Istorijos puslapiai

Leidinėlis reikalingas, tačiau su klaidomis …

Gargždų krašto muziejus su Klaipėdos apskrities administracijos, mūsų rajono Savivaldybės ir Kultūros ministerijos parama ketina leisti ciklą lankstinukų apie pasipriešinimo kovų vietas. Pirmasis skirtas Veiviržėnų ir Švėkšnos apylinkėse veikusių partizanų būrių veiksmams bei kovotojams pagerbti – spausdinamos pamiškėse, sodybvietėse ar palaukėse pastatytų paminklų nuotraukos. Be to, šį pavasarį jaunimui surengta išvyka į partizaninių kovų ir žūties vietas. Vėžaičių kultūros namuose eksponuojama tremties ir rezistencijos dokumentika, su kuria supažindinti ir čia besilankantys užsienio turistai.

Minėtose teritorijose netgi iki 1953-ųjų metų veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Geležinio Vilko, Rambyno (Pilies), Dariaus rajono partizanai. Daug žuvo kautynėse su NKVD baudėjų grupėmis ir vietiniais stribais ar iš pasalų buvo jų užklupti.

To meto kovų istorija, tikimės, bus kada nors parašyta, o kol kas pravartu žinoti, ką mena paminklinės vietos.

Šiaudėnų kaimo miške, išdavikui stribams nurodžius partizanų įsirengtą bunkerį, čia slapstęsi partizanai – Geležinio Vilko būrio skyrininkas Pranas Tarvydas (Sakalas) ir eilinis Vaclovas Šlajus (Svajūnas/Skaisgiris) buvo nušauti, o jų kūnai kelias dienas gulėjo ant grindinio Priekulės NKVD būstinės kieme. Tikėtina, jog vėliau juos užkasė masinėje kapavietėje (dabar čia Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus). Jų žūties vietoje ant ąžuolų kamienų dar sovietiniais metais prikalti mediniai kryželiai. Dabar artimųjų rūpesčiu pastatytas paminklas.

Stirpeikų kaime slapstęsi Rambyno (Pilies) būrio partizanai Eduardas Tarvydas (Granitas), Stasys Rumšas (Vėtra) ir Bronius Rėbžda (Žilvitis) taip pat buvo saugumo agento susekti ir žuvo bandydami išsiveržti iš apsupties. Žūties vietą dabar mena kryžius su paminkliniu užrašu. Tačiau ką tik išleistame informaciniame leidinėlyje „Pasipriešinimo kovų vietos“ kryžiaus nuotrauka išspausdinta šalia teksto, kuriame pasakojama apie kitame kaime – Šiūraičiuose, Kerynės miške, žuvusius tris to paties būrio partizanus Boneventūrą Venckų, Antaną Paulauską ir Viktoriją Jasaitę-Bužienę bei jų aplankyti atėjusius ryšininkus Vidą Oželytę ir Jokūbą Gerulį.

Du šio būrio partizanai – Antanas Kiminius (Laisvūnas) ir Petras Toleikis (Šturmas) žuvo, o dar dviem pasisekė pasislėpti Šarkiškiuose. Žūties vietą miške žymi gražus paminklas su dvigubu kryžiumi.

Dar vieną paminklą galima aplankyti Šiūraičiuose, kur į NKVD pasalą pateko ir žuvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus partizanų štabo ir operatyvinio skyriaus viršininkas Antanas Pakalniškis (Žalgiris/Almantas).

Leidinėlyje primenamas 1948 metų birželio Rambyno (Pilies) partizanų žygis Veiviržėnuose. Cituojami įvykių liudininkės Zuzanos Venckutės-Bitinienės prisiminimai, jog tą dieną į miestelį įsiveržęs partizanų būrys privertė enkavedistus ir stribus iš jų būstinės išsibėgioti, o laisvės kovotojai, sugiedoję Lietuvos himną, po keleto valandų su daina išžygiavo atgal į mišką. Kiek kitaip šis žygis aprašytas Sabinos Vinciūnienės straipsnyje „Ten, kur kovėsi partizanai“ („Banga“, Nr. 47): partizanai nukovė kelis enkavedistus, išlaisvino ryšininką, visą parą buvo užėmę būstinę. Kadangi duomenys pateikiami iš įvairių šaltinių, neatitikimų pasitaiko. Traktuojant svarbius faktus atidesnis skaitytojas leidinyje vis dėlto norėtų tikslumo.

Veiviržėnų stribų būstinės pastatas išliko iki šių dienų. Ant jo fasado pakabinta Genocido centro tipinė lentelė byloja apie nusikalstamą okupantų veiklą. Tačiau šiame lankstinuke spausdinti kažkodėl pasirinkta labai jau neinformatyvi pastato nuotrauka…

Pastaraisiais metais rajone išleidžiama nemažai informacinių leidinių. Tenka apgailestauti, kad retas kuris išeina be apmaudžių dėl leidėjų neatidumo pasitaikančių klaidų. Ir šiame lankstinuke netiksliai nurodyti asmenų duomenys, kalbos požiūriu nėra sklandus tekstas. Galėjo būti kuklesnis, bet labiau įtaigus dizainas. Pasipriešinimo kovų rajone istoriją pakankamai žinantis Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos asociacijos pirmininkas Česlovas Tarvydas apgailestauja, kad leidėjai su juo nederino nei šio teksto, nei leidinio maketo.

Leidinėlis informuoja, jog netrukus Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus pasipildys nauju dideliu eksponatu. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ muziejui padovanojo nuo pokario metų užsilikusį krovininį vagoną, primenantį tuos, kuriais į Sibirą ir Rusijos šiaurės rajonus buvo tremiami šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Aldona VAREIKIENĖ