Diskusija

Būtina steigti kultūros centrus

„Bangos“ puslapiuose jau buvo rašyta apie tai, kad reikia optimizuoti kultūros įstaigų tinklą. Kurie rajono kultūros namai taps centrais? Kurie – filialais? O kurie galbūt virs bendruomenės namais? – visi atsakymai į šiuos klausimus priklausys nuo to, kaip bus nuspręsta reorganizuoti kultūros įstaigų tinklą. Kol kas jokių sprendimų priimta nėra, todėl rajono gyventojai, bendruomenės, seniūnai, kultūros namų vadovai kviečiami diskutuoti šia aktualia tema.

Kviečia diskusijai

Apie minėtas būtinas permainas daug kalbėta neseniai Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės surengtame pasitarime su Kultūros skyriaus darbuotojais. Buvo atsakyta į klausimą, kodėl reikia šios reorganizacijos. „Šiuo metu rajone yra 2 kultūros centrai (Gargždų kultūros centras ir Dovilų etninės kultūros centras) bei 18 kultūros namų. Kultūros namai neturi įstaigos statuso, todėl negali dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose. Kultūros namai neturi jokios finansinės bazės, reikalingos etatų struktūros, patalpų, todėl juose teikiamos kultūrinės paslaugos yra gana žemo lygio. Būtų geriau, jei kultūros įstaigų būtų mažiau, bet jos teiktų kokybiškas paslaugas, tenkinančias gyventojų kultūrinius poreikius. Be to, turime vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, pagal kuriuos negali būti kultūros įstaigos be juridinio statuso“, – paaiškino Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Polekauskienė.

Pasitarime R. Cirtautaitė sakė, kad šiam kultūros įstaigų tinklo optimizavimui reikia intensyviai ruoštis. „Norint reorganizuoti kultūros įstaigas, reikia politinio sprendimo, taip pat būtina atsižvelgti į finansines galimybes. Nuo pasirinkto kultūros įstaigų optimizavimo varianto priklausys, kuriems pastatams tvarkyti bus skiriamas prioritetas. Todėl visus kviečiame diskutuoti, – tegul bendruomenės, seniūnai, kultūros namų vadovai, Tarybos nariai bei kiti suinteresuoti asmenys raštu pateikia savo siūlymus Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. Polekauskienei (Klaipėdos g. 15, Gargždai)“, – sakė mero pavaduotoja.

Galimi variantai

R. Cirtautaitė priminė, kad anksčiau buvo svarstytas variantas, pagal kurį būtų vienas Gargždų kultūros centras ir jam priklausytų visi filialai. Kitas svarstytas variantas, – kad kultūros centrai būtų įsteigti seniūnijų centruose. Tačiau abu minėtus variantus pasitarime dalyvavusios Kultūros skyriaus darbuotojos vertino kritiškai. Pasak J. Polekauskienės bei vyriausiosios specialistės Jolitos Latakienės, pirmuoju atveju Gargždų kultūros centrui tektų per didelis krūvis, be to, filialų darbuotojams būtų tiesiog nepatogu – dėl kiekvieno parašo, antspaudo reikėtų vykti į Gargždus. „Kultūros namų vadovai prisimena ankstesnę patirtį, kai iki 2000 m. priklausė Kultūros skyriui, jau tada dėl atstumų kilo nemažai problemų“, – sakė jos. Idėja, kad kultūros centrai būtų seniūnijų centruose, taip pat nesulaukė Kultūros skyriaus pritarimo. J. Polekauskienė ir J. Latakienė teigė, kad, jų nuomone, geriausia būtų, jei Gargždų kultūros centras liktų toks, koks yra. Prie Dovilų etninės kultūros centro būtų galima prijungti Drevernos filialą. „Manome, kad kultūros centrus reikėtų įsteigti Vėžaičiuose su Lapių, Girininkų ir Dauparų filialais, Kretingalėje su Plikių ir Girkalių filialais, Veiviržėnuose su Judrėnų ir Endriejavo filialais bei Priekulėje su Agluonėnų filialu. O Jakuose, Kvietiniuose, Šalpėnuose, Tilvikuose ir Žadeikiuose būtų įkurti bendruomenės namai, kurių patalpomis bendruomenės savarankiškai galėtų naudotis. Jei būtų poreikis, į bendruomenės namus atvyktų tam tikros srities specialistai iš filialų“, – savo kultūros įstaigų tinklo optimizavimo viziją išsakė darbuotojos. Jos sakė, kad Vėžaičių, Kretingalės bei Drevernos pastatų remontui tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tačiau didžiausią nerimą kelia Priekulė, kur nėra net pastato, tinkamo kultūros centrui.

Savo nuomonę dėl kultūros įstaigų tinklo optimizavimo paprašyta išsakyti Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė sakė: „Kol kas neturiu aiškios vizijos, reikia gerai apsvarstyti kiekvieną galimybę.“ Pasitarime dalyvavusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė pasiūlė sudaryti komisiją, kad kiekviena galimybė būtų išanalizuota. Planuojama, kad ateityje taip ir bus padaryta.

Šiame straipsnyje aptarti reorganizavimo variantai nėra galutiniai, – tai Kultūros skyriaus nuomonė, todėl dabar, kaip jau buvo minėta, aktyviai savo pasiūlymus kviečiami teikti kultūros namų, centrų darbuotojai, seniūnai, bendruomenių atstovai.

Agnė SURPLYTĖ