Tradicijos
Drevernos šventės biudžetas – suoliukas ir šiukšliadėžė
Praėjusį šeštadienį Drevernoje vyko tradicinė žvejų šventė „Ant marių kraštelio 2008“. Tą dieną Drevernos kaime netrūko geros muzikos, trankių šokių, žmonių šurmulio, skanios žuvienės.
Žvejų kaime – skaniausia žuvienė
Tradicinė žvejų šventė prasidėjo pasiplaukiojimais mariose ir vainiko negrįžusiems žvejams aukojimu. Vėliau visi skubėjo į kaimo aikštę, kur veikė žvejo kiemas. Jame senas Drevernos žvejys Povilas Lygnugaris skambant Dovilų kultūros centro muzikantų dainoms susirinkusiuosius mokė, kaip reikia adyti venterį. „Šiemet pirmą kartą sugalvojome dreverniškiams ir miesto svečiams pristatyti senųjų žvejų amatus. Kitose šventėse bandysime šią tradiciją tęsti, parodyti žmonėms kuo daugiau su vandeniu, žvejyba susijusių senųjų amatų“, – sakė pagrindinė šventės organizatorė, Drevernos kultūros namų direktorė Virginija Asnauskienė.
Išmokę adyti venterį, šventės dalyviai varžėsi žvejo bato metimo rungtyje. Toliausiai žvejo batą numetęs seno Drevernos žvejo Petro Cirtauto anūkas Laurynas gavo teisę atidengti tradicinio šventės patiekalo – žuvienės – dangtį ir pirmasis jos paragauti.
Žuvį šventėje virtai žuvienei gaudė dauguma Drevernos žvejų. „Žuvienę verdam iš pačios įvairiausios žuvies, yra joje ungurių, starkių, karšių, ešerių ir kitos rūšies žuvų“, – pasakojo žuvienės virėja dreverniškė Aldona Stasiukienienė. Prie ant lauko krosnies dviejuose didžiuliuose puoduose virtos žuvienės driekėsi eilė šventės dalyvių. Vienas po kito žmonės gyrė skanų valgį ir tikino, kad skanesnės žuvienės nei Drevernoje dar niekur nėra ragavę. Bandėme virėjos išklausti ypatingojo patiekalo receptą, bet ši paslapčių nenorėjo išduoti: „Viso recepto išduoti negaliu, bet ši žuvienė ypatinga, nes verdama ant lauko krosnies, kuri kūrenama malkomis, tad sriuba išeina su dūmeliu.“
Pagerbti aktyvūs dreverniškiai
Kaip ir kiekvienais metais žvejų šventės neužmiršo ir jūrų dievas Bangpūtys. Džiazuojant Gargždų muzikos mokyklos saksofono klasės mokinių ir S. Stalmoko „Saxalaboratorijai“ jūrų dievas sveikino dreverniškius, žadėjo neplėšyti žvejų tinklų, o žvejų žmonoms pasižadėjo nevilioti savo undinėmis jų vyrų. Šventės dalyvius sveikino ir Priekulės seniūnas Valerijus Velkas, Seimo narys Petras Gražulis. „Tauta gyva tol, kol turi tris pagrindinius komponentus: žemę, kalbą ir tradicijas. Reikia pasidžiaugti, kad Drevernos bendruomenė taip saugo ir gerbia savo senąsias tradicijas“, – šventėje kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. Jis buvo vienintelis Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas Drevernos šventėje. Dreverniškiai svarstė, kad gal todėl, jog jų žvejų kaimas labai nutolęs nuo rajono centro, nesulaukė didesnio rajono valdžios dėmesio.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorė Margarit Karužienė įteikė partijos pirmininkės Kazimieros Prunskienės pasirašytus padėkos raštus dreverniškiams Petrui ir Daliai Vasiliauskams bei Akvilei ir Pranui Januškoms už geranoriškumą ir pagalbą organizuojant Drevernos bendruomenės kultūrinį gyvenimą, Rasai Jurgelevičienei už kūrybiškumą ir iniciatyvas bendruomenės gyvenime, Teresei Mažeikienei už tradicijų išsaugojimą gražinant sodybą, Virginijai Asnauskienei už kaimo tradicijų puoselėjimą ir projektinę veiklą.
