Aktualija

Didelių sąskaitų priešnuodis – daugiabučių modernizavimas

Apie Gargždų miesto šilumos vartotojų pasiruošimą šildymo sezonui daug kalbėta neseniai AB „Klaipėdos energija“ padalinyje Gargždų šilumos tinklai suorganizuotame susitikime su daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkais. Susirinkusiesiems akcentuota, kad vienas iš efektyviausių būdų sumažinti sąskaitas už šildymą – daugiabučių namų modernizavimas.

Šilumos netrūks

Susirinkusiuosius AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis informavo, kad centralizuotas energijos tiekimas Gargžduose yra garantuotas, patikimas ir, nepaisant sudėtingos situacijos, šilumos netrūks. Gargždų mieste yra 161 šilumos mazgas. Gyventojams svarbu gerai prižiūrėti namų šildymo sistemas, tai, anot V. Zutkio, garantuoja mažesnius mokesčius už šildymą. „Siūlome laiku ir kokybiškai pasiruošti šildymo sezonui ir atlikti visus reglamentuojamus šildymo sezonui darbus“, – sakė jis.

Pasak V. Zutkio, šilumos vartotojai, siekdami ekonomiškiau bei efektyviau naudoti šilumą, modernizuoja esamus šilumos mazgus. Iš viso Gargždų mieste modernizuoti 25 šilumos mazgai. „Kalbėti apie modernizavimą būtina, nes negalime tikėti stebuklais, kad šilumos kainos kris. Brangstantis kuras lems ir tolesnį šilumos, elektros kainų šuolį“, – sakė jis.

Daug pliusų

Dauguma Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais. Juos būtina renovuoti. „Didžiausias modernizacijos efektas gaunamas, kai daugiabučiai modernizuojami kompleksiškai. Tikslingiausia energiją taupančias priemones diegti šiais etapais: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; namo išorinių konstrukcijų apšiltinimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas“, – tikino V. Zutkis. Anot jo, jei visi šie etapai yra įgyvendinami, išlaidos už šildymą sumažėja iki 60 proc. Taip pat pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos – pakyla patalpų temperatūra ir sumažėja drėgmė. Žinoma, pakyla ir name esančių butų kainos nekilnojamojo turto rinkoje.

Susitikime su bendrijų pirmininkais dalyvavęs Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos skyriaus vadovas Eugenijus Šimonis sakė, kad Vyriausybės nutarimu yra patvirtinta daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programa. Pagal ją, įgyvendinant kompleksinę renovaciją, valstybė gali skirti net 50 proc. paramą. Apie galimybę gauti šią paramą daugiau informacijos rasite internetiniame puslapyje www.bkagentura.lt.

Vaizdas nykus

Vis dėlto AB Parex banko, kuris yra aktyvus daugiabučių namų modernizavimo programos dalyvis, Verslo klientų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Maniušis pastebėjo, kad Lietuvoje vaizdas nykus, namų modernizavimo procesas vyksta vangiai. „Tam įtakos turi dažnas taisyklių, reikalavimų keitimas, nėra šio proceso aiškios koordinacijos. 2008 metais modernizavimo programa praktiškai nevyksta. Jei artimiausiu metu Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų, galima teigti, kad programa bus sužlugdyta“, – kalbėjo G. Maniušis. Jo pateiktais duomenimis, 82 proc. lietuvių yra susirūpinę dėl būsimų sąskaitų už šildymą (Sprinter tyrimai), tačiau tik 1 proc. žmonių ketina šią problemą spręsti renovacija. „Kita vertus, daugiabučių namų modernizavimo nauda akivaizdi. Kovą mažiausiai už šilumą išleido Plungės Vaišvilos g. 31 renovuotame daugiabutyje gyvenantys žmonės. 60 kv. m ploto buto gyventojai mokėjo 43 Lt. O daugiausia išleido Druskininkų šv. Jokūbo g. 13 daugiabučio gyventojai, kurie už to paties ploto butą kovą mokėjo 506 Lt“, – pateikė pavyzdį AB Parex banko atstovas. Jis susirinkusiuosius informavo, kad Parex banke jau yra patvirtinta daugiau kaip 220 kreditų daugiabučių namų modernizavimui bendrai daugiau kaip 70 mln. Lt sumai.

