Profsąjungų veikla
Mokytojai pradeda atsitiesti
Praėjusį penktadienį Agluonėnuose įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos rajono susivienijimo ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje pateikta ir teigiamai įvertinta buvusios pirmininkės Laimos Tučienės ataskaita, kurioje apžvelgti atlikti darbai, o daugiausia dėmesio skirta šiandieninei situacijai Lietuvos švietimo sistemoje įvertinti ir tolesniems profsąjungos veiksmams.
Naująja rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lydere išrinkta Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos mokytoja Birutė Vaičikauskienė.
Dvi iširo, dvi įsikūrė
Švietimo darbuotojų profsąjungos rajono susivienijimui Laima Tučienė vadovavo nuo praėjusios konferencijos, kuri įvyko 2004 metų rudenį. 2007 metų pavasarį jai perėjus dirbti Agluonėnų seniūne iki ataskaitinės konferencijos pirmininkės pareigomis teko dalintis pavaduotojams – Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos profsąjungos lyderei G. Salienei ir Kretingalės pagrindinės – S. Paukščiui.
2004 metų rudenį švietimo darbuotojų profsąjungos veikė 12 rajono ugdymo įstaigų, jos vienijo 221 narį. Per trejus metus narių skaičius išaugo iki 234, tačiau šiuo metu jis vėl mažesnis, nes nebeliko profsąjungos organizacijos Veiviržėnų gimnazijoje ir Vėžaičių pagrindinėje mokykloje. „Kodėl, sunku pasakyti: gaila lito, nėra lyderio, abejingumas, nusivylimas viskuo, noras žarijas žarstyti svetimomis rankomis ar dar kas nors, – retorinį klausimą kėlė pranešėja L. Tučienė. – Bet galima pasidžiaugti, kad per ataskaitinį laikotarpį įsikūrė dvi aktyvios ir didelės organizacijos Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinėje ir Dovilų pagrindinėje mokyklose. Išaugo ir sustiprėjo Endriejavo vidurinės mokyklos profsąjunga.“
Šiuo metu profsąjungos, be anksčiau minėtųjų, veikia Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, „Kranto“, „Minijos“ vidurinėse, Plikių, Kretingalės, Agluonėnų, Drevernos ir Lapių pagrindinėse mokyklose bei Kretingalės lopšelyje-darželyje. Naujajai susivienijimo tarybai linkėta, kad profsąjungos narių skaičius išaugtų bent dvigubai, kad švietimo įstaigose dirbantys žmonės taptų vieningesni atstovaudami ir gindami savo interesus.
Rūpinosi darbo sąlygomis ir apmokėjimu
Rajono susivienijimo tarybos ir jos vadovės pastangomis buvo pasiekta, kad Savivaldybės taryba nepriimtų sprendimo ir nepanaikintų Drevernos, Pėžaičių ir Brožių pagrindinių mokyklų direktorių pavaduotojų etatų, kreiptasi į Savivaldybę dėl personalinių priedų ir vienkartinių išmokų švietimo įstaigų vadovams skyrimo tvarkos ir kitais ugdymo įstaigose dirbančių žmonių darbo apmokėjimo klausimais. Profsąjunga gynė nuostatą, kad priedai vadovams gali būti skiriami, tačiau turi būti patvirtinta tvarka dėl priedų ir vienkartinių išmokų visiems pedagogams iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo, reikalauta viešumo ir skaidrumo. Dėl to kreiptasi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, Savivaldybės tarybos sprendimas buvo sustabdytas, priedų ir išmokų skyrimo tvarka patobulinta.
Opus išlieka, pasak pranešėjos, kolektyvinių sutarčių pasirašymo klausimas. Jas pasirašė apie pusė rajone veikiančių profsąjungos organizacijų, tačiau to turėtų siekti visos. Bet, anot L. Tučienės, pastebimi ir poslinkiai: mokyklų vadovų požiūris į profsąjungas keičiasi į gera. „Manau, kad abi šalys išmoko derėtis, pripažinti vieni kitus partneriais, būti tolerantiškesni, kartais atlaidesni. Kad kolektyvinė sutartis reikalinga ir netgi padeda geriau tvarkyti kolektyvo reikalus, suprato nemažai direktorių, dabar raginančių jas pasirašyti, o pasirašytąsias tobulinti“, – teigė L. Tučienė.
