Tema

Šildymo sezonas: kuras brangsta, pirkėjų mažėja

Akmens anglis, lapuočių malkas, atraižas, durpių ir lapuočių medžių briketus, pjuvenas visus metus pirkėjams siūlo Gargždų ir rajono įmonės, prekiaujančios kuru. Rajoniniame laikraštyje mirga skelbimai ir kaimyniniuose rajonuose įsikūrusių įmonių, kurios taip pat prekiauja kietuoju kuru. Kaip mes ruošiamės šildymo sezonui, ar jam prasidėjus prekyba kietuoju kuru nesumažėja ir kiek jis kainuoja, kaip savo namus šildysime šią žiemą, teiravomės ir pirkėjų, ir pardavėjų.

Akmens anglys – deficitas

UAB „Vikuras“ jau 11 metų Gargžduose prekiauja akmens anglimis, kurių kokybė per tą laiką labai pagerėjusi. Per metus parduoda apie 200 tūkst. tonų. Panašiai prieš ketverius metus šio kuro paklausa, pasak sandėlininko-pardavėjo, buvo šiek tiek sumažėjusi, tačiau šiuo metu ji didesnė už pasiūlą. „Problema – sudėtingas akmens anglių tiekimas iš Rusijos. Per mėnesį gauname tik apie 60-120 tonų. Tad sudarome pirkėjų eiles, kuriose tenka laukti apie du mėnesius. Tikimės, kad spalio pabaigoje anglių turėsime daugiau“, – sakė UAB „Vikuras“ sandėlininkas-pardavėjas. Pirkti anglių į Gargždus atvažiuoja pirkėjų ir iš Šilutės, Palangos. Dažniausiai pirkėjai perkantys po toną. „Pasitaiko, kad žmogus užsisako tris, tačiau paskui perka tik vieną toną, nes nusprendžia maišyti su malkomis. Kūrenti vien anglimis brangu. Šiuo metu tona akmens anglių kainuoja 580 Lt, vasarą kainavo 430 Lt, o dar prieš metus – 360 Lt. Pasikalbėjęs su žmonėmis suprantu, kad 500 Lt dar galėtų mokėti, bet 580 Lt yra per brangu. Kartais nuolatiniams klientams parduodu skolon“, – sakė pirkėjų nuotaikas jaučiantis pardavėjas. Vyras juokavo, kad išsilepinęs savo pirkėjus, nes šie kuru ima rūpintis jau vasarą, tad nėra laiko atostogauti. „Pastebėjau, kad jaunimas aptingęs, atvažiuoja pirkti anglių, kai artėja šildymo sezonas, paspaudžia šaltukas, o senesni žmonės vadovaujasi liaudies išmintimi, kad roges reikia ruošti vasarą, tad kurą perka vasarą“, – pasakojo UAB „Vikuras“ sandėlininkas-pardavėjas.

Gargžduose akmens anglimis dar prekiauja UAB „Grasta“.

Malkų – į valias

Vos ne kiekviename „Bangos“ numeryje apie 20 skelbimų, kurių turinys panašus: „Parduodame įvairias malkas. Atvežame nemokamai.“ Pasirinkimas didžiulis, kainos panašios. Paskambinome keliems pardavėjams. „Valome savo 6 ha mišką, todėl parduodame malkas. Turime apie 30 kubinių metrų lapuočių ir spygliuočių. Už kubinį metrą prašome po 80-90 Lt. Kol kas pardavėme nedaug. Atvežame nemokamai. Jei neparduosime, teks laikyti per žiemą. Pavasarį, kai sukūrens žiemai pirktąsias, atvažiuos tie, kuriems pritrūks“, – pasakojo Valentina.

