Skaitytojai pasiūlė temą
Priekuliškiai purtosi vėjo jėgainių
Sulaukėme „Bangos“ skaitytojos laiško apie tai, kad Šilininkų kaime, Priekulės seniūnijoje, ketinama statyti vėjo jėgaines. Ji baiminasi dėl šių neigiamos įtakos sveikatai, sudarkytos gamtos, dėl nuvertėjusių žemės sklypų.
Tačiau be bendruomenės pritarimo alternatyviosios energijos plėtra negalima. Šiame procese turi teisę dalyvauti ir gyventojai. Mokslininkų teigimu, vėjo jėgainės nekenkia nei žmonių sveikatai, nei gamtai. Lietuvos Vyriausybė leidusi iki 2010 m. pastatyti 210 MW bendro galingumo vėjo jėgainių.
Laiške – nerimas
„Turiu žinių, kad Šilininkų kaimo žmonės kalbinami parduoti ar išnuomoti savo žemes, nes jose norima statyti vėjo jėgaines. Naudojamasi žmonių nežinojimu apie jų veikimo principą, tai yra sparnų šešėliavimą, keliamą triukšmą. Dėl to nuvertės žemės sklypai. Kodėl vieni darysis sau pelną, o kiti liks su nuvertėjusia žeme? Šilininkų kaimas įsikūręs dviejų upių – Veiviržo ir Minijos santakoje. Rudenį ir pavasarį čia praskrenda daug paukščių. Kiek jų žus? Nejaugi tas jėgaines galima statyti, kur panorėjus, neatsižvelgiant nei į žmonių gyvenimo kokybę, nei į gamtovaizdį? Nejaugi Lietuvą valdo tik ponų verslininkų interesai? Kodėl naudojamasi asocialiais kaimo žmonėmis, numetant jiems kelis tūkstantėlius už žemę? Kodėl nepaisoma kitų žemės savininkų, kurių žemės nuvertės pastačius tas jėgaines… O juk Klaipėdos rajone jau buvo nesėkmingų bandymų statyti vėjo jėgaines“, – savo laiške parašė Lilija Zemlickienė.
Prašė išnuomoti sklypą
Apsilankėme Šilininkų kaime, norėdami išgirsti čia gyvenančių žmonių nuomonę apie galimą vėjo jėgainių statybą šioje teritorijoje. Gyventojų nedaug – tai tuštėjantis kaimas.
Rasa Beivydienė tvirtino negirdėjusi, kad čia ketinama statyti vėjo jėgaines. Ji pasakojo, kad prieš 4-5 metus buvo atvykęs vyriškis kalbėtis apie tai, bet jam neleidę statyti. Ar sutiktų parduoti, ar išnuomoti savo žemę, jeigu kas paprašytų? „Mes ūkininkaujame – laikome gyvulių, auginame grūdines kultūras, taip papildydami savo šeimos biudžetą. Nežinau, ar sutiktume: girdėjome, kad vėjo jėgainių kaimynystėje gyvenantys žmonės skundėsi dėl jų skleidžiamo garso“, – abejojo moteris.
Užkalbinus šiame kaime gyvenančią pensininkę, ši mestelėjo: „Dar čia vėjo jėgainių betrūksta.“ Tačiau ji žemės neturinti.
Kita panašaus amžiaus gyventoja prasitarė, kad pas ją buvo atvykęs vyriškis prašyti, kad išnuomotų 40-50 arų sklypą, kuriame norėtų statyti vėjo jėgainę. „Va ten, prie kanalo, – parodė. – Prašė, bet neprievartavo išnuomoti 20 metų. Sakė mokėtų po 5 tūkst. litų per metus – prisidurtume prie pensijos. Bet mes su vyru nesutikome. Mūsų duktė – taip pat. Užtenka to naftos gręžinio netoli mūsų kaimo.“ Šilininkų gyventoja prisipažino, kad daugiau išmanantys žmonės paaiškinę, jog pastačius vėjo jėgainę nuvertės žemė. „Kas ją bepirks, kai ten stovės vėjo jėgainė?“ – retoriškai klausė moteris.
Numatyta vėjo jėgainių plėtra
Priekulės seniūnas Valerijus Velkas patvirtino, jog rajono bendrajame plane numatytos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.
„Mūsų seniūnijoje tai Stragnų, Budvyčių, Šilininkų, Šventvakario, Liaunų kaimai, – pasakojo jis. – Čia gyvena žmonių, tačiau plotai vėjo jėgainėms numatyti, nes užliejamos pievos nepalankios žemdirbystei.“
Seniūnas sakė girdėjęs, jog verslininkai domisi vėjo jėgainėmis ir jų plėtra Priekulės seniūnijos teritorijoje.