Profsąjungos rajono susivienijimas kreipėsi į Savivaldybę ir jos Švietimo skyrių dėl kelionės išlaidų kompensavimo mokytojams ir priemokos kūno kultūros mokytojams už sporto salės, inventoriaus, aikštyno priežiūrą. Mokytojai džiaugiasi, kad Savivaldybės taryba priėmė nutarimą, beje, geresnį nei Seimas, dėl kelionės išlaidų kompensavimo.
Tinklo reforma – iš viršaus
Viena aktualiausių problemų per ataskaitinį laikotarpį buvo rajono mokyklų tinklo pertvarka, dėl kurios pradėta diskutuoti 2005 m. „Pertvarkos planas buvo ir tebėra „nuleistas“ iš viršaus. Ji nei racionali, nei atitinkanti vietos bendruomenių poreikių. Tuo klausimu profsąjungos susivienijimo taryba kreipėsi į Savivaldybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, Vyriausybę, Seimą, jo narį P. Gražulį, profsąjunga surengė konferenciją Gargždų „Minijos“ vidurinėje mokykloje. Deja, valdžia siuntė atsakymus – atsirašinėjimus, kad į visus klausimus turi atsakyti žemesnės instancijos. Tačiau tada vis dėlto pavyko „Vaivorykštės“ gimnazijos išgryninimą ir kitų miesto mokyklų reorganizaciją atidėti iki 2007 m. „Dabar mes vėl kryžkelėje, – kalbėjo pranešėja. – 2007 m. vasarą sugrįžta prie tinklo optimizavimo, tačiau vėl sprendimai „nuleisti“ iš viršaus. Sunku suprasti, kuo skiriasi kaimo gimnazija su 300 mokinių nuo miesto vidurinės su 1000 mokinių. Visiškai neatsižvelgiama į realią situaciją ir bendruomenių poreikius. Mokyklos spaudžiamos finansiškai, atsisakoma skirti lėšų renovacijai, kol nebus reorganizuotos. Kas yra mokykla, kad ir renovuota, graži be mokinių ir mokytojų? Ar geriau, kad mokiniams teks eiti toliau į mokyklas, kad nebeliks pasirinkimo galimybės, kad tos pačios šeimos vaikai lankys skirtingas mokyklas? Ar mokyklinių autobusiukų turime tiek, kad visi į juos sutilptų ir kad atvežtume į mokyklas ne valandą pusantros iki pamokų pradžios?“
Apie tinklo pertvarką kalbėjo ir Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos profsąjungos pirmininkė G. Salienė. „Minija“ jau keletą metų gyvena įtampoje ir tai išbalansavo kolektyvą, jo darbą. Ji kritikavo rajono mokyklų tinklo pertvarkos komisijos sudėtį, kurioje daug narių, nesusijusių su mokykla. „Reikėjo pirma kalbėtis su mokyklų bendruomenėmis, o po to teikti pertvarkos variantus. Padaryta atvirkščiai ir tai įaudrino ne tik mokytojus, bet ir mokinius bei jų tėvus. Kam kilo mintis „Miniją“ paversti pradine mokykla? Kodėl tuose projektuose nėra nieko apie mokytoją?“ – priekaištavo G. Salienė. Ji pasidžiaugė, kad Klaipėdos rajonas yra tarp 12 rajonų, kurie pertvarkų, nežinia, ką duodančių, dar nepadarė. Švietimo ir mokslo ministerija, anot jos, jokios analizės nedarė ir nedaro. Žodžiais gerindama švietimo prieinamumą ji padarė viską, kad prie mokyklos jau tenka „privažiuoti“.
