Aktualija
Specialiųjų tyrimų tarnybą domina korupcijos apraiškos rajone
Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas mielai sutiko pabendrauti su „Bangos“ skaitytojais. Pašnekovas neminėjo konkrečių, galinčių tyrimui ar stebėjimui pakenkti faktų, tačiau patikino, jog tarnyba dirba savo darbą ir kviečia rajono gyventojus bendradarbiauti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kaip specializuotas kovos su korupcija padalinys, prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įkurta 1997 metais. Nuo 2000 metų, siekiant padidinti STT savarankiškumą ir išplėsti jos galimybes kovoje su korupcija aukščiausios valdžios sferoje, buvo nuspręsta padaryti tarnybą nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios ir atskaitingą tik Seimui bei Prezidentui. Tarnybos pagrindiniai uždaviniai – korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas bei korupcijos prevencija. Tarnybos funkcijos – vykdyti operatyvinę veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą, bendradarbiauti su kitomis teisėsaugos institucijomis, rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie korupciją ir su ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius, turimos informacijos pagrindu rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos bei kitas priemones ir kt. STT valdybos veikia penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir aptarnauja joms priskirtų savivaldybių teritorijas. Klaipėdos valdyba aptarnauja ir Klaipėdos rajoną.
<tex>- Žiniasklaidoje skamba skandalai apie nelegalias ir savavališkas statybas. Klaipėdos rajonas patrauklus geografine padėtimi (pajūris, uostamiestis). Ar STT nėra nukreipusi įdėmesnio žvilgsnio į abejones keliančius žemės įsigijimo ir statybų teisėtumo atvejus?
– STT pareigūnai renka ir analizuoja iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją. Negaliu viešai kalbėti apie konkrečius atliekamus tyrimus, tačiau užtikrinu, kad STT Klaipėdos valdyba jaučia tendencijas, gyvenimo pulsą. Be dėmesio nelieka nė vieno gyventojo, pareigūno ar mūsų kolegų žurnalistų pastebėto neigiamo fakto, reiškinio ar keliamos problemos.
– Neretai į „Bangos“ redakciją atėję žmonės skundžiasi, jog be kyšio neverta kreiptis nei į valstybės tarnautojus, nei į gydytojus, pakeiksnojami už papildomą mokestį moksleivius mokantys pedagogai. Pavardžių nemini. Ar STT Klaipėdos valdybos nepasiekia konkretesni skundai, ar nemėginta išsiaiškinti konkrečių atvejų? O gal koks konkursuose paslaugoms teikti ar prekėms parduoti dalyvaujantis verslininkas prabilo apie „atkatą“? Kaip vertinate situaciją rajone šioje srityje?
– Pirmiausia norėčiau žmonėms papriekaištauti, kad, pastebėję korupcijos apraiškas, kreipiasi ne tuo adresu. Lietuvos gyventojai, deja, nėra pakankamai informuoti ar susipažinę su STT veikla, jos vykdomomis funkcijomis. „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2007“ duomenimis, tik 23 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad norint pranešti apie jiems žinomą korupcijos atvejį, reikia kreiptis į STT.
Korupcijos reiškinio sukeliamos blogybės nepastebimos tuoj pat, kaip, sakykime, smurtinių nusikaltimų (apiplėšimo, kūno sužalojimo ar žmogžudystės) atvejais, tačiau dėl jos skaudžiai nukenčiame mes visi. Valstybės tarnautojas, taip pat gydytojas ar mokytojas nėra antžmogis, tad jam nėra svetimos žmogiškosios silpnybės ir pagundos. Matomai vien Hipokrato priesaikos ir etikos kodeksų nepakanka, kad nekiltų noras „prisidurti“ prie atlyginimo?
