Likimai

Didžiausias garbios gargždiškės vaistas – nuveiktas darbas

Beveik prieš porą metų rajono Savivaldybės taryba už labdaringą veiklą gargždiškei Petronėlei Kaubrienei suteikė Gargždų miesto garbės pilietės vardą. Už pasiaukojamą rūpinimąsi tėvų apleistais vaikais, sunkiais ligoniais, vargstančiaisiais, nelaimės ištiktais žmonėmis. Devintą dešimtį skaičiuojanti filantropė ir dabar pagal savo išgales stengiasi nuveikti gerų darbų. Bet ir ji sulaukia bendraminčių atjautos, pagalbos.

Ilgėjosi namų

Garbaus amžiaus geraširdė, giliai tikinti Petrutė Kaubrienė, visą gyvenimą guodusi ir globojusi nelaimėlius, visai netausojo savo sveikatos, nors buvo išgyvenusi širdies operaciją. Taigi netrukus po garbingo įvertinimo ji atsidūrė Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurioje dar kartą išoperuota. „Balansavau tarp gyvenimo ir mirties, – prisipažino moteris. – Sūnūs Saulius ir Bronius man liepė gyventi dėl savęs.“ Iš ligoninės Saulius ją išsivežė į Marijampolę.

Ten praleidusi visą žiemą. „Tarp keturių sienų, be darbo – sūnus neleido nieko dirbti. Man buvo labai sunku. Marijampolėje vėl patekau į ligoninę, – prisiminė P. Kaubrienė. – Buvau labai pasiilgusi savo namelių Gargžduose, kaimynų. Žiūrėdavau pro langą, galvodama, kad jei pamatyčiau gatvėje nors vieną gargždiškį, iš karto išgyčiau.“

Ir gydydamasi šioje ligoninėje, ji surado savo širdžiai mielą veiklą. „Prieš Velykas atėjusi caritietė mane paprašė pasiteirauti ligonių, kas norėtų velykinės išpažinties. Paklausinėjusi radau norinčiųjų, padėjau jiems pasiruošti – pagelbėjau persirengti, sušukavau plaukus, – kalbėjo P. Kaubrienė. – Kunigas pasakė, jog atlikau didelę misiją.“

Praėjusį pavasarį prieš Velykas ji sugrįžo į savo namus Gargžduose. Čia praleido ne tik vasarą, rudenį, bet ir žiemą. Taigi Velykos – vėl savo parapijoje.

Pašaukimas – daryti gera

Vasarį Petrutei Kaubrienei sukako 82–eji metai. „Aš gyvenu neskaičiuodama metų, kad daryčiau kažką gera, – šypsojosi savanorystei pasišventusi gargždiškė. – Aš turiu dar daug darbų nudirbti. Esu katalikė, taigi man rūpi, kad visi vaikeliai būtų pakrikštyti, be santuokos sakramento gyvenančios poros jį priimtų. Noriu padėti seneliams, kurie senatvėje nusprendė susitaikyti su Dievu.“

Petrutei pripažinta visiška negalia. Jai namuose paslaugas teikia lankomosios priežiūros darbuotoja. „Iš namų beveik neišeinu – su pagalbos reikalingais žmonėmis bendrauju telefonu“, – sakė pašnekovė.

Ji patikino, kad nuo rugpjūčio vidurio iki Velykų medikų pagalbos neprireikę. Tiesa, paskambinanti arba namuose aplankanti šeimos gydytoja Liuda Paulikienė, slaugytoja. „Man didelis džiaugsmas, kai padarau tai, ką planavau. Tada man nė vaistų nereikia, – švytėdama kalbėjo P. Kaubrienė. – O juk gerą darbą galima visur ir visada padaryti.“

Taigi ir dabar jai geros valios žmonės prieš šventes aukoja pinigų, kad džiaugsmo suteiktų tėvų apleistiems vaikams arba paguostų sunkius ligonius.

„Už mane vyresni gargždiškiai Adelė ir Jonas Labokai duoda pinigų šiam tikslui. Ir Zuzana Venckienė iš Saulažolių kaimo, ir daugiau gerų žmonių atsiranda, – pasakojo P. Kaubrienė. – Kartais geradariai pasiūlo daiktų ar drabužių, tai paskambinu Vėžaičių ar Dovilų socialinėms darbuotojoms, kad parsivežtų sunkiai besiverčiantiems savo gyventojams.“

Ji apgailestavo, kad amžinybėn išėjo Amerikoje gyvenęs geradaris, išeivis iš Lietuvos, ne kartą atsiuntęs pinigų šelpti sunkiai gyvenančių šeimų vaikams.

Stiprino ne tik žemuogės

Petrutė švytėdama pasakojo, kokie geri žmonės ją supa. Prisiminė, kai vasarą aplankiusios dvi gargždiškės atnešė litrą žemuogių. „Sakė, kad esu nusilpusi, o šiose uogose daug geležies, taigi sustiprėsiu. Kita atnešė mėlynių, trečia – irgi“, – džiaugėsi pašnekovė.

Ji pasakojo apie gargždiškę Levutę, Mortą Daukantienę, jos dukrą Skaidrą, minančias jos namų slenkstį su gardžiais valgiais. Ogi ūkiškus darbus nudirbti padedąs Stasys Martinaitis, Kazys Zimkus. Beje, Onutė Martinaitienė savo megztomis kojinėmis aprūpinanti globos grupės vaikus.

„Ačiū visiems Gargždų ir rajono gyventojams už pagalbą, atjautą, – šypsojosi Petrutė Kaubrienė . – Gera žinoti, kad prireikus sulauksiu pagalbos.“

Virginija LAPIENĖ