Atgarsiai
Gyventojus pribloškė numatomas mokestis už šiukšles
Po straipsnio „Vietinė rinkliava baigs šiukšlynų erą“ sulaukėme skaitytojų abejonių, klausimų ir pasipiktinimo dėl naujos šiukšlių mokesčio metodikos Gyvename Europoje, todėl ir su šiukšlėmis tvarkytis turime europietiškai. Užtenka teršti pakeles, pamiškes ir paupius. Perskaičius „Bangoje“ straipsnį „Vietinė rinkliava baigs šiukšlynų erą“, kilo daugiau klausimų nei atsakymų.
Rinkliavą rinks, o kaip išveš?
Pasirodo, šiukšlių tvarkytojams pirmiausia rūpi užmokestis. Juk dar nepriimtas Savivaldybės tarybos sprendimus, o jau KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) įkūrė rinkliavos administravimo skyrių. Rinkliavą susiglobti pasiruošė, tačiau dar nieko nepadarė, kaip bus surenkamos ir išvežamos iš rinkliavos mokėtojų surinktos šiukšlės.
Miesto gyventojai jau dabar visas atliekas suneša į konteinerius (tik kai kurie nepataiko į konteinerį, todėl šiukšles numeta prie konteinerio). Bet kur dėti susidėvėjusius baldus, atitarnavusius televizorius ir kitokius prietaisus?
Daug kalbama apie atliekų antrinį perdirbimą. Bet juk Gargžduose yra tik stiklo tarai atskiras konteineris, o tokios vertingos atliekos perdirbimui, kaip popierius, plastmasė, metalas, verčiamos kartu su kitomis į vieną konteinerį. Apie tai net neužsimenama.
Užkliuvo ir sodų apmokestinimo tikslumas. Nurodyta, kad kiekvienas sodo sklypelis bus apmokestintas 75 litais. Ar tai teisinga? Nors sodų sklypeliai daugmaž vienodo dydžio, tačiau pagal šiukšlių kiekį jie labai skiriasi. Štai viename sode žmonės gyvena visus metus, kitame – tik vasarą, trečiame į sodą atvykstama po darbo arba savaitgaliais. Tai argi šiuose soduose susidarys vienodas šiukšlių kiekis?
KRATC specialistai vieno gyventojo išmetamų šiukšlių kiekį apskaičiavo net šimto gramų tikslumu, tad jiems nebus sunku apskaičiuoti ir sode susidariusių šiukšlių kiekį ir pagal tai diferencijuoti rinkliavos dydį.
Taigi ir čia nueita lengviausiu keliu. Kam sukti galvą, domėtis, kas, kur ir kaip, rėžkim visiems vienodai.
Žadama apmokestinti miesto individualias namų valdas, kaimuose ūkininkus, garažus. Jau net apskaičiavo jiems skiriamų rinkliavų dydžius, bet apie tai, kaip bus surenkamos iš jų atliekos ir kaip jos bus išvežamos į sąvartyną, nė žodžio. Ir pats rinkliavos dydžio nustatymas kelia kai kurių abejonių.
Šiukšles ir kitas nebereikalingas atliekas būtina tvarkyti europietiškai. Pirma reikia pasiruošti europietiškai surinkti ir surūšiuoti atliekas, jas išvežti į sąvartynus. Ne paskutinę reikšmę turės šiam projektui įgyvendinti, kaip bus informuoti, įtikinti gyventojai apie tokio šiukšlių tvarkymo reikalingumą.
Savivaldybės taryba turėtų įvesti rinkliavą tik tada, kai KRATC pasiruoš atliekas surinkti ir jas išvežti, dar kartą apsvarstys rinkliavos dydžius atskiriems objektams.
Vytautas KISIELIUS
Iš kur 240 Lt mokestis už šiukšles?
