Švietimas
Streikui rengiasi 9 rajono mokyklos
Praėjusią savaitę apie sprendimą nuo kovo 3 d. pradėti neterminuotą streiką darbdaviams įteikė 9 rajono mokyklų profesinės sąjungos. Šalies žiniasklaidoje skelbiama, kad streikui ruošiasi 27 savivaldybių pedagogai.
Kuriasi naujos profsąjungos
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė informavo, kad nuo kovo 3 d. streikuoti ketina visos rajono vidurinės mokyklos ir abi gimnazijos bei Kretingalės, Dovilų, Plikių pagrindinės mokyklos.
Priminsime, kad įspėjamajame trijų dienų streike dalyvavo 7 rajono mokyklos, šįkart prie jų prisijungė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija ir neseniai profsąjungos organizaciją atkūrusi Veiviržėnų gimnazija. „Veiviržėnų gimnazijoje profsąjungos nariais tapo 30 jos darbuotojų. Jiems vadovauja Aušra Armalytė. Profesinę sąjungą atkūrė ir Vėžaičių pagrindinė mokykla. Joje 14 narių, pirmininku išrinktas mokytojas V. Rubavičius“, – apie įvykusius pokyčius po profsąjungos rajono susivienijimo ataskaitinės-rinkiminės konferencijos kalbėjo B. Vaičikauskienė.
Pedagogams – 3,7 proc.
Rajono švietimo darbuotojų profsąjungos lyderė tvirtino, kad šįkart streiko organizatoriai jokio spaudimo nepatyrė nei iš darbdavių – mokyklų vadovų, nei iš rajono Savivaldybės, nei iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau, jos nuomone, ministerijos pozicija suversti visą atsakomybę mokyklų direktoriams ir Savivaldybės vadovams yra absurdiška. „Nei mokyklų vadovai, nei Savivaldybė neturi galimybių padidinti mokytojams atlyginimus. Tai Vyriausybės kompetencija“, – pažymėjo B. Vaičikauskienė.
Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Genovaitė Salienė atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės ir ministerijos vadovų teiginiai, jog nuo sausio 1 d. mokytojams atlyginimai padidinti 15 proc., nėra tikslūs: „11,3 proc. atlyginimai didėjo visiems biudžetinių organizacijų darbuotojams. Mokytojams, kuriems daug metų jie nebuvo didinti ir dėl to atsirado didelis atotrūkis su kitų profesijų žmonėmis, Vyriausybė pridėjo tik 3,7 proc. Realiai 36 pamokas turinčiam mokytojui ji atlyginimą padidino tik 90 litų („į rankas“ – apie 70 litų).“
G. Salienė pasidžiaugė, kad rajono Savivaldybė mokytojų situaciją suprato ir padarė viską, ką galėjo. Ji nuo sausio 1 d. padidino priedą nuo 5 iki 20 proc. mokytojams, dirbantiems gimnazijos klasėse bei vidurinių mokyklų 11-12 klasėse. Pradėtos iš rajono biudžeto kompensuoti kelionės į darbą ir iš darbo išlaidos.
Nuo sausio 1 d. – 300-400 litų daugiau
Praėjusių metų pabaigoje streikus pradėję mokytojai reikalavo 2008 metais padidinti atlyginimą 50 proc. Tačiau Vyriausybė sutiko tik su 35 proc.: 15 proc. padidinusi nuo sausio 1 d., nuo rugsėjo 1 d. žada didinti dar 20 proc.
„Banga“ pasidomėjo, kiek dabar uždirba mokytojas. Gargždų „Minijos“vidurinės mokyklos buhalterė Irena Petrikienė sakė, jog vidutiniškai vasario mėnesį išmokėti 300-400 litų didesni atlyginimai nei praėjusiųjų metų gruodį. Pasak jos, iš jų vien pajamų mokesčio sumažinimas nuo 27 iki 24 proc. pridėjo maždaug 100 litų „į rankas“. Kiti 200-300 litų – dėl visiems biudžetininkams padidėjusios bazinės algos ir dalis dėl padidėjusių pamokos koeficientų. Tačiau 300-400 litų daugiau uždirbo mokytojai, turintys dvigubą krūvį.
Dauguma dirba dvigubu krūviu
Veiviržėnų gimnazijos buhalterė Albina Strumylienė pateikė skaičius, kiek vidutiniškai už etatą, t. y. 18 pamokų dabar atlyginama mokytojui. Jaunam iki 10 metų darbo stažo turinčiam mokytojui alga padidėjo 138 litais ir sudaro 1024 Lt „į rankas“, o vyresniajam mokytojui – 108 litais (1120 Lt), metodininkui – 120 litų (1216 Lt).
Bene didžiausią šios gimnazijos, o ir rajono mokytojų grupę sudaro gerokai per 15 metų darbo stažą turintieji. Jie dabar už vieną etatą, t. y. 18 valandų krūvį gauna tokį atlyginimą: mokytojai – 1049 Lt arba 124 Lt daugiau, vyresnieji mokytojai – 1189 Lt arba 115 Lt daugiau, metodininkai – 1280 Lt arba 124 Lt daugiau, ekspertai – 1459 Lt arba 142 Lt daugiau.
