Pristatymas

Paribio miestelis agresijos akivaizdoje

Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo (1918 m.) devyniasdešimtųjų metinių išvakarėse Gargždų gyventojams pristatytas bendras krašto muziejaus bendradarbių Giedrės Mogilaitės, istoriko Egidijaus Miltakio ir operatoriaus Aidano Valaičio dokumentinis filmas „Riba“ apie pirmąsias Antrojo pasaulinio karo dienas Lietuvos – Vokietijos pasienyje, tai yra dabartinėje Klaipėdos rajono teritorijoje.

Filme visa tai prisimena įvykių liudininkai, to meto politines ir karo realijas komentuoja istorikai – Saulius Karalius (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) ir dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas).

Amžininkų akimis

Nuo tų dienų praėjo ištisi dešimtmečiai, tačiau žmonės nepamiršo to, ką teko patirti. Mokytojas Edvardas Cirtautas, tada dvylikametis, pirmąją karo dieną ištvėrė nacių kariaunos brutalumą, Gargždus apėmusį gaisrą ir akistatą su mirtimi. Tą patį išgyventi teko gargždiškiams Onai Toleikienei ir Albinui Maciui. Buvusio politinio kalinio Antano Toleikio, gyvenusio Baltkalnio kaime, atminty abiejų okupantų padarytos skriaudos. Sabinai Žemgulytei-Galkienei, gyvenusiai Juodupio kaime, ir Vincui Štulcui iš Petraičių giliai įstrigo sovietų armijos siautėjimai pasienyje… Ir, žinoma, žydų žudynės. Juk genocidas Lietuvoje prasidėjo nuo Gargždų.

Daugelio karo meto pradžios įvykių liudininkų jau nebėra tarp mūsų. Vyresnieji turėjo daugiau ką papasakoti apie prievartą, patirtą okupavus šį kraštą iš pradžių sovietų raudonajai armijai, vėliau naciams. Nebeliko ir tų (Liucija Staponienė, Antanas Riauka), kurie prievarta buvo išvežti darbams į Vokietiją. Tačiau tai, ką galima pamatyti ir suvokti šiame filme, yra reikšminga ateities kartoms. Kaip sako istorikas Saulius Karalius, kol neturime parašyto rimto tų metų įvykius apžvelgiančio ir įvertinusio veikalo, labai svarbu, kad išliktų liudininkų atsiminimai.

Susidomėjimas šiuo filmu didelis. Į susitikimą atėjo ir vyresnių gargždiškių, ir mokyklinio jaunimo, mokytojų, svečių iš kitur. Ypač džiaugėsi apdovanotieji filmo kopijomis. Tie, kurie jų negavo, domisi, kur būtų galima įsigyti, pasiųsti kitur gyvenantiems gargždiškiams.

Pirmasis darbas: kaip jis pavyko?

Pristatydama tokio plano kūrybinį darbą, Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė priminė, jog ne visą sukauptą informaciją galėjo sutalpinti į šią juostą, daug vertingos medžiagos lieka muziejaus fonduose. Kūrybinės grupės sumanymą parėmė rajono Savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Kultūros ministerija. Pagaminta 500 filmo kopijų.

Filmo operatorius Aidanas Valaitis dėkojo žmonėms, su kuriais teko bendrauti filmuojant anų meto įvykių dalyvius, istorinių faktų komentatoriams, savo mokytojui Antanui Sajai, paskatinusiam jį, dar moksleivį, fotografuoti ir filmuoti.

– Siekėme išlikti nešališki, vertindami ideologijų ir kariaujančių pusių susidūrimą. Pasienio miestelis Gargždai buvo atsidūręs pirmųjų karo dienų sūkury, todėl mūsų tikslas buvo užfiksuoti tai, ką išgyveno žmonės, patyrę, kas iš tiesų yra karas, – kalbėjo A. Valaitis.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius, komentavęs karo meto pradžios veiksmų raidą Vakarų Žemaitijoje, pagyrė kūrybinę grupę už atidų požiūrį į to meto realijas. Jo manymu, filmas ne tik dokumentinis. Jis turi įtaigių meniškų bruožų, padedančių šių dienų žiūrovui susivokti galingų valstybių suokalbiuose ir Antrojo pasaulinio karo įvykiuose, kurių padariniai iki šiol jaučiami.

– Jį žiūrint gali kilti daug klausimų, o tai skatins mus labiau domėtis šio krašto istorija, – sakė S. Karalius.

Išgyvenimai neišdyla…

Dokumentinė juosta „Riba“ pasakoja tik apie nacių antpuolių pradžią ir žydų tautybės vyrų sušaudymą. Istorikas S. Karalius priminė, jog tomis pat dienomis naciai siautėjo ir kitose vietovėse – buvo sudegintas Ablingos kaimas, išžudyti 42 krašto gyventojai. Jo manymu, filme derėjo nors šiek tiek užsiminti apie šią tragediją – taip būtų pilnesnis agresijos vaizdas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių asociacijos Klaipėdos rajono filialo pirmininko Česlovo Tarvydo manymu, istorinė atmintis turi būti atkuriama nuosekliai. Mūsų krašto gyventojai pirmiausia patyrė sovietų okupacijos siautėjimą – prieš pat karo pradžią buvo ištremtos kelios garbių gargždiškių Kiaunių, Trušių šeimos, sovietų armijai traukiantis Rainiuose sušaudyti be teismo suimti ir kalinti Telšių kalėjime Gargždų valsčiaus vyrai.

– Šį filmą pasiūlyta įsigyti mokykloms kaip vaizdinę priemonę, todėl, mano manymu, mūsų vaikams ir vaikaičiams turėtų būti žinoma, kokias skriaudas iš abiejų okupantų patyrė jų tėvai ir seneliai, – sakė Č. Tarvydas. – Tie patys filme kalbinti ano meto įvykių liudininkai, kaip antai buvęs politinis kalinys Antanas Toleikis, galėtų daug ką papasakoti iš sovietinių lagerių tikrovės.

Galbūt tai nebus vienintelis gerai sumanytas projektas. Tikėkimės, jog kitose dokumentinėse juostose ši jauna kūrybinė grupė pateiks daugiau įdomių pasakojimų iš mūsų krašto istorijos.

Aldona VAREIKIENĖ