Ypatingu pirkimu šiuo metu negalėjo pasidžiaugti ir kita malkų pardavėja Dalia. „Labiausiai perka vasarą, pavasarį, per didelius šalčius. Dažniausiai perka po 6-10 kubinių metrų. Turime ir šlapių, ir apysausių malkų. Beržinių kubinis metras kainuoja 115 Lt, kitų lapuočių – 95 Lt“, – sakė moteris, apie 15 metų prekiaujanti malkomis ir pati malkomis šildanti savo namą. „Per šildymo sezoną sukūrename apie 20 kubinių metrų lapuočių malkų. Kaitriausias yra kietmedis, o spygliuočių nenaudojame, nes jie duoda mažiau šilumos, be to, girdėjau, kad dėl sakų dažniau tenka valyti kaminus“, – sakė malkų pardavėja Dalia.

10 metų malkomis prekiaujančios įmonės savininko žmona Aušra sakė, kad malkos visada paklausios. Daugiausia pirkėjai perka po 12 kub. m. Priklausomai, ar malkos ąžuolinės, uosinės, beržinės, ar įvairios, toks kiekis kainuoja nuo 700 iki 1500 Lt. „Pernai toks pat kiekis kainavo pigiau – 550-1200 Lt. Šiuo metu 700 Lt kainuoja 12 kub. m atraižų. Kaitriausios – beržinės, jų ir kaina didžiausia, tačiau visos malkos šlapios. Jas pirkėjas turės išsidžiovinti“, – priminė malkų pardavėja.

Moteris pastebėjusi, kad pirkėjų pagausėja, jei užsitęsia žiema, o daugiausia jų sulaukia artėjant šildymo sezonui.

Briketai – nebijantiems naujovių

Šiuo metu galima įsigyti ne tik malkų, bet ir beržo pjuvenų briketų. Sausų tona kainuoja 500 Lt, o perkantiesiems didesnį kiekį taikomos nuolaidos. Trejus metus Plungėje briketais prekiaujantis Egidijus sakė, kad pirkėjų mažai ir šie perka nedaug – po 1 toną. „Daugiausia naujų pirkėjų, kurie nori išbandyti šią kuro rūšį, išbandžiusieji perka ne vieną toną, o 3-5. Briketus geriausia maišyti su malkomis“, – patarė Egidijus. Tiems, kurie perka daugiau nei toną, pardavėjas briketus atveža nemokamai. Kitiems pirkėjams už 10 kilometrų tenka mokėti apie 20 litų. Pirkti didesnį kiekį naudingiau – ir atveža, ir nuolaidą suteikia. „Jei perka 3 tonas, kiekviena kainuos 10 litų pigiau, jei 5 tonas, pirkėjas sutaupys dar daugiau“, – sakė briketų pardavėjas.

Kita įmonė, įsikūrusi Kretingoje, siūlo baltarusiškų durpių briketų, kurie kur kas pigesni už beržų pjuvenų: 1 tona – 290 Lt. Pardavėjas tikino, kad jie esantys tokie pat kaitrūs, be to, patogiai supakuoti maišuose.

Skaičiuoja išlaidas

Nuosavų namų savininkai kuru apsirūpina dažniausiai vasarą: taip ir pigiau, ir ramiau. „Skaitau skelbimus ir renkuosi, kas kurą pardavinėja pigiau. 150 kv. m namui šildyti vasarą nusipirkau 3 tonas anglių. Tada tona kainavo 430 Lt, o už 3 tonas durpių briketų mokėjau 840 Lt, – pasakojo rekonstruojamo medinio namo savininkas Algirdas. – Turiu medienos atliekų, manau, šildymo sezonui kuro nepritrūks. Niekada nepritrūkstame, dar ir lieka.“ Kadangi šeima mėgsta šilumą, šildymo sezoną pradeda rugsėjį, o kartais pasišildo ir vasarą. „Mūsų šildymo įranga yra tobula (dūmtraukis su įdėklu, universali krosnis), todėl naudojame visokį kurą: pjuvenas, malkas, anglis, durpių briketus. Kuro sunaudojame daug, nes apšiltinta tik pusė namo, be to, namuose beveik visada būna 22-25 laipsniai šilumos. Tačiau šildymo efektyvumas priklauso ir nuo to, kad yra įrengta 1,5 tonos vandens talpa, kuri pašyla per daug įkaitus krosniai. Talpą gali pašildyti ir įrengtos saulės baterijos“, – pasakojo Algirdas, kuris namuose pats susimontavo šildymo sistemą. Artimiausi vyriškio planai – pasistatyti vėjo jėgainę. Algirdas įsitikinęs, kad taip šildymo išlaidos sumažėtų iki 30 procentų.

