Aktualija
Gargždiškiai Klaipėdos gatvę prilygino kumetynui
Šią savaitę redakcijos telefonai kaito nuo pasipiktinusių, nusivylusių, sukrėstų gargždiškių skambučių. Žmonės pyko, guodėsi, klausė, prašė paaiškinti, kas ir kodėl leido iškirsti medžius skverelyje Klaipėdos gatvėje. Skambinusieji teigė nesuprantantys, kodėl darkomas mylimo, jaukaus ir žalio miesto veidas.
Nesupranta kodėl
„Parodykite man tų žmonių veidus, kurie leido iškirsti medžius. Noriu juos pažinti gatvėje. Esu sujaudintas ir sukrėstas. Toks medžių kirtimas – vandalizmas. Gal jie dar užsimos ir prieš medžius Gargždų parke, kuriuos sodinome vaikams gimus. Tada teks protestuoti“, – kalbėjo pirmadienį ryte į redakciją paskambinęs 30 metų Gargžduose gyvenantis Stasys Bigelis. Gargždiškė Elena Putriuvienė dabartinį Klaipėdos gatvės vaizdą įvertino taip: „Tarsi kumetynas, kuriuose būdavo tik pilki pastatai be jokių medelių. Kumetynuose niekada nebuvo šeimininkiško požiūrio, nes kumečiai į aplinką žvelgdavo abejingai. Panašus ir mūsų valdininkų požiūris.“ Vėliau dar išklausėme ne vieną panašią nuomonę. Miesto gyventojai tikino nesuprantantys, kodėl centrinės gatvės rekonstrukcija pareikalavo tokios gausybės miestą puošusių medžių mirčių. Ne vienas atvirai sakė, kad gėlė širdis stebint pjūklais niokojamus kaštonus.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kernagienė taip pat pripažino esanti viena iš daugelio, kuriuos medžių kirtimas skaudžiai paveikė: „Gal todėl, kad esu augusi prie miško, tas medžių kirtimas Gargždų mieste man buvo itin skaudus. Juk užauginti medį reikia tiek metų, todėl negalima taip lengva ranka imti ir nukirsti.“ Moteris svarstė, kad prieš imantis tokių veiksmų reikėjo pasitarti su miesto gyventojais. „Manau, miestiečiai turėjo išsakyti savo nuomonę. Juk negalima tiesiog imti ir išpjauti tiek medžių. Gerai, kad bent dabar žmonės netyli, reiškia savo nuomonę, piktinasi. Kita vertus, jau per vėlu, nieko nebepakeisi. Pamenu, kaip dar mokydamasi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, pirmą kartą lankiausi Gargžduose. Tada šis miestas mane sužavėjo savo žaluma. Gaila, kad žalio miesto veidas pamažu niokojamas“, – kalbėjo R. Kernagienė.
Medžiai trukdė tiesiamiems tinklams
Paprašius paaiškinti, kodėl buvo iškirsta daugybė medžių Klaipėdos gatvėje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas tikino, kad medžius iškirsti buvo būtina, nes jie trukdė nutiesti komunikacijos tinklus rekonstruojamoje gatvėje. „Norint Klaipėdos gatvėje nutiesti pėsčiųjų taką bei po juo pakloti tinklus buvo būtina iškirsti kai kuriuos medžius. Kitaip jų išsiraizgiusios šaknys galėjo pažeisti ar nutraukti po žeme išvedžiotus kabelius“, – aiškino valdininkas. V. Buivydas teigė, kad medžių kirtimas numatytas techniniame projekte, tam gauti reikalingi leidimai. Jis akcentavo, kad yra kertami tik tie medžiai, kurie išties trukdo komunikacijos tinklų ir pėsčiųjų tako tiesimui. Kuriuos tik įmanoma, stengiamasi išsaugoti. Tačiau savivaldybės tarnautojas pripažino, kad iškirsta išties nemažai. „Teko iškirsti daug kaštonų, nes jų šaknys išsiraizgiusios paviršiuje, todėl trukdo ne tik komunikacijos tinklams, bet ir tinkamai pakloti trinkeles. Pažiūrėkime į senuosius medžius, beveik prie kiekvieno jų šaligatvių plytelės yra išsikraipiusios, mat medžių šaknys per laiką iškilnoja šaligatvių plyteles ar trinkeles. Tad nesinori, kad nutiesus pėsčiųjų taką po kelerių metų vėl turėtume išsikraipiusias plyteles“, – kalbėjo V. Buivydas.
Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas taip pat pridūrė, kad gyventojų nuomonės medžių kirtimo klausimu skiriasi. „Vieni piktinasi, kad medžiai yra kertami ir pasisako už jų išsaugojimą. Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Iš Klaipėdos gatvėje esančių namų gyventojų esame gavę ne vieną ir ne du raštus, kuriuose jie prašo iškirsti medžius, augančius po jų langais, nes jie užstoja saulės šviesą“, – tikino valdininkas.
Vaizdiniuose – kerojanti žaluma
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas pripažino, kad galbūt rengiant rekonstrukcijos projektą reikėjo labiau atsižvelgti į medžius. „Tačiau projektuotojai priėmė tokį sprendimą, buvo tartasi su konsultantais, kvietėme visus išsakyti savo pasiūlymus. Dabar projektas yra toks, koks yra. Jis patvirtintas ir dirbama pagal jį. Iki gegužės 1 dienos turi būti patiesta asfalto danga Klaipėdos gatvėje, o iki birželio 15 dienos sutvarkytos gatvės prieigos“, – kalbėjo meras. Jis teigė suprantantis žmonių sentimentus kertamiems medžiams ir tikino, kad bus imamasi priemonių, kad Gargždai neprarastų savo kaip žalio ir jaukaus miesto veido: „Kur bus įmanoma, atsodinsime medelius. Remiantis kitų miestų patirtimi kai kur bus įrengtos vazos, jose sodinsime mažaūgius medelius. Ant naujų šviestuvų vasarą bus galima pakabinti gėlių girliandas.“ V. Dačkauskas tikino, kad po rekonstrukcijos gatvė atrodys tikrai ne prasčiau nei iki tol. „Manau, kad baigta tvarkyti centrinė miesto gatvė taps šiuolaikiška, moderni. Ja džiaugsis ne tik gargždiškiai, bet ir miesto svečiai“, – sakė meras.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas taip pat akcentavo, kad vietoj iškirstų medžių yra numatyta atsodinti naujus: „Sodinsime kaštonus ir kitų rūšių medžius. Jie yra pritaikyti miesto infrastruktūrai, mat jų šaknys taip neišsikeroja, todėl nekenkia komunikacijos tinklams. Tokie medeliai yra susodinti ir Vilniuje Gedimino prospekte.“ Valdininkas svarstė, kad bendrą gatvės vaizdą bus galima vertinti tik pasibaigus rekonstrukcijai. „Manau, kad išvadas daryti dar per anksti. Reikia palaukti rekonstrukcijos pabaigos. Kai viskas bus sutvarkyta, gatvė, manau, atrodys tikrai gražiai. Prisiminkime J. Basanavičiaus gatvės pavyzdį Palangoje. Ten dėl tiesiamų tinklų taip pat buvo kilę panašių problemų, todėl buvo iškirsti senieji kaštonai, o į jų vietą pasodinti nauji. Dabar gatvė atrodo gražiai, o kai po kelerių metų sukeros pasodinti medžiai, bus dar gražiau“, – ateities viziją vaizdžiai piešė V. Buivydas.
Milda JUDELYTĖ