Konferencijos viešnia Švietimo darbuotojų profsąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė L. Juknienė vėliau atliepdama į šią mintį sakė, jog reorganizuotose Klaipėdos mokyklose klasės – vienos didžiausių, kad trūksta mokytojų, dideli virškrūviai: „Mokiniai, kaip tie krepšeliai, keliauja iš mokyklos į mokyklą. Ne vienas įtikinėja mokytoją: „Mokytojau, ar tau gaila rašyti 4. Juk aš vis tiek išeisiu į kitą mokyklą.“ Tokia ta ugdymo kokybė, dėl kurios neva darytos pertvarkos.“
Valdžiai pavyko suskaldyti
Konferencijoje kalbėta ir apie Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vidines problemas, apgailestauta dėl praėjusių metų rudenį įvykusio skilimo. Tačiau priežastys giliau neanalizuotos, tik pasakyta, jog valdžiai pavyko suskaldyti šią profsąjungą. Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Bružas neslėpė, jog „esame mušami, o kita pusė perkama. Šioji gauna pirmuosius puslapius dienraščiuose ir pirmąsias minutes televizijos žinių laidose“. Jis kalbėjo apie patiriamą didelį spaudimą, tačiau Žemaitijos regiono profsąjungos narių tvirtumas ir augantis profsąjungų palaikymas kituose rajonuose bei miestuose teikia vilčių. Apie streiką, kaip paskutinę galimybę, jau prakalbo ir atskilusieji. Jo teigimu, dėl jam ir pavaduotojui E. Jesinui mestų asmeninių kaltinimų dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tikroji tiesa paaiškės jam pasibaigus.
Derybos – aklavietėje
Tiek pranešėja L. Tučienė, tiek kalbėjusieji pedagogai bei svečiai pasidžiaugė, kad mokytojai išdrąsėjo ir pradeda reikalauti to, kas jiems priklauso. Kretingalės pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkas ir paskutiniu metu rajono susivienijimo pirmininkę pavadavęs S. Paukštys kalbėjo apie profsąjungos narių dalyvavimą protesto akcijose, padėkojo mokyklų bendruomenėms, kurios ne tik morališkai, bet ir finansiškai parėmė streikavusius kolegas, rajono laikraščiui – už objektyvią informaciją. „Mes tarsi pasitikrinome save, savo pozicijas. Paaiškėjo, jog visiems įkyrėjo pažadai ir melas. Iš tiesų nuo sausio 1 d. mokytojų atlyginimai padidinti vos 3,7 proc., 11 proc. jie didėjo visiems biudžetininkams. Todėl nematydami kitos išeities nuo kovo 3 d. esame nusiteikę neterminuotam streikui.“
Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos mokytoja I. Sakalauskienė, daug metų vadovavusi rajono švietimo profsąjungai, teigė jaučianti pasitenkinimą, kad ilgametis jos visuomeninis darbas nenuėjo veltui, o mokytojas pradeda atsitiesti. Linkėdama dar didesnio vieningumo ji retoriškai klausė: „Manęs gailisi mokiniai, seimūnai – ne. Vaikai klausia, kodėl dirbame už tokį menką atlygį, o visokie bosai tyčiojasi teigdami, kad mokytojai nieko daugiau nemoka. Kodėl turiu jaustis bjauriai dirbdama mylimą darbą, kodėl turiu žemintis reikalaudama orumo nežeminančio atlyginimo?“
Klaipėdiškė profsąjungos lyderė L. Juknienė teigė, jog nuo praėjusių metų lapkričio, kai prasidėjo mokytojų protesto akcijos, Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose susikūrė dar 7 naujos profsąjungos. „Dažnai padejuojama, kad Lietuvoje nėra pilietinės visuomenės. Mes, mokytojai, kaltinami dėl to. Gal pradėkime nuo savęs ir parodykime tą pilietiškumą“, – ragino viešnia.