Tačiau mokyklose dirba tik vienetai mokytojų, kurie turėtų normalų 18 pamokų krūvį. Pasak „Minijos“ vidurinės mokyklos buhalterės I. Petrikienės, tiek pamokų „Minijoje“ turi tik dailės, muzikos ir vokiečių kalbos mokytojai. 13 mokytojų dirba didesniu nei 40 valandų krūviu, nors leidžiamas maksimalus 36 valandų krūvis.
Nuo sausio 1 d. vyresnysis mokytojas, dirbantis didesniu nei dvigubu etatu (40 pamokų), „į rankas“ gauna 2167 Lt. Jo atlyginimas iš tiesų padidėjo apie 300 litų. Jauna, dar trejų darbo metų stažo neturinti mokytoja, kurios krūvis – 40 savaitinių pamokų, uždirba 1800 litų.
„Vis dėlto tai pirmas svaresnis mokytojų algų padidinimas“, – pastebėjo I. Petrikienė.
Badu nemiršta, bet…
„Bangos“ kalbinti pedagogai pirmadienį dar laukė pažadėtų Vyriausybės ir profsąjungų organizacijų derybų ir vylėsi, kad streiką bus galima atšaukti. Tačiau, kaip skelbia A. Bružo vadovaujamos profsąjungos lyderiai, tai, kas susitarta su R. Osipavičiūtės vadovaujama grupe, jų netenkina. O ši sutarė, kad nuo rugsėjo 1 d. pedagogų atlyginimai bus padidinti 20 proc., 2009-aisiais – per du kartus 29,5 proc., 2010 ir 2011 metais – dar po 10 proc.
Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos pradinukų mokytoja Rasa Jeriomenkienė dar sausio mėnesį kalbėdama su „Bangos“ korespondente sakė, jog streike dalyvaus: „Ne dėl to, kad mirtume badu. Dabar tai jau principo reikalas.“
Savo darbą itin mėgstanti ir daug laiko profesiniam tobulėjimui skirianti mokytoja neslėpė, jog ją, kaip ir daugelį kolegų, skaudina valdžios požiūris į švietimo sistemos darbuotojus. Dabar 1800 litų į rankas gaunanti mokytoja sakė, jog sutiktų pakentėti dar, jei valstybės situacija būtų ekstremali, jei „diržus susiveržtų“ visi. Tačiau nei Vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos nerodo racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo pavyzdžio. „Pinigų atsiranda seimūnų salėms, naujoms jų kėdėms, limuzinams, valstybės pinigais švaistomasi įstaigų vadovų atlyginimams, premijoms. Jų nėra tik švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai…“
Mokytoją dalyvauti streike verčia ir netvarka švietimo sistemoje. Nors profsąjungos jau prieš daug metų skambino varpais, kad mokytojas tapo beteisis, o jo pareigos ir atsakomybė vis didinama ir reikalavo imtis priemonių, tačiau nieko taip ir nepadaryta. „Man teko būti Švedijoje, kitose Vakarų demokratijos šalyse. Ten labai aiški tvarka ir griežtos bausmės. Bet jų taikyti beveik netenka, nes mokiniams aišku, ką jie gali ir ko negali. Galimybė bausti yra, bet ja pasinaudoti mokytojui beveik netenka. Lietuvoje – tik mokinio teisės ir mokytojo atsakomybė.“
3000 litų „į rankas“ – tik 2011 metais
Gruodžio mėnesį vykusio įspėjamojo streiko metu klausinėjau mokytojus palaikančių tėvų ir mokinių, kiek, jų manymu, šiandien turėtų uždirbti mokytojas. Dauguma sakė: 3000 litų. Tokį atlyginimą Vyriausybė mokytojams žada tik 2011 metais. O šiandien jį galima užsidirbti turint 56 valandas arba 42 kontaktines per savaitę. Aritmetika paprasta: trys dienos po 9 pamokas, viena – 8 ir kita – 7 pamokos. „Į namus grįžtu apie 17-17.30 val. Normalus žmogus tuo metu ruošia vakarienę, o aš krentu pailsėti. Po valandos sėdu prie sąsiuvinių, taisau juos, ruošiuosi kitai dienai“, – pasakojo pavardės nenorėjusi skelbti mokytoja. Beje, tiek dirbanti ne dėl tų 3000 litų, o dėl to, kad mokykloje nėra kito tokio specialisto.
Mokyklų vadovai džiaugiasi, kad dar padirbėti sutinka pensijos sulaukę mokytojai. Šiandien mokyklose dirba arba į jas sugrįžo gelbėtojais net 70-mečiai. Kas mokys vaikus, kai mokyklas paliks šiandieniniai 50-60-mečiai – savo profesijos patriotai?
Irena KASPERAVIČIENĖ
