Savivaldybės pozicija

Dar kartą apie karjerus

Neseniai rajono laikraščio „Banga“ puslapiuose buvo nuolat gvildenama karjerų tema. Viskas prasidėjo nuo to, kai Savivaldybės tarybos narys Jonas Dromantas paskelbė konkursą „Vertas tūkstančio“. Buvo išsakyta ne tik daug gražių idėjų, kaip paversti karjerus nuostabia poilsio vieta, bet ir nepelnytos kritikos Savivaldybei.

Kaltinimai nepagrįsti

2008 m. balandžio 5 d. „Bangoje“ interviu su J. Dromantu Savivaldybės administracija kaltinama pasyvumu, kad nieko nedaro dėl rekreacinės zonos sukūrimo. Kai kurių gyventojų pateiktos mintys kovo mėnesio „Bangos“ puslapiuose taip pat panašios. Tačiau, anot Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko, Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės ir kitų administracijos darbuotojų, šie kaltinimai visiškai nepagrįsti. Idėja sukurti prie karjerų rekreacinę zoną kilo seniai. „Statybinių medžiagų kombinatas pradėjo eksploatuoti naudingąsias iškasenas: žvyrą, smėlį. Susiformavo duobės, atsirado vandens telkiniai. Pamažu gyventojai pamėgo tą teritoriją, pradėjo ten žvejoti, iškylauti. Dar tada atsirado siūlančių, kad tikslinga prie susiformavusių vandens telkinių organizuoti poilsį prie vandens“, – pasakojo V. Vytienė. Ji tikino, kad jau tada Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų. Buvo nutarta rengti šios teritorijos detalųjį planą, kad atsirastų galimybė plėtoti rekreacinę veiklą: „Kreipėmės į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, Visuomenės sveikatos centrą dėl sąlygų detaliajam planui rengti. Visuomenės sveikatos centras atkreipė dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio veiklai trukdytų šalia įsikūrusios pramonės įmonės, teoriškai galiojanti sanitarinės apsaugos zona, draudžianti bet kokią rekreacinę veiklą. Tada ši zona apėmė didžiąją dalį telkinio teritorijos. Buvo pasiūlyta parengti dokumentą, kuriame būtų nustatytos realios pramonės rajone esamų įmonių veiklos sanitarinės apsaugos zonos. O Aplinkos apsaugos departamentas rekomendavo pirmiausia atlikti teritorijos studiją, kurioje būtų įvertinta telkinių aplinkoje esanti biologinė įvairovė (paukščių buveinės, žuvų nerštavietės).“

Nustatytos sanitarinės apsaugos zonos

Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, rajono Savivaldybės meras V. Dačkauskas inicijavo lėšų kooperavimą (Savivaldybės biudžeto ir pramonės įmonių). Buvo parengtas projektas, ir 2007 m. metais Tarybos sprendimu patvirtintas pramonės įmonės teritorijos sanitarinės apsaugos zonos specialusis planas, pagal kurį šiuo metu galima spręsti, kur prie telkinio įmanoma plėtoti rekreacinę veiklą, o kur ne. Anot V. Vytienės, beliko įgyvendinti antrąjį uždavinį – atlikti studiją, nustatančią biologinę įvairovę. Strateginiame veiklos plane tam buvo numatyta lėšų. „Tačiau šiais metais nagrinėjant Strateginio veiklos plano priemones Savivaldybės tarybos komitetuose buvo pasiūlyta dar kartą paklausti Aplinkos apsaugos departamento, ar ši studija dar būtina. Kaip tik šiuo metu laukiame atsakymo“, – dėstė pašnekovė. Ji tikino, kad, kol nėra parengtas šios teritorijos detalusis planas ir nėra parengti sprendiniai, jokios rekreacinės veiklos plėtoti ir įteisinti nėra galimybių, todėl valčių, vandens dviračių nuoma verstis negalima. V. Vytienė akcentavo, kad kol kas teritorijų planavimo procesai yra sudėtingi, reikalaujantys daugybės procedūrų ir laiko. „Pagal šios teritorijos detalųjį planą ir būtų nustatyta visa galima paplūdimio infrastruktūra“, – dėstė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas informavo, kad jau šiais metais detaliajam planui rengti iš Savivaldybės biudžeto numatyta skirti 15 000 Lt, o 2009 m. – 35 000 Lt: „Lėšos bus skiriamos pagal Strateginio veiklos plano 2008-2010 m. Ekonominio konkurencingumo didinimo programos 3.3.4. priemonę „Gargždų miesto karjerų paplūdimių rekreacinės infrastruktūros plėtojimo detaliojo plano rengimas“.