– Pasaulio praktika rodo, kad veiksmingiausia ir efektyviausia kova su korupcija vyksta aktyviai dalyvaujant visuomenei. Būtina ugdyti žmonių nepakantumą korupcijos apraiškoms, viešinti nedoro ar savanaudiško valstybės ar savivaldybės politiko, pareigūno, tarnautojo ar kito asmens elgesio atvejus. Svarbu, kad korumpuotą tarnautoją, mediką ar mokytoją apgaubtų nešlovės, gėdos ir paniekos aura.
Gyventojai turi suprasti, kad STT yra jų pagalbininkas ir dirba ne prieš ką nors, o jiems, Lietuvos žmonėms, susidūrusiems su neteisėtu pareigūno noru pasipelnyti ar gauti kitokios naudos. Pirmiausia, nesiūlydami ir nereikalaudami kyšių, veikdami kartu ir derindami savo veiksmus su įstaigų vadovais, formuodami nepakantumo korupcijos apraiškoms atmosferą, galime tikėtis teigiamų rezultatų. Tikrai nebūtina šaukti prie gydytojo ar mokytojo kabineto durų, koks baisus kyšininkas tasai besąs. Kiekvienoje įstaigoje yra vadovas, pagal įstatymą tiesiogiai ir asmeniškai atsakantis už korupcijos prevenciją. Jį ir reikėtų apie nederamą pavaldinio elgesį informuoti. Baimė būti demaskuotam ir paviešintam ne vieną žmogų atgrasytų nuo nedoro elgesio. Nereikėtų pamiršti ir STT Klaipėdos valdybos. Galima atvykti asmeniškai, galima kreiptis telefonu ar elektroniniu paštu. Pageidautina, kad pareiškėjas nurodytų savo pavardę ir kontaktinius duomenis. Tai yra reikalinga tam, kad būtų galima susisiekti su pareiškėju, patikslinti detales, taip pat, kad nebūtų bandoma žmogų apšmeižti, pažeminti ar net su juo susidoroti. Visą parą veikia „karštosios linijos“ telefonas Vilniuje (8 5) 266 33 79, galima skambinti į Klaipėdos valdybą (8 46) 31 00 93, mūsų adresas: Pilies g. 12 A, Klaipėda, el. paštas klaipeda@stt.lt
Biurokratizmas, klausimo nesprendimas ar sprendimo vilkinimas arba reikalavimas ir užuominos apie galimybę pagreitinti klausimo sprendimą, jau yra rimtas pagrindas įtarti tarnautoją ar pareigūną noru pasipelnyti. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra suformuota antikorupcinė komisija, veikia anoniminis pasitikėjimo telefonas. Ar efektyviai šiomis priemonėmis rajono gyventojai naudojasi? Gal mūsų žmonės yra labai kantrūs ir linkę nutylėti patiriamą skriaudą ar neteisybę, nes į STT (ypač Klaipėdos rajono žmonės) kreipiasi tik praradę viltį savo reikalus susitvarkyti kaip nors kitaip. Matomai vadovaujamasi nuostata, kad „geriau žvirblis rankoj…“
– Žmonės nebepasitiki net teismais, nekalbant apie policijos pareigūnus. Kodėl?