Lapkričio 17 d. „Bangos“ numeryje vėl prabilta apie vietinę rinkliavą už šiukšlynų išvežimą ir tvarkymą. Tačiau tai, kas paskelbta straipsnyje „Vietinė rinkliava baigs šiukšlių erą“, kelia didelių abejonių ir daug klausimų.
Paskambinę straipsnyje nurodytu telefonu 430398, neišgirdome argumentuoto paaiškinimo, kodėl miesto individualių namų gyventojams nustatomas 240 Lt mokestis už metus. Pasakymas „mes paskaičiavome… nuvažiuokite į Kiškėnus, ten pamatysite, kiek daug suvežta šiukšlių“, dar ne pagrindas mokėti minėto dydžio mokestį.
Kas matė tuos paskaičiavimus, kas tikrino jų pagrįstumą? Kodėl 240 Lt?
Įvertinus tai, kaip šiuo metu kyla kainos, peršasi išvada, kad tie 240 Lt – tik startinė suma.
Iš straipsnyje nurodytų skaičių neaišku, kuo skiriasi kaimo individualių namų, sodų, tapusių gyvenamųjų namų kvartalais, sukauptos šiukšlės nuo miesto individualių namų. Ne paslaptis, kad didžioji dauguma individualių namų šildomi kietuoju kuru, todėl kas dega, sudeginama. Kas pūva, supūdoma kompostinėse ir naudojama trąšai.
Numatomas mokestis neįvertina nei gyventojų skaičiaus name, nei jų socialinės ir finansinės padėties. Šiuo metu naudojantis 0,17 m3 konteineriu ir jį išvežant 2 kartus per mėnesį, per metus tenka mokėti 54 Lt mokestį. Taigi būsimasis mokestis net 4,4 karto didesnis! Įvertinus tai, kad senos statybos individualiuose namuose gyvena tik pensininkai, šis mokestis yra labai didelis.
Todėl prašome rajono merą paraginti Tarybos narius prieš priimant sprendimą kruopščiai patikrinti KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro) skaičiavimus, jei tokie pateikti, ir netvirtinti nepagrįstai didelių mokesčių.
P. S. Dauguma pagyvenusių namų savininkų nesuprato straipsnio esmės arba visai jo neskaitė, tačiau patirs tikrą šoką, kai, ko gero, po Naujųjų metų gaus tokias dideles sąskaitas. Todėl raginame ir kitų gatvių gyventojus pareikšti savo nuomonę. Kai kam kilo klausimas, ar valstybė visai neskirs lėšų atliekoms tvarkyti. Tai reikėtų paaiškinti. „Bangoje“ norėtume sužinoti, kas įkūrė tą KRATC, kas jį valdo, kokia valdymo struktūra ir pan.
Gargždų miesto Žemaitės, Aušros, Vasario 16-osios, Ramunių, Žemaičių, Žemaitės, Pievų gatvių gyventojai – iš viso 33 parašai.
Siūlo pirkti katiną maiše
„Bangos“ autorė Janina Tilvikaitė straipsnyje „Vietinė rinkliava baigs šiukšlynų erą“ detaliai išnagrinėjo, kokius mokesčius planuojama imti už komunalinių atliekų surinkimą.
Publikacijoje paaiškinta, kodėl mokesčiai skaičiuojami pagal gyvenamąjį plotą, o ne gyventojų skaičių. Tačiau tik vienu kitu žodžiu užsiminė apie tai, kokias paslaugas gaus gyventojai. Neaišku, už ką turės mokėti sodų bendrijų nariai ir garažų savininkai, iki šio laiko negaunantys jokių paslaugų. Nežinoma, kokia tvarka bus surenkamos negabaritinės atliekos. Ar ši tvarka bus patogi gyventojams? Tiksliau pasakius, siūloma pirkti katę maiše.
Kadangi tai rūpi daugeliui gyventojų, prašyčiau apie numatomas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas parašyti „Bangoje“.
Donata LEKETIENĖ