Klausimas sprendžiamas Turizmo taryboje

Kad karjerų tema gvildenama jau seniai, patvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis, vienas iš Turizmo tarybos steigimo iniciatorių bei kurį laiką buvęs šios tarybos pirmininkas (dabar pirmininkas – Aidas Feliksas Palubinskas, o pavaduotojas – A. Liaudanskis). „Dar 1999 metais Savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad ateityje reikia rekultivuoti karjerų teritoriją, įrengti poilsio bei motelių ar kempingų teritorijas su miško, parko ir tvenkinių plotais. 2001 metais pradėtas ruošti rajono turizmo plėtros planas, kur numatyta, kad prie karjerų turi būti įrengta poilsio zona. 2002 metais Turizmo taryba nusprendė, kad reikia rengti šios teritorijos detalųjį planą. Visi šie sprendimai atsispindi protokoluose“, – sakė A. Liaudanskis. Anot jo, nuo 2003 metų po rinkimų jis buvo eliminuotas iš Turizmo tarybos veiklos ir informacijos apie jos aktualijas gaudavo mažai. Tačiau kaip tik tuo metu Turizmo tarybos nariu tapo J. Dromantas, neseniai paskelbęs konkursą „Vertas tūkstančio“ ir akcentavęs, kad šis klausimas dar nė karto nebuvo svarstomas. 2003 metais Turizmo taryba patvirtino Vakarų Lietuvos automobilių kempingų galimybių studiją, kur planuojamas potencialus kempingas prie Gargždų karjerų. „Tačiau šioje teritorijoje įsikūrusios pramonės įmonės pačios vilkino rekreacinės zonos prie karjerų sukūrimo klausimą. Pramonės įmonės, tarp jų ir UAB „Gargždų Mida“, turėjo pačios nusistatyti sanitarines apsaugos zonas, tačiau tai buvo padaryta iš Savivaldybės biudžeto. Turizmo tarybos posėdyje, kuris vyko 2007 birželio 28 d., vėl buvo svarstomas Gargždų Skaidriojo karjero klausimas, svarstyta, kokios priežastys trukdo rengti detalųjį planą. Tačiau šiame posėdyje J. Dromantas, deja, nedalyvavo“, – pasakojo Turizmo tarybos pirmininko pavaduotojas A. Liaudanskis. Pasak jo, rekreacinės zonos sukūrimo klausimas sprendžiamas palaipsniui ir patikina, kad yra daug biurokratizmo ir kitų papildomų stabdžių: „Kartais atrodo, kad kažkas sąmoningai nenori, jog šis klausimas būtų gvildenamas. Tačiau viską išspręs tik detalusis planas, juo remiantis bus nustatyta, kur bus pliažas ir t. t.“

Nors kol kas detaliojo plano ir nėra, karjerą prižiūrėti reikia. A. Liaudanskis prasitarė, kad su savo partiečiais daug metų organizuodavo talkas prie Skaidriojo. „Buvome pastatę ir persirengimo kabiną, šiukšliadėžes, seniūnija – tualetus. Pamenu, kad administratoriaus pareigas ėjęs S. Norkaitis rūpinosi automobilių aikštelės įrengimu, ji buvo pradėta rengti. Tačiau po rinkimų, pasikeitus valdžiai, viskas sustojo…“

Dėl gatvių…

„Bangoje“ išspausdintame interviu su J. Dromantu užsiminta ir apie Kuršlaukio gatvę, kad nieko nedaroma… Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas informavo, kad šiais metais numatyta išasfaltuoti kelio atkarpą Dovilai – J. Basanavičiaus gatvė (senasis Dovilų kelias). Šiam tikslui įgyvendinti skirta 400 000 litų. Darbus planuojama baigti šiais metais. „Tikiuosi, kad šis kelias bus patogus ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dviratininkams“, – sakė V. Dačkauskas. Jis teigė, kad dar prieš keletą metų buvo parengtas projektas, kuriame numatytos Paupių, Beržų, Jaunimo, Žvejų, Vingio, Kuršlaukio gatvių rekonstrukcijos. Buvo teikiamos paraiškos Europos Sąjungai. Tačiau lėšų iš ES struktūrinių fondų gauta tik Klaipėdos gatvės rekonstrukcijai. Todėl kitų minėtų gatvių rekonstrukcijoms, asfaltavimui 2008 metais 600 000 Lt skirta iš Savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos, o 500 000 Lt tikslinių lėšų skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Gatvės bus tvarkomos dviem etapais. Per pirmąjį etapą bus sutvarkytos Paupio, Beržų, Jaunimo, Žvejų ir Vingio gatvės, o per antrąjį – Kuršlaukio gatvė. „Visus darbus planuojama baigti iki 2012 metų“, – teigė V. Dačkauskas.

Agnė SURPLYTĖ