– Šiuo atžvilgiu norėčiau pareikšti ne tarnybos, o tik savo, kaip piliečio, nuomonę. Pasitikėjimas institucija ir joje dirbančiais žmonėmis yra labai svarbus ne tik pačiai institucijai, bet ir mūsų valstybei. Nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, politikais, valdžios atstovais, o iš to atsirandantis nepasitikėjimas pačia valstybe, jau seniai mokslininkų yra įvardijamas kaip vienas iš neigiamiausių korupcijos socialinių padarinių. Nepasitikėjimą teismais tikriausiai galima susieti su tuo, kad teisme susitinka dvi priešingos pusės. Kiekviena pusė – su savo Tiesa ir tą Tiesą ginančiu advokatu. Bet kokiu atveju, visada viena arba kita pusė bus nepatenkinta teismo sprendimu ir bent jau buitiniuose pokalbiuose bandys kuo nors motyvuoti sau nepalankų teismo sprendimą. Vienu iš tokių motyvų dažnai būna kaltinimai neobjektyvumu, šališkumu ar paperkamumu. Nepriklausomas ir teisingas teismas yra kertinė ir labai svarbi demokratinės valstybės institucija. Teismas nekuria įstatymų, o tik jais vadovaujasi. Galima manyti, kad aktyvi visuomenės pozicija, bendravimas ir diskutavimas su savo išrinktais Seimo nariais bei aktyvesnis piliečių dalyvavimas teisėkūroje, situaciją galėtų keisti teigiama linkme…
Apie policiją sprendžiame apibendrinančiai pagal bene kasdien matomus jos atstovus, nors yra ir ne taip viešai matomų policijos pareigūnų, dirbančių sunkų kriminalisto darbą išsiaiškinant ir atskleidžiant nusikaltimus. Uniformuotas ir ginkluotas policijos pareigūnas yra artimiausias žmogui valdžios atstovas, jo saugumo garantas, kuriuo privalu tikėti ir pasitikėti. Man labai nemalonu girdėti kai kurių aukštų policijos pareigūnų patarimų, kaip būti saugiam ir išvengti užpuolimų ar apiplėšimų. Taigi siūloma nevaikščioti mieste tamsiu paros metu, ypač po vieną, nesinešioti brangių daiktų, pinigų, nevilkėti prabangių drabužių, nemūvėti žiedų ir panašiai. Tokie patarimai įtikinamiau skambėtų iš rūpestingos mylimos močiutės lūpų, bet ne iš policijos pareigūno! Policininko pareiga ir funkcija – užtikrinti kiekvieno visuomenės nario konstitucines teises į asmens laisves, taip pat jo paties ir jo turto saugumą. Nepriekaištingas šių funkcijų vykdymas leistų policijai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. Tikiu, kad gerų žmonių yra daug kartų daugiau nei blogų, o tie blogieji turi būti tramdomi visu įstatymo griežtumu. Tikėkimės, kad naudinga mūsų valstybei bus numatytoji policijos sistemos reforma, ir jau nuo rudens dažniau pamatysime policijos patrulių Gargždų, Priekulės bei kitų rajono miestelių parkuose, skveruose ir gatvėse, principingai užtikrinančius viešąją tvarką, nesitaikstančius su asocialiu elgesiu ir bendrųjų elgesio taisyklių pažeidimais, o ne tik stabdančius niekuo nenusižengusius automobilių vairuotojus.
Kaip rodo apklausų duomenys, didelė dalis Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad būtų griežtinamos bausmės už nusikaltimus. Dalis žmonių netgi pritartų žiaurioms ir viešoms bausmėms! 2007 metų apklausos („Lietuvos korupcijos žemėlapio“) duomenimis, 22 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad bausmių už kyšio paėmimą neišvengiamumas ir sugriežtinimas būtų efektyvi priemonė korupcijai mažinti. Betgi taip pat didelė dalis tų pačių žmonių mielai pasinaudotų pažintimis arba „suteptų“ stringantį valstybės ar savivaldybės mechanizmą tvarkydami asmeninius reikalus.
Jau ilgą laiką STT žmonės pasitiki labiausiai iš visų teisėsaugos institucijų. Ypač pasitikėjimas STT („Baltijos tyrimų“ ir Eltos duomenimis) išaugo š. m. gegužės mėnesį po keleto pradėtų rezonansinių tyrimų. O didėjantis pasitikėjimas STT teikia vilčių, kad glaudesni bus žmonių ir mūsų tarnybos pareigūnų santykiai, o tai pasitarnaus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų mažinimui ir korupcijos prevencijai.
– Arši konkurencija verslo srityje, daugelis verslininkų skundžiasi sunkia mokesčių našta. Ar virš rajone įsikūrusių verslo įmonių nesklando vengimo juos mokėti šešėlis?
– Šiuo klausimu informacijos neturiu, nes tuo užsiima mūsų kaimynai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Darbo, atrodo, jie turi pakankamai.
Jadvyga SURPLIENĖ
