, pedagogas V. Narsutis, mokslininkas E. Lapinskas, ūkio vadovas P. Jozėnas.
Garbė iškelti tautinę vėliavą buvo patikėta represijų aukai – tremtiniui Stanislovui Lukauskui.
Vėliava buvo iškelta aukštai – ant mokslinio centro pastato stogo, tačiau ir čia ją buvo pasiekusios nedorėlių rankos.
Gargždų iškilmėse – minia
Sekdamas kitų miestų bei gyvenviečių pavyzdžiu, tuometis Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas priėmė sprendimą iškelti tautinę vėliavą nuolatinai Gargžduose – virš kultūros namų. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, Komunalinių įmonių kombinatas ir Naftos žvalgybos ekspedicija tuo pačiu sprendimu įpareigoti pasiūti vėliavą, pagaminti būtiną įrangą jai iškelti, o Gargždų miesto vykdomasis komitetas ir Kultūros skyrius – 1988 m. lapkričio 2 d. surengti vėliavos iškėlimo iškilmes. Viskas buvo laiku padaryta.
Iškilmės tikrai nepasimiršo. Tiek žmonių, kiek tą dieną iš viso rajono buvo suplaukę į Gargždus, čia susirinko gal tik į mitingą 1991-ųjų sausio 13-osios rytą… Visi skandavo „Lietuva! Lietuva!“ Dauguma nesutilpo senojoje bažnytėlėje. Vėliavą pašventino ką tik į Gargždų parapiją atkeltas klebonas Jonas Paulauskas. Po iškilmingų pamaldų minia pajudėjo kultūros namų link. Jos priekyje žengė grupelė garbių gargždiškių – J. Liutikienė, K. Nekrevičius, Z. Rudgalvienė. Savo rankose jie laikė per karą ir pokario siautėjimus išsaugotą trispalvę Lietuvos valstybinę vėliavą. Ant jos iš gėlių nupintas skaičius 60 bylojo, jog tiek metų tada buvo sukakę Lietuvos nepriklausomybei.
Mitinge kalbėjo tremtinė Z. Rudgalvienė, Gargždų miesto vykdomojo komiteto pirmininkė J. Miliauskienė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono iniciatyvinės grupės atstovas J. Šimėnas. Iškelti vėliavą buvo patikėta gargždiškių gerbiamam pedagogui Stasiui Globiui.
Aukščiausi rajono valdžios asmenys iš vykdomojo komiteto ir komunistų partijos komiteto iškilmėse nedalyvavo.
Tą dieną S. Globis dabar prisimena kaip vieną reikšmingiausių įvykių mieste.
– Tai buvo mūsų tautos pasirinkimo įprasminimas ir didelis ryžtas atkurti Lietuvos valstybingumą, – sako Gargždų garbės pilietis S. Globis. – Todėl stebiuosi, kur dingo tas entuziazmas? Sunki ekonominė šalies padėtis? Taip, mums tai kelia nerimą. Bet neturėtume nuolat virkauti: gyvename demokratinėje valstybėje, turime visas teises išsirinkti norimą valdžią, viešai išsakyti nuomones.
Veiviržėnuose – prieškario vėliava
Netrukus, 1988 m. lapkričio 12 d., tautinė vėliava iškelta Veiviržėnuose. Ir čia šalia jos plevėsavo nuo prieškario laikų išsaugota trispalvė. Veiviržėniškiai pasistengė, kad vėliava plevėsuotų ant specialiai pastatyto stiebo šalia miestelio centre stovinčio Lietuvos nepriklausomybės paminklo.
Iškilmėse kalbėjo Veiviržėnų apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas A. Ragaliauskas, mokytojos B. Sausaitienė ir E. Skaudvilaitė, kolūkio pirmininkas J. Paliakas, tremtinys J. Kerpė, veiviržėniškė M. Keruckienė. Garbė pakelti vėliavą buvo suteikta Stasiui Rameikai, paminklo-obelisko autoriaus broliui.
Kiek vėliau tautinė vėliava suplevėsavo ir Priekulėje.
Sugrąžinus trispalvei vėliavai valstybės oficialaus simbolio statusą tose vietose, kur 1988 metais pirmąkart ji buvo iškelta kaip tautinė, dabar nepamatysime. Tik tautos atgimimo laikus menančios nuotraukos byloja apie prasmingų švenčių akimirkas.
Aldona VAREIKIENĖ
Vėžaičiai. 1988 m. spalio 21 d. Trispalvė ant Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto filialo pastato fasado (autorius Arūnas Gilvonauskas honorarą už šią nuotrauką skyrė Sąjūdžio fondui).
Vėliavą šventina Gargždų parapijos klebonas Jonas Paulauskas, dabar Gargždų garbės pilietis.
Priekulė. Tautinė vėliava jaunimo rankose.
Vidmanto MATUČIO nuotr.