Telšių rajono švietimo darbuotojų profsąjungos susivienijimo lyderė Z. Jesinienė pažymėjo, jog profsąjunga – ne partija. „Mūsų partija – mokykla, jos nariai – mokiniai. Nepasiduokime gąsdinimams ir būkime vieningi. Parodykime pilietiškumo pamoką savo mokiniams“, – pritarė L. Juknienei ir ji.
Švietimo darbuotojų profsąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas E. Jesinas tvirtino, jog dabartinės Vyriausybės politika – visiška mokytojų diskriminacija, jų atskirties didinimas: „Nėra jokio dialogo. Socialdemokratai tarnauja klanams ir taip diskredituoja pačią socialdemokratijos idėją. Dėl to labai gaila. Lietuvoje nebėra demokratijos, asmeninės ambicijos yra svarbiau nei Lietuvos žmonių interesai.“
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Bružas teigė, jog sudarant Lietuvos valstybės biudžetą pažeistas pats pagrindinis – teisingumo principas. Jis tikino, jog švietimui pridėjus tik 1 proc. lėšų, išsispręstų visos problemos. Mat dabar skiriama vos 4,24 proc. BVP, o pagal ES reikalavimus turėtų būti 6 proc. „Dejuojama, kad nėra pinigų, mūsų klausia, iš ko juos atimti. Atimti nereikia, reikia įsisavinti 1,5 mlrd. litų, kurių Lietuva nesugeba paimti iš ES paramos fondų“, – tikino A. Bružas.
Paraginęs rajono vadovus nešokti pagal viršūnių „dūdelę“, o priimti sprendimus, naudingus ir reikalingus vietos bendruomenėms, A. Bružas pasidžiaugė, kad tarp rajono švietimo darbuotojų profsąjungos ir rajono vadovų vis dėlto dialogas vyksta.
Savivaldybė pasitaisė
Tai parodė ir ši konferencija. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, gavęs daug kritikos iš profsąjungos aktyvistų – Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos profsąjungos pirmininkės B. Vaičikauskienės, pranešėjos L. Tučienės ir kitų dėl nepakankamo jų interesų atstovavimo, dėl lėšų perskirstymo tarp ugdymo įstaigų, tikino, jog mokinio krepšelio lėšas Savivaldybė perskirsto nepažeisdama įstatymų, kad jos neskiriamos šildymui ar kitoms ūkinėms reikmėms. „Trūksta 960 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų, nes rajone dirba daug aukštos kvalifikacijos didelį stažą turinčių mokytojų ir jiems tenka daugiau mokėti“, – taip paaiškino lėšų perskirstymo tarp rajono ugdymo įstaigų neišvengiamumą, o kartu ir mokinio krepšelio metodikos absurdiškumą A. Petravičius.
Savivaldybės meras V. Dačkauskas, pripažinęs, kad streikai buvo ženklas, jog pribrendo būtinybė atsigręžti į mokytoją ir spręsti jo problemas, konferencijos dalyviams perdavė žinią, jog įvykdytas profsąjungos prašymas ir artimiausiame Tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas klasių auklėtojams pridėti po 1 valandą, o 11-12 klasių mokytojams bus mokamas 20 proc. atlyginimo priedas. Kaip jau rašėme, mokytojams bus atlyginamos kelionės į mokyklą ir iš jos išlaidos. Sausio 29 d. rajono mokyklų bendruomenių atstovai kartu su rajono vadovais vyks pas švietimo ir mokslo ministrę R. Žakaitienę dėl mokyklų pertvarkos. Tačiau meras prieštaravo minčiai, kad reformos turi vykti iš apačios. „Valdžia privalo suskubti priimti reikalingus sprendimus“, – mano V. Dačkauskas.
Administracijos direktorius Č. Banevičius apgailestavo, kad mokytojas šiandien jaučiasi blogai. „Kai jam negera, blogai ir mokiniui“, – pripažino Savivaldybės administracijos vadovas.
Irena KASPERAVIČIENĖ