Gargždiškis Mykolas sakė, jog prieš metus pakeitė šildymo sistemą ir šiuo metu naudoja tik gamtines dujas. „Palyginti su praėjusiais metais, šį šildymo sezoną išlaidos kurui bus didesnės, nes pakilo dujų kaina. Pernai 170 kv. m dviejų aukštų plytiniam namui šildyti kas mėnesį sunaudojome po 700 kub. metrų dujų. Taigi kas mėnesį išleisdavome 532 Lt, o šiemet, net jei žiema nebus labai šalta, kas mėnesį teks mokėti daugiau, t. y. 882 Lt“, – nelinksmai skaičiavo Mykolas. Šildymo sezoną šeima pradeda spalį.

Gelbsti šildytuvai

Jei nebūtų šildytuvų, daugiabučių namų gyventojai dar dažniau keiksnotų prastą orą ir rudenį nekantriau lauktų šildymo sezono pradžios, nors žino, kad už šildymą šiemet mokėsime dvigubai brangiau. Šildytuvai gelbsti tuos, kurie augina mažus vaikučius, pensinio amžiaus žmones, daug laiko praleidžiančius namuose. „Šildytuvų žmonės pradeda teirautis rugsėjį, o nuo mėnesio vidurio prekyba pagyvėja, nes dar neprasidėjęs šildymo sezonas. Panašiai būna pavasarį, kai šildymas baigiasi, nors dar nėra šilta, – sakė Gargždų vartotojų kooperatyvo buities technikos skyriaus pardavėja Angelė Jurkuvienė. – Šiuo metu turime įvairių rūšių, galingumo, skirtingų gamintojų šildytuvų, kainuojančių nuo 99 iki 250 litų. Šildytuvų buvome pritrūkę tik tą žiemą, kai Gargžduose dėl avarijos buvo nutrauktas šildymas.“ Pasak pardavėjos, pirkėjai renkasi šildytuvą pagal savo galimybes ir poreikius. „Didesnei patalpai pirkėjai renkasi galingesnį. Perka ir tepalinius, ir pučiančius šiltą orą. Yra šildytuvų, kurie orą ne tik šildo, bet ir drėkina“, – aiškino A. Jurkuvienė. Tiek vokiški, tiek kiniški šildytuvai esantys saugūs, tačiau kaina jų skiriasi: šiuo metu parduotuvėje kiniški kainuoja nuo 99 iki 150 Lt, vokiški – iki 250 Lt. „Parduotuvėje nuolat vyksta akcijos. Jų metu šildytuvą galima įsigyti pigiau ir 10, ir 50 litų. Ypač pirkėjams naudinga pirkti sezono pabaigoje“, – patarė pardavėja. Visiems šildytuvams suteikiama 2 metų garantija.

UAB „Aisė“ direktorius Vytautas Čeledinas, paklaustas apie šildytuvus „Elektromarkt“ parduotuvėje, sakė, jog turi 6 rūšių, kainuojančių nuo 30 iki 150 Lt. „Beveik visi šildytuvai kiniški, o vokiški už juos beveik dvigubai brangesni, tad pastaruosius renkasi mažai pirkėjų. Šiuo metu šildytuvų perka nedaug, matyt, seniau žmonės nusipirko, – sakė verslininkas. – Šildytis galima ne vien šildytuvais – yra šildančių paklodžių, antklodžių ir batų. Kaina priklauso nuo dydžio. Tai saugūs vokiški gaminiai.“

Laima ŠVEISTRYTĖ