Atgarsiai
“Savo idėją galiu interpretuoti nors ir tūkstantį kartų“, – tokia „Milenium“ autoriaus Algirdo Boso nuomonė
Gargžduose gyvenantis skulptorius Algirdas Bosas yra skulptūros „Milenium“ autorius, kuris užėmė pirmąją vietą Lietuvos tūkstantmečio aikštės įrengimo konkurse. Tačiau galutinį sprendimą, kokį simbolį statyti ir kaip atrodys Tūkstantmečio aikštė (prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro) turės priimti Savivaldybės taryba.
Panašu, kad A. Boso konkurentai pasiryžę padaryti viską, kad autoriaus idėja nebūtų įgyvendinta. „Bangos“ redakciją pasiekė anoniminis laiškas, kuriame įdėtos dvi spausdintos fotonuotraukos: viena „Milenium“, kita taip pat A. Boso kūrinys, realizuotas Pietų Korėjoje „Vėjo šnabždesys“. Anonimas prašo surasti skirtumus tarp šių skulptūrų. Apeliuojama į tai, kad skulptoriusautorius galėjo nukopijuoti idėją. Apie konkurencinę kovą, skulptūros „Milenium“ idėją kalbamės su pačiu autoriumi Algirdu Bosu.
Autorius tas pats
– Parodėme Jums anonimo laišką. Kaip jį vertinate?
– Galiu tik nusijuokti ir pasidžiaugti, kad dar yra tokių pastabių žmonių, gal net draugų… Juk neaišku, kas yra anonimas. Deja, labai gaila, kad šis anonimas vis tik nepastebėjo, jog abu darbai tiek „Milenium“, tiek „Vėjo šnabždesys“ yra mano paties. Savo idėją aš galiu interpretuoti kiek tik noriu ir kada noriu, nors ir tūkstantį kartų. Šį anonimo laišką traktuoju kaip kažkieno norą man pakenkti, nors, prisipažinsiu, priešų neturiu.
Kūrinys „Vėjo šnabždesys“ 2004 m. buvo pastatytas Pietų Korėjoje, Busane, kai laimėjau du pasaulinius atrankos konkurso turus. Dar tada šį darbą sukūriau galvodamas apie Lietuvos tūkstantmetį. Tačiau buvo jūros tema, todėl naudojau visiškai kitas medžiagas: dažytus plieno vielos strypus, spalvotas virves. Pietų Korėjoje už šį darbą gavau apdovanojimą, nusipelniau Bienales organizatorių išskirtinio dėmesio, skulptūra buvo pastatyta prie centrinio įėjimo, nors pagal ekspozicijos projektą buvo skirta nuošalesnė vieta. Šios idėjos daugiau niekur nenaudojau, laukiau kol bus paskelbtas Lietuvos tūkstantmečiui skirtas konkursas.
– Kaip reikėtų interpretuoti Jūsų kūrinį „Milenium“?
– Konkurso dalyviams buvo aiškiai nurodyta, jog aikštės leitmotyvas – Lietuvos tūkstantmečio įamžinimo simbolis. Simbolis savo idėja gali įprasminti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos pasienį. 7 metrų aukščio skulptūros „Milenium“ forma yra tvirta, tektoniška, monumentali. Aiškaus silueto. Nuo granitinio pagrindo iškyla keturios šviesaus granito kolonos, reiškiančios pasienio stulpus. Tūkstantis stripų simbolizuoja Lietuvos tūkstantmetį. Apačioje lyg laikrodžio švytuoklė kabo apskritas bronzos bareljefas, kurio averse vaizduojamas Gargždų herbas, o reverse – istoriniai Gargždų miesto motyvai, panorama, bažnyčia, dvaro rūmai, Žemaičių plentas, Minijos upė. Per pjedestalo centrą grindžiama skirtingos faktūros akmeninė juosta, kuri simbolizuoja sienos ribą tarp Lietuvos ir Mažosios Lietuvos. Projektas atitinka visas konkurso sąlygas.
Reikia įvertinti tai, kad skulptūra bus statoma pačioje judriausioje miesto dalyje, pravažiuojantieji neturi laiko analizuoti, todėl akcentuojamas aiškus siluetas. Žmogus, priėjęs arčiau prie skulptūros, pamatys metus, reljefus, faktūras… Juk iš toli pamatome medį, o priėję arčiau, išvystame ir kitus dalykus… Taip ir čia….
Visų darbai įdomūs
– Kaip vertinate kitų menininkų, dalyvavusiųjų Lietuvos tūkstantmečio aikštės įrengimo konkurse darbus?
– Tai būtų neetiška. Galiu pasakyti tik tiek, kad visų, kurie dalyvavo, darbai buvo skirtingi, įdomūs. Džiaugiuosi, kad komisija vadovavosi meniškumo kriterijais ir darbus vertino išmintingai.
– Šiuo metu diskusijos dėl Jūsų projekto netyla. Kritikų taip pat nestinga. Vieni nežino, kaip būtų įrengta pati aikštė, kiti nesupranta pačios „Milenium“ idėjos. Svarstoma, ar vėjo linguojami strypai nesukels per didelio triukšmo ir pan.
– Kritikų niekada netrūksta. Aršiausi iš jų dažniausiai būna nekompetentingi. Kodėl niekas neabejoja, kad chirurgas gali operuoti? Jei nejaučiame formos ir nesuprantame, ką vaizduoja simboliai – mūsų problema. Dalyvavau šiame konkurse iš patriotizmo, noriu palikti Gargžduose savo pėdsaką. Tačiau savam krašte sunku būti pranašu. Labiau išsivysčiusiose šalyse yra kitas kultūros lygis. Jie turi daugiau informacijos apie meną, jie laukia naujų idėjų…
Kas abejoja dėl pačios aikštės įrengimo, galiu nuraminti, kad mūsų projektas atitinka visas konkurso sąlygas. Pagal projektą aikštę numatyta pertvarkyti, įrengti automobilių stovėjimo vietas ir pan.
O dėl stripų, jų keliamas triukšmas tikrai nebus didesnis nei mašinų ūžesys.
Ydinga praktika
– Ar tikite, kad Jūsų idėja bus realizuota Gargžduose?
– 50 ant 50 procentų. Kita vertus, manau yra ydinga praktika, kai projektas, laimėjęs pirmą vietą konkurse, nėra realizuojamas. Taip atsitiko Kretingoje su Chodekevičiui skirtu paminklu… Klaipėdos rajono atveju pasirinktas modernus sprendimas tūkstantmečiui įprasminti. Jei valdžia jį įgyvendins, tai turės darbą, pripažintą ne tik Lietuvoje.
– Kuo esate užsiėmęs dabar?
– Ruošiuosi parodai, suprojektavau Sąjūdžio 20-mečiui skirtą lentą, beje, ji yra iš nerūdyjančio plieno, kad derėtų su monumentu. Be to, Lietuvos tūkstantmečio proga ruošiu LR prezidentui žymenį. Šiai idėjai pritarta. Žymuo Tūkstantmečio proga bus teikiamas visiems nusipelniusiems asmenims. Taigi, atostogoms laiko nelieka…
Agnė ADOMAITĖ