„Gyventojai klausia, ką daryti: išnuomoti, parduoti šiam tikslui ar atsisakyti“, – kalbėjo V. Velkas, pridūręs, jog yra reglamentuota tvarka statyti vėjo jėgaines.
Suspėti pasakyti nuomonę
Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Jovitos Kildienės, rajono bendrajame plane Šilininkų, Liaunų, Šventvakario ir aplinkinių kaimų teritorijose numatyta galimybė planuoti inžinerines infrastruktūras, tarp jų ir vėjo jėgainių statybą. Be to, tarp Dituvos ir Spengių, Kretingalės seniūnijoje – Peskojų, Letukų kaimuose ir Jokuliuose, Vėžaičių seniūnijoje. Beje, Maciuičių kaime jau parengtas detalusis planas statyti vėjo jėgainei, bet ji nevyksta.
J. Kildienė akcentavo, kad, norint statyti vėjo jėgainę, reikia pakeisti žemės naudojimo paskirtį, t. y. parengti detalųjį planą. Jo rengimo metu turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat visuomenės sveikatai.
Rengiant detalųjį planą, įstatymai numato galimybę bendruomenei susipažinti su juo ir pareikšti savo pastabas. Apie rengiamą planą turi būti skelbiama vietinėje spaudoje, seniūnijos skelbimų lentoje, Savivaldybės tinklalapyje ir planuojamame sklype įrengtame stende. Turi būti informuojami ir besiribojančių sklypų savininkai. „Vėjo jėgainės negali atsirasti netikėtai, bet gyventojai turi tuo domėtis, kad nepavėluotų pasakyti savo nuomonės“, – kalbėjo J. Kildienė.
Beje, 2003 m. Peskojų ir Dargužių kaimuose, Kretingalės seniūnijoje patvirtinus detalųjį planą, buvo sumontuotos vėjo jėgainės, taip ir nepradėjusios veikti. 2004 m. balandį teismo nutartimi jis buvo panaikintas. Dėl kaimyninių sklypų savininkų finansinių reikalavimų danai buvo priversti jas išmontuoti ir išvežti į užsienį.
Mokslininkai piktinasi trukdymu
Verslininkai nuogąstauja, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių elektrą gaminančių jėgainių statybą stabdo vietos gyventojai. Jų pasipriešinimas tampa neįveikiama kliūtimi vėjo energetikai.
O juk, mokslininkų teigimu, 30 proc. elektros galėtume gauti iš vėjo jėgainių – tiek, kiek tikimasi gauti pasistačius naują atominę elektrinę.
Bet plėtrai trukdo sudėtingi žemės panaudojimo klausimai ir neigiamas gyventojų požiūris. Jų manymu, vėjo jėgainės keliančios triukšmą, kenkiančios sveikatai, mažina valdomų sklypų vertę. Šešėliai, krentantys nuo besisukančių malūno sparnų, užstoja saulę.
Tačiau mokslininkai įtikinėja, kad šios baimės nepagrįstos, kad nekilnojamojo turto pirkėjai formuoja neigiamą gyventojų nuostatą, norėdami pigiai įsigyti vėjo jėgainių kaimynystėje esančius sklypus. Elektromagnetinių bangų neskleidžia – esą aukštos įtampos elektros laidai labiau pavojingi, kai stovi po jais.
Mokslininkai ir verslininkai vardija, kad Danijoje yra daugiau kaip 6000 vėjo jėgainių. Bet ir kaimynystėje – Kretingos rajone veikia 25 vėjo jėgainės, dar 7 statomos, o 11 projektuojama. Tiesa, vydmantiškiai ėmėsi žygių dėl naujų vėjo jėgainių statybos ir veikiančių veiklos apribojimo. Šie gyventojai įtikinėja, kad poveikis sveikatai susijęs su triukšmu, vibracija, elektromagnetiniu lauku. Be to, yra psichoemocinis poveikis sveikatai dėl šešėliavimo, sparnų mirgėjimo, pasikeitusio kraštovaizdžio.
Tačiau vėjo jėgainių baiminamasi ir užsienyje. Spaudoje rašoma, kad Prancūzijos rytuose esančio Domptalio prie Ero gyventojai parduoda visą savo kaimą. Taip jie protestuoja prieš planus netoliese statyti vėjo jėgaines. Gyventojai nerimauja dėl galimo jėgainių triukšmo ir sudarkyto peizažo. Specialistų įrodinėjimo, kad naujosios kartos jėgainės tylios, jie neklauso.
Virginija LAPIENĖ
