Verslas
Ekonominį sunkmetį jau pajuto ir Klaipėdos rajono įmonės
Lėtėjantis ekonominis augimas, brangstantys energijos ištekliai neišvengiamai paliečia daugelį įmonių. Statistikai skelbia, kad kas trečia pramonės įmonė mažina gamybą, beveik pusė statybos bendrovių susiduria su nemokumu, o kas šešto paslaugų teikėjo ekonominė padėtis per pastaruosius 2-3 mėnesius pablogėjo. Pokyčiai ekonomikoje daugelį bendrovių skatina atsisakyti neperspektyvios veiklos, mažiau naudingo personalo ar paieškoti kitų sąnaudų mažinimo galimybių. Kad sunkmetis prasidėjo, rodo ir pokyčiai darbo rinkoje. Pastaruosius keletą mėnesių pesimizmo joje daugėja. Mažėja siūlomų darbo vietų, kai kurios įmonės jau priverstos atsisveikinti su dalimi darbuotojų. Pasidomėjome, kokios nuotaikos tvyro Klaipėdos rajono įmonėse, kaip jos reaguoja į ekonomikos pokyčius.
Sumažėjo užsakymų
Gargžduose įsikūrusios atestuotos statybų bendrovės UAB „Vlastona“ vadovas Vladas Stonys pripažino, kad įmonė jau pajuto prasidėjusį ekonominį sunkmetį: „Vėluoja atsiskaitymai už atliktus darbus. Be to, sumažėjo užsakymų. Pernai tokiu metu jau turėjome daugybę užsakymų pavasariui, šiemet to nėra.“ Pašnekovas teigė, kad anksčiau įmonė sulaukdavo tokios gausybės užsakymų, kad iš jų galėdavo įgyvendinti tik apie 60 procentų. Dabar, kai statybų sektoriuje užsakymų sumažėjo, situacija pasikeitė. „Nekilnojamojo turto rinka irgi apmirusi. Klaipėdoje turime pabaigę keletą objektų, kuriuos norime parduoti, tačiau pardavimai labai sustoję. Tad išties nelengva: pelnas mažėja, parduoti nekilnojamojo turto neina“, – sakė pašnekovas. Tačiau V. Stonys tikino netaupysiantis atleidinėdamas darbuotojus: „Mūsų įmonė dirba specializuotame sektoriuje kaip pasatų šiltinimas, renovavimas, todėl iš pradžių į įmonę atėję darbininkai buvo specialiai apmokyti dirbti šioje srityje. Per daug investavome į darbuotojus, kad dabar juos atleistume.“ UAB „Vlastona“ vadovas net ir sudėtingu ekonominiu laikotarpiu nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad visi šie ekonominiai sunkumai praeis, reikia dabar išlaukti šį sunkų periodą. Galbūt taip gerai, kaip anksčiau, ir nebus, bet nemanau, kad liksime be darbo. Jei anksčiau iš visų pasiūlymų spėdavome įgyvendinti apie 60 procentų, tai dabar įgyvendinsime visus, kuriuos gausime. Kol kas galima gyventi, darbuotojai dirba, nereikia jų leisti į nemokamas atostogas.“
Realizuoja mažiau produkcijos
AB Gargždų plytų gamykla generalinis direktorius Jonas Gricius teigė, kad įmonė lėtėjantį ekonomikos augimą taip pat pajuto. „Šiuo metu realizuojame 40 procentų mažiau produkcijos nei buvo planuota šiam laikotarpiui“, – sakė jis. J. Gricius teigė, kad šiuo metu gamykloje veikia dvi technologinės linijos: sena tarybinė ir pernai paleista nauja vokiška. „Nuo gruodžio 12 dienos senąją liniją uždarysime. Ši linija sunaudoja labai daug elektros energijos. Be to, joje dirba daug darbuotojų. Nusprendėme, kad uždarydami ją sutaupysime išlaidas elektros energijai ir darbuotojų darbo užmokesčiui“, – sakė pašnekovas. Jis teigė, kad jau dabar įmonė atsisakė 12 darbuotojų. Darbininkų skaičių įmonė ketina reguliuoti ir ateityje atleisdama dalį darbuotojų, dirbančių pagal terminuotąsias sutartis. „Tačiau su darbuotojais atsisveikiname korektiškai, visiems išmokame pinigines kompensacijas“, – akcentavo J. Gricius. Gargždų plytų gamyklos generalinis direktorius džiaugėsi, kad net sunkiais ekonominiais laikais įmonė nevengia investuoti į naujas technologijas: „Už keletą milijonų litų nupirkome vokišką paketavimo liniją, ji dabar projektuojama ir bus paleista kovo gale. Įdiegus šią liniją darbas taps labiau mechanizuotas, tai leis dar labiau sumažinti darbuotojų skaičių. Ketiname atsakyti apie 15 žmonių.“ J. Gricius tikisi, kad didesnis darbo mechanizavimas, kuris leis atsisakyti dalies personalo, padės įmonei sutaupyti. Pašnekovas teigė, kad ramiau leidžia jaustis ir faktas, kad įmonė jau dabar užsakymų turi iki 2009 metų Kalėdų.
