Tema

Technikos specialistai nepataria meistrauti patiems

Be tokių prietaisų kaip mobilieji telefonai, televizoriai ar lygintuvai dauguma sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę. Jiems sugedus lieka tikėtis, jog patyrę meistrai daiktą nebrangiai suremontuos. Apie tai, kokią techniką ir dėl kokių gedimų tenka taisyti, pakalbinome Gargžduose tokias paslaugas teikiančius žmones.

 Daug „išmaudytų“ telefonų

Buvusiame buitinio aptarnavimo kombinate įvairius elektros prietaisus tvarko keletas meistrų. Jie dirba pagal verslo liudijimus. Tokias paslaugas teikia ir ten pat įsikūrusi UAB „Ulinta“.

Mobiliųjų telefonų meistras Simas Dimgaila pasakojo, jog didžioji dalis tokių prietaisų čia patenka dėl sudaužymų – būna kritę, pervažiuoti. Daugybė ir į vandenį patekusių telefonų. „Didžiausia problema, kad žmonės sušlapusius telefonus džiovina patys. Įmetus aparatą į vandenį, reikėtų kuo greičiau išimti akumuliatorių, tada didesnė tikimybė, kad mobilųjį išsaugosite“, – patarė meistras.

Pasitaiko, kad žmonės savo jėgomis bando keisti sudėtingesnių modelių telefonų viršelius. Neturėdami įrankių mažus varžtelius jie atsukinėja peiliu, o jei nepasiseka, atneša tokį broką taisyti specialistams.

Meistras negalėjo išskirti, kuriuos telefonų modelius galima vadinti geriausiais ar prastesniais. Atnešama daug „Nokia“ bei „Sony-Ericsson“ telefonų, bet tai, turbūt, dėl to, jog jie populiariausi ir labiausiai paplitę. Mechaniškai patvaresni tie, kurių korpusas vientisas, ekranas neatverčiamas, nesukinėjamas.

Jo pastebėjimu, moterims telefonai rečiau genda ar yra mechaniškai sugadinami. Pasak meistro, kiekvienas modelis turi silpnų vietų – vienuose greičiau genda mikrofonai, kitų baterijos mažiau patvarios ir panašiai.

Sunku rasti detalių

Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai telefonus „pririša“ prie savo tinklo, tad žmonės, norėdami į aparatą įsidėti kito operatoriaus kortelę, vėl turi prašyti specialistų pagalbos. Tiesa, tada nebegalioja pagal sutartį pirkto telefono garantinis talonas. Tokia paslauga gali kainuoti įvairiai – nuo penkių litų iki triženklių sumų. Tai priklauso net nuo modelio.

Meistras teigė, jog keletą kartų taisykloje lankėsi ir policijos pareigūnai. Galbūt ieškodami atneštų vogtų telefonų. Jeigu ant jų nurodyti specialūs kodai, neteisėtai pasisavintą aparatą galima greit atpažinti.

Tokių prietaisų remonto kainos nėra tiksliai nustatytos. Baigęs darbą specialistas pats įvertina jo sudėtingumą, prideda išlaidas detalėms.

Kiekvienam aparatui taikomas skirtingas remonto terminas. IKI prekybos centre įsikūrusioje mobiliųjų telefonų parduotuvėje ir taisykloje informavo, jog dažnai neįmanoma gauti naujų telefonų modelių ekranų, nes tokių aparatų detalių dar nebūna prekyboje. Taip remontas gali užsitęsti net iki kelių mėnesių.

Nebetaiso senų televizorių

Daugiau nei dešimtmetį televizorius remontuojantis Pranas Strumyla teigė, jog žmonės jau nebeturi itin senų televizorių – jau seniai kas tokį bebuvo atnešę. Dabar taisomos apie dešimties metų senumo „spalvotosios dėžutės“. Dažniausiai ši technika genda dėl elektros svyravimų, žaibo įtrenkimų. Po tokio atsitikimo šio prietaiso pataisyti būna beveik neįmanoma.

„Nors nauja technika genda rečiau, pasitaiko, kad žmonėms televizorius sugenda vos pasibaigus jo garantijos laikotarpiui. Jei detalės atsieina pusę viso televizoriaus kainos, nėra prasmės taisyti“, – pasakojo P. Strumyla.

Paprastesnių televizorių remontas kainuoja apie penkiasdešimt litų. Tuo tarpu sugedus skystųjų kristalų televizoriui gali tekti sumokėti net penkis šimtus litų.

Darbo sumažėjo

„Ulintoje“ dirbanti Dalia Šertvytienė pasakojo, jog čia atnešama ir smulkesnių elektros prietaisų: lygintuvų, magnetolų, stalinių lempų.

Vis dėlto technikos remonto paklausa prieš keletą metų buvo didesnė – dabar darbo stipriai sumažėjo.

Tik kartą buvo toks atvejis, kai dėl per didelės remonto sumos klientas atsisakė pasiimti daiktą. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, žmonės visada perspėjami, jei taisymas gali kainuoti daugiau nei 50 ar 70 litų.

Laikrodžius taisantis Romas Slavinskas taip pat lūkuriavo neturėdamas darbo. Daugiausia jam tenka keisti elementus.

Jis pasakojo, jog visi atnešami remontuoti laikrodžiai yra kiniečių gamybos, pigūs. Meistras samprotavo, kad galbūt žmonės nepasitiki vietine taisykla ir sugedus prabangesniam laikrodžiui veža jį taisyti kitur.

„Pasakykit, kad nesvarbu, ar pirktum laikrodį už 5 ar už 50 litų, jo mechanizmas yra toks pats. Žmonės galvoja, kad mokėję už jį iki 100 litų turės labai gerą, bet taip tikrai nėra. Geras žinomos firmos laikrodis kainuoja daug daugiau“, – patikino meistras.

Jolanta VENSKUTĖ