Žurnalisto pastabos
Reklamos taikinys
Statistikos duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus grynojo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 9 iki 10,7 litro. Mūsų šalis pagal šį skaičių pirmauja Europoje ir priskiriama aukščiausios rizikos grupei kaip ir Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Vengrija, Kazachstanas, Moldova.
Grėsmingai didėja alkoholio vartojimas šalyje. Geria nepilnamečiai, vyrai, moterys. Girti voliojasi gatvėse, žudo keliuose, plėšia vienkiemiuose, užkapoja, nušauna, papjauna sutuoktinius, sugyventinius, sudega ugnyje ar sudegina kitus. O kiek žmonių dėl alkoholio tapo neįgaliais, bedarbiais, likimo valiai paliko vaikus, nusižudė.
Jeigu ne alkoholis, tiek nusikaltimų nebūtų. Nebūtų tiek sumaitotų gyvenimų.
Prieš savaitę žiaurus įvykis mūsų rajone privertė suklusti ir šalies gyventojus. Žiaukų kaime, „Minijos“ sodų bendrijoje, į pirtelę susirinkę klaipėdiškiai paaugliai „madingai“ linksminosi gurkšnodami alų. Apsvaigę susiginčijo. Penkiolikmetis, girčiausias iš visų, pagriebęs peilį, subadė vyresnį brolį ir mirtinai sužalojo bendraamžį.
Metų pradžioje įsiplieskęs visuomenės, politikų ir verslininkų karas dėl alkoholinių gėrimų reklamos per sporto varžybas transliacijos televizijoje nurimo. Tapo aišku, kas iš politikų gina privačią valią, o ne viešąjį interesą, kaip derėtų, kas nori matyti nusigėrusią Lietuvą.
Galbūt reklama neveikia suaugusiojo, bet jai neatsispirs paauglys. Vos ne vaikystėje pradėjęs siurbčioti „šampaną“, sidrą, kokteilį, alų, jis nebepaleis iš rankų butelio visą gyvenimą. O juk šito ir siekia gamintojas. Nė vienas iš jų neleis pinigų reklamai televizijoje, jei tai neduos naudos.
O kai televizijos reklamoje aiškinama, jog lietuviai buvo stiprūs, užkariavo žemes nuo jūros iki jūros, nes gėrė alkoholį… Lietuvos istorijos pasitelkimas alkoholio reklamai – amoralu. Pastebėta, jog alkoholio reklama įsibrauna net į vaikams skirtas laidas.
Neatsitiktinai specialistai būgštauja, kad alkoholizmas jaunėja. Plečiama „nekaltų“ gėrimų – sidro, kokteilių, fizo ir kt. gamyba, siekiant prisijaukinti jaunuomenę. Vienos toksikologijos klinikos gydytojas sunerimęs, kad netgi tėvai pratina savo vaikus prie šių gėrimų. Tarsi nebūtų aišku, kas yra alkoholis: svaigalai sukelia narkotinę priklausomybę. Betgi silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas didėja. Daugėja vaikų apsinuodijimo juo atvejų.
Ir rajone vykstančiuose renginiuose abejingai stebime paauglius, siurbčiojančius šiuos „nekaltus“ gėrimus.
Taigi narkologai pagrįstai nuogąstauja, kad auga nauja girtuoklių karta, kuri turės išmirti. Mat, specialistų tvirtinimu, priklausomybė nėra tokia liga, kurią įmanoma išgydyti.
„Bangos“ skaitytoja gargždiškė Liucija Kernagienė susirūpinusi parašė redakcijai laišką: „Kartą mano anūkas susimąstęs paklausė: „Močiute, kodėl alkoholis sumaišo protą?“ Vaikai labai pastabūs – mato tėvų elgesį įvairiose šventėse. Mato, kad tėvelis vietoj bananų, pyragaičių perka visą dėžę „baltosios“. Vaikai – tėvų veidrodis. Jauni žmonės, vos tik įgiję teisę vairuoti, prisikrauna mašiną svaigalų ir girtauja prie upės, pajūryje, miške. Kiek aukų per tokias linksmybes… Kaip būtų nuostabu, kad mūsų atžalos išmoktų linksmintis sveiku protu.“
Deja. Pernai rajono policija sulaikė 63 neblaivius nepilnamečius, nustatė 9 atvejus, kai pardavėjai alkoholinius gėrimus pardavė paaugliams. Dėl tos pačios priežasties vienai Gargždų parduotuvei atimta teisė prekiauti alkoholiu.
Belieka pridurti, kad tie, kurie šiandien pelnosi iš svaigalų gamybos ir pardavimo, pelnosi iš savo vaikų ir anūkų ašarų.
Lietuvos žalingųjų įpročių prevencijos taryba ir blaivybės draugija „Baltų ainiai“ paskelbė, kad 2008-ieji – Blaivybės metai. Ar tai nebus pagalbos šauksmas tyruose?
Virginija LAPIENĖ