Atsisako mažavertės veiklos
UAB „Mars Lietuva“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Ramūnas Severinas teigė, kad „Mars Lietuva“, kaip didelė gamybinė įmonė, labiausiai jaučia energijos kainų didėjimo ir darbo užmokesčio augimo įtaką. „Bendrovės produkcijos pardavimams kol kas tai ypač neatsiliepia, nes minėtose srityse išaugę gamybos kaštai nėra tiesiogiai perkeliami vartotojui – ieškoma būdų juos absorbuoti didinant veiklos efektyvumą, mažinant energijos ir kitas, tiesiogiai nuo gamybos nepriklausančias, sąnaudas. Šiuo atveju ypač naudingai pasitarnauja jau kelerius metus bendrovėje taikoma Lean metodika, kurios pagrindinis uždavinys – mažavertės veiklos šalinimas. Maisto gyvūnams augintiniams rinka Lietuvoje tebėra besivystanti, todėl sumaniai taikomos pardavimų plėtros priemonės padeda išlaikyti gerą pardavimų augimo tempą. Pastebimas nežymus vartojimo ir jo sąlygotas produkcijos užsakymų sumažėjimas iš Vakarų Europos, į kurią išvežama didžioji dalis Gargždų gamykloje pagamintos produkcijos, todėl esame numatę palaipsniui persiorientuoti į labiau augančią vietos rinką“, – kalbėjo R. Severinas.
Paklaustas, ar įmonėje nesiruošiama taupyti atsisakant dalies darbuotojų, „Mars Lietuva“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas sakė, kad, be įmonės darbuotojų, bendrovėje laikinąjį darbą atlieka dalis nuomotų darbuotojų, sudariusių sutartis su darbo nuomos paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pasak jo, laikinojo darbo pobūdis leidžia lanksčiau reaguoti į gamybos apimtis ir didinti arba mažinti laikinąjį nekvalifikuotą darbą dirbančių nuomotų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į numatytą jų laikino darbo trukmę. „Pastaruoju metu laikinųjų darbo vietų skaičių, taigi ir nuomotų laikinųjų darbuotojų dalį, sumažinome“, – pripažino R. Severinas.
Užsakovai vėluoja atsiskaityti
UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Pranas Šidiškis sakė, kad lėtėjančio ekonominio augimo pasekmių įmonė kol kas dar nejaučia. „Nepasakyčiau, kad jaučiame, kad prasidėjo sunkmetis. Dirbame normaliai pagal pasirašytas sutartis, dalyvaujame paskelbtuose konkursuose. Užsakymų netrūksta, tad ir kažkokių ypatingų taupymo priemonių netaikome“, – teigė jis. Tiesa, P. Šidiškis pastebėjo, kad ekonominiai pokyčiai jaučiami nekilnojamojo turto rinkoje, gyvenamoje statyboje. „Problema, kad užsakovai vėluoja atsiskaityti su rangovais. Sumokėti už atliktus darbus vėluoja ir valstybinės institucijos. Šiuo metu užsakovai mūsų įmonei yra skolingi apie 45 milijonus litų“, – teigė UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius.
Situacija darbo rinkoje keičiasi
Vis dėlto ekonominis lėtėjimas jaučiamas ir darbo rinkoje. Prognozuojama, kad artimiausiu metu darbdaviai, jeigu ir neatleis darbuotojų, tai tikrai nebepriims naujų. Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržos registravimo ir informavimo skyriaus specialistė Danutė Adomaitienė sakė, kad šiandien masinio darbuotojų atleidimo dar nėra, tačiau faktų apie tai daugėja: naujų darbo vietų registruojama mažiau, o ieškančiųjų darbo daugėja. Ji teigė, kad Gargždų skyriuje per praėjusią savaitę buvo užregistruoti 27 bedarbiai. „Negaliu sakyti, kad tai daug daugiau nei įprastai. Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, kai bedarbystė buvo labai sumažėjusi, didėjimo tendencija yra“, – sakė ji. Registruodama bedarbius D. Adomaitienė teigė pastebėjusi, kad daugiausia jų anksčiau buvo dirbę UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, E. Beniušienės individualioje įmonėje „Lukrasta“ bei Gargždų plytų gamykloje. „Registruodama bedarbius pastebėjau, kad daugumos pažymose buvo įrašyta frazė: iš darbo išėjo savo noru. Man pasirodė keista, kad išėję iš darbo savo noru jie ateina į Darbo biržą vėl ieškoti tokio pat pobūdžio darbo, tad ne vieno klausiau, kodėl išėjo. Atsakymai buvo vienodi: „Taip reikėjo.“ Tad galima daryti prielaidą, kad tikriausiai darbdaviai mažina darbuotojų skaičių“, – kalbėjo pašnekovė. D. Adomaitienė sakė, kad situacija darbo rinkoje dar nėra labai prasta. Laisvų darbo vietų yra, tačiau joms užimti reikalinga didesnė kvalifikacija.
Atlyginimai kils lėčiau
Ekspertai prognozuoja, kad įtampa darbo rinkoje dar labiau didės žiemą. Tyrimai rodo, kad per artimiausius mėnesius sumažinti darbuotojų skaičių planuoja 29 proc. pramonės, 33 proc. statybos, 7 proc. mažmeninės prekybos ir 10 proc. paslaugų bendrovių. Pagrindinės atleidimų priežastys – sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa, konkurencija, finansiniai sunkumai.
Prognozuojama, kad susidūręs su sunkumais verslas ne tik siųs darbuotojams signalą apie atleidimus. Likusiesiems dirbti ir norintiesiems daugiau užsidirbti teks įrodyti, kad jie pajėgūs dirbti efektyviau. Darbuotojai nebegali tikėtis tokio atlyginimo augimo, koks buvo pernai, nes dėl didėjančio nedarbo taip pat didėja ir pasiūla darbo rinkoje. Jei pernai atlyginimai augo apie 17 proc., tai šiemet prognozuojamas jau tik apie 11 proc. augimas. Tačiau ir jis gana optimistiškas, nes lėtėja ekonomikos tempai.
Milda JUDELYTĖ