Savivaldybės atstovai nedalyvavo

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, siekdama skatinti atnaujinti gyvenamuosius namus bei įgyvendinti energijos taupymo priemones, 2005 metais patvirtino Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo programos nuostatus. Deja, nė vienas Savivaldybės atstovas nedalyvavo susitikime su bendrijų pirmininkais. Todėl norintieji paklausti apie galimybę gauti paramą iš Savivaldybės liko be atsakymų. Galbūt dėl informacijos trūkumo, nors Gargžduose įsteigtos 36 daugiabučių namų savininkų bendrijos, tik nedidelė dalis iš jų kreipiasi į Savivaldybę dėl finansinės paramos. Susirinkime, kai tik kalbantieji pasiūlydavo bendrijų pirmininkams kreiptis į Savivaldybę, pasigirsdavo replikos: „Kreipėmės, pasijuokė, ir tiek“, „Kai nunešim žąsį, gal ir duos ką“ ir pan.

Kasmet – 50 000 Lt

„Bangos“ korespondentei paskambinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjui Audriui Kampui, pastarasis informavo, kad kiekvienais metais Klaipėdos rajono savivaldybės daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo programai biudžete yra numatyta 50 0000 Lt. Pagal šios programos nuostatus vienai bendrijai galima skirti iki 50 proc. programos lėšų padengti iki 50 proc. išlaidų sumos, panaudotos namo techniniams defektams, kurie kelia grėsmę namo ar atskirų jo konstrukcijų stabilumui ir žmonių saugumui, panaikinti, arba padengti iki 30 proc. išlaidų sumos, panaudotos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir energijos efektyvumui didinti. Anot A. Kampo, 50 000 Lt parama kasmet išdalijama 5-6 bendrijoms. „Šiais metais parama buvo skirta toms bendrijoms, kurioms jos labiausiai reikėjo. Kai kuriuos prašymus atidėjome, galbūt galėsime juos patenkinti kitais metais“, – sakė A. Kampas. Jis informavo, kad, kuriai bendrijai skirti paramą, o kuriai ne, sprendžia Tarybos sudaryta komisija. Ją sudaro Savivaldybės tarybos narys Andrius Adomaitis, taip pat Tarybos narys Kęstutis Balčikonis, Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Riešutas“ valdytojas Julius Vyšniauskas.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų nuomonė:

Lionė Burbienė, bendrijos „Gintaras“ (P. Cvirkos g. 29) pirmininkė: „Daugiabučių namų modernizavimas – labai geras dalykas. Tačiau viskas atsiremia į pinigus. Mūsų daugiabutyje gyvena kokios 7 dirbančios šeimos. Yra labai daug priešpensinio amžiaus, vienišų žmonių. 12 butų gyvena po 1 žmogų. Apie modernizaciją galvojame, planuojame, bet… Kita vertus, džiaugiuosi, kad jau pavyko pasikeisti vamzdynus, duris, stogą ir kt. Bendradarbiaujame su rajono Savivaldybe. Pavyzdžiui, 2006 m. gavome 7000 Lt iš daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo. Iki šiol pavyksta tvarkytis, neturime skolų nei už elektrą, nei už šildymą.“

Nijolė Čarnauskienė, bendrijos „Šilas“ (S. Dariaus ir S. Girėno g. 13) pirmininkė: „Dalyvauju tokiuose susitikimuose su šilumos tiekėjais jau keleri metai, tačiau kol kas apie modernizaciją pasiklausau, ir viskas. Mūsų daugiabučiam – apie 20 metų. Neseniai panašaus į mūsų daugiabučio namo gyventojai renovavo savo rūsį, šilumos mazgą, tačiau, anot jų, sąskaitos už šilumą išliko tokios pat, nesumažėjo nė centu, o teko investuoti 32 000 Lt. Vien rūsio renovacija nepatenkino žmonių lūkesčių. Efektyviausias yra viso daugiabučio modernizavimas. Tačiau bent jau kol kas nuo konkrečių veiksmų susilaikome. Lėšas kaupiame, o vėliau jas panaudosime pagal gyventojų poreikius.“

Šiais metais rajone buvo paremtos šios DNSB: „Kaštonas“ (skirta 11810 Lt stogo remontui); „Jovaras“ (skirta 8300 Lt katilinės renovacijai); „Vėlivija“ (skirta 19000 Lt katilinės renovacijai); „Gintaras“ (skirta 4500 Lt blokų siūlų remontui); „Rūta“ (skirta 3700 Lt laiptinių langų ir durų keitimui); „Riešutas“ (skirta 2689 Lt laiptinių langų ir durų keitimui).

Mūsų šalyje yra per 20 000 renovuotinų namų, tačiau iki šiol buvo renovuoti tik 302 daugiabučiai. Šaltuoju metų sezonu per plyšius sienose kiekvieną dieną išleidžiama šilumos maždaug už milijoną litų.

Agnė ADOMAITĖ