Savas indėlis – natūralu
Jau apie penkiasdešimt metų kasmet Drevernoje vykstanti žvejų šventė visuomet sulaukia didelio dreverniškių ir iš kitur atvykusių svečių dėmesio. Drevernoje gyvenantys Biruta ir Vytautas teigė niekada nepraleidžiantys tradicinės kaimelio šventės: „Ateiname visada. Tik kad šventės kasmet nebe tokios didelės, tikriausiai todėl, kad sunku rasti lėšų joms rengti. Bet vis tiek labai smagu, kad jos vyksta, tokių renginių Drevernoje labai reikia.“
Nuolat finansiškai ne tik šią, bet ir kitas Drevernos šventes paremianti ūkininkė Dalia Vasiliauskienė teigė, kad negalėtų elgtis kitaip: „Mano vyras dreverniškis nuo vaikystės, o aš čia atitekėjau, tad abu seniai gyvename šiame žvejų kaime, todėl mums atrodo natūralu įdėti savo indėlį į čia vykstančias šventes. Juk jos labai reikalingos. Tai puiki proga visiems dreverniškiams sueiti į vieną būrį, visiems kartu pasilinksminti. Be to, paprastai į šią šventę suvažiuoja ir dreverniškių vaikai, artimieji, giminės“, – kalbėjo Dalia.
Teresė Mažeikienė teigė Drevernoje gyvenanti nuo aštuoniolikos metų. Šventėje padėkos raštą už gražiai tvarkomą sodybą gavusi moteris pasakojo, kad į sodybą šalia Drevernos kultūros namų atsikėlė gyventi palaidojusi vyrą. „Tada ten buvo tikra landynė, viską savo rankomis tvarkiau, žemes vežiau, gėles sodinau. Turiu penkis vaikus, bet jie gyvena toli, todėl niekuo nepadėjo“, – pasakojo šiuo metu idealiai sutvarkytos sodybos šeimininkė. Teresė teigė nuo jaunystės aktyviai dalyvaujanti Drevernos kultūriniame gyvenime: „Ir šokau, ir dainavau, aktyviai visose šventėse lankydavausi. Niekada nepraleidžiu ir tradicinės žvejų šventės, paprastai į ją ir vaikai atvažiuoja, tik šiemet negalėjo.“
Dreverniškiai ir jų svečiai šventėje grojant gerai muzikai linksminosi iki vėlaus vakaro. Vienuoliktą valandą vakaro šventės pabaigą paskelbė į dangų pakilę dreverniškės Akvilės Januškienės sukurti popieriniai žibintai.
Dėkinga rėmėjams
Pagrindinė šventės organizatorė Virginija Asnauskienė džiaugėsi, kad tradicinė žvejų diena pavyko puikiai, tik apgailestavo, kad iš rajono valdžios sulaukė menkos finansinės paramos. „Mes suprantame, kad gyvename rajono pakraštyje, galbūt todėl ir to dėmesio mažiau sulaukiame. Nepykstame dėl nieko, tik truputį skaudu, kad rajono valdžiai pasirodė, jog mūsų šventei suorganizuoti užtenka 6 tūkstančių litų. Graudu, kai pagalvoji, kad mūsų šventės biudžetas lygus vienam Gargždų Klaipėdos gatvėje pastatytam suoliukui ir šiukšliadėžei“, – kalbėjo ji. Drevernos kultūros namų direktorė teigė, kad už tokią sumą būtų galima buvę surengti nebent kelių valandų vakaronę, o ne visą dieną trukusią šventę. „Šios šventės tikrai nebūtų pavykę surengti, jei ne supratingi verslininkai, ūkininkai, kiti dreverniškiai. Esu be galo dėkinga visiems, parėmusiems šį tradicinį mūsų kaimo renginį“, – kalbėjo V. Asnauskienė.
Milda JUDELYTĖ