Pozicija
Skaldo žmones kaip malkas
Dar kartą rašau apie mokyklų reformą. Pažįstami man sako: „Ko tu jaudinies? Tavo vaikai jau seniai baigė vidurinę, ir nė vienas anūkas nebesimoko Gargžduose.“ O aš nepaliauju apie tai galvoti, nes reforma liečia daugelio žmonių interesus, sprendžia vaikų ir mokytojų likimus. Negaliu patikėti, kad mūsų valdininkai nenori išgirsti visuomenės balso ir beatodairiškai reikalauja vykdyti jų nurodymus, dėl kurių kyla labai daug abejonių.
Prieštaravimai
Komisija paruošė ir pateikė svarstyti net 4 Gargždų mokyklų pertvarkymo variantus. Atrodo, yra iš ko pasirinkti, tačiau atidžiau pažiūrėjęs pamatai, kad visi variantai labai panašūs: visuose paliekama vienintelė gimnazija su 9-12 klasėmis, o žemesnės klasės įvairiai padalijamos kitoms dviem mokykloms. (Negaliu kaltinti komisijos narių, nes projektas paruoštas pagal nurodymus iš viršaus). Pirmasis variantas tiesiog absurdiškas: siūloma Gargžduose palikti vienintelę pradinę mokyklą dabartinėje „Minijos“ vidurinėje. Patvirtinus šį variantą būtų sunku pradinukams iš tolimiausių Gargždų miesto pakraščių per balas ir sniego pusnis atvykti į šią vietą. Daugelis gatvių be šaligatvių, o jomis zuja automašinos. Tokį atstumą man teko vaikščioti senais laikais į kaimo pradinę mokyklą, nes nebuvo artimesnės. Dabar daugelis vaikų eitų pro „Kranto“ vidurinę ir nesuprastų, kodėl jie čia negali mokytis.
Prieštaravimus siūlomai reformai labai teisingai išdėstė „Kranto“ ir „Minijos“ vidurinių mokyklų bendruomenių atstovai straipsnyje „Dėl Gargždų miesto mokyklų reorganizavimo“. Juose akcentuojama, kad švietimo paslaugos turi būti teikiamos pagal gyvenamąją vietą. Pagrįstai keliamas klausimas, kad planuojant mokyklų reorganizaciją kartu reikia ruošti mokytojų įdarbinimo planą. Pridurčiau, kad reikia vertinti ir saugoti gerus pedagogus, sugebančius tinkamai parengti abiturientus valstybiniams egzaminams. Tokių pedagogų yra visose Gargždų vidurinėse mokyklose. Vargu ar jie visi bus įdarbinti vienintelėje gimnazijoje. Ir dar vienas labai teisingas teiginys, nurodytas minėtame straipsnyje: nė vienas įstatymas nereikalauja tokios mokyklų pertvarkos. Tai tik Švietimo ministerijos nepajudinama pozicija.
Reformos motyvai neįtikino
Motyvai, kuriais pagrįstas reformos būtinumas, išdėstyti straipsnyje „Klausimų daugiau nei atsakymų“ („Banga“, 2007 10 17). Beveik visi jie abstraktūs ir abejotini. Švietimo ministerijos atstovo P. Navicko nuomone, iki 8 klasės moksleiviams akademinės žinios nėra labai svarbios, daug svarbiau šiose klasėse ugdyti žmogų, tačiau to negalima tinkamai padaryti dabartinėse vidurinėse mokyklose. Negaliu sutikti. Manau, kad ugdyti žmogų reikia ne tik iki 8 klasės, o per visą mokymosi laiką, lygiai taip pat, kaip ir mokyti (suteikti tam tikrą kiekį žinių) reikia nuo pirmos iki paskutinės klasės. Žinių įsisavinimas yra labai tampriai susijęs su žmogaus ugdymu. Be įgytų žemesnėse klasėse žinių neįmanomas tolimesnis akademinis mokymas. Prisiminkim, kiek kartais kyla nesusipratimų aukštesnėse klasėse dėl anksčiau neišmoktų dalykų. Visiškai neaišku, kodėl nurodytų reikalavimų negalima įgyvendinti vidurinėje mokykloje.
Įdomi, bet neatlaiko kritikos ministerijos atstovo mintis, kad moksleivių grupes, siekiančias gilesnių žinių, galima sudaryti tik tuo atveju, kai yra penki tos pačios klasės komplektai. Palikus Gargžduose vienintelę gimnaziją vyresnėse klasėse susirinktų ir humanitarai, ir realinės pakraipos moksleiviai, tektų formuoti tokias grupes atskirai, todėl tie penki komplektai mažai ką padėtų. Gal geriau specializuoti mokyklas: vienoje sustiprintai dėstyti humanitarinius dalykus, kitoje – realinius, o trečioji priglaustų tuos, kurie dar nieko nepasirinko. Mokytojai ir moksleiviai pagal savo norus ir sugebėjimus patys susirastų tinkamiausią vietą ir persikėlimo laiką.
Siūloma reforma remiama ekonominiais svertais. Jie reikšmingi, bet ar svarbiausi vaikų gyvenime? Viename seminare teko išgirsti pasakojimą apie amerikiečių atliktą tyrimą. Paliktus tėvų vaikus tyrėjai suskirstė į dvi grupes. Vienoje dirbo tos pačios auklėtojos nuo mažų dienų iki vaikų pilnametystės. Kitoje auklėtojos buvo nuolat keičiamos. Vaikams suaugus geriausi rezultatai buvo tos grupės, kuri turėjo nuolatines auklėtojas, blogiausi – tų vaikų, kurių auklėtojos nuolat keitėsi. Pastarieji nesugebėjo susirasti nei nuolatinio darbo, nei sukurti darnios šeimos. Gražu, kai penktokai, pasikeitus mokytojams, gali toje pat mokykloje susirasti savo pirmąją mokytoją ir jai pasiguosti, kai atsisveikindamas su mokykla abiturientas gali padėkoti savo pirmajai mokytojai.
Pasiūlymai
Reikia įsiklausyti į žmonių nuomonę ir leisti pasirinkti mokyklos tipą. Tegu egzistuoja visų tipų mokyklos. Laikas parodys, kuris geriausias. Galbūt po daugelio metų visos mokyklos savaime persitvarkys pagal dabar siūlomą projektą. Galbūt persitvarkiusios grįš atgal prie dabartinio tipo. O gal normaliai egzistuos vienoje vietovėje vieno tipo, kitoje vietovėje – kito tipo mokyklos. Argi tai blogai? Tik nereikia gąsdinti, kad nesuteiksim lėšų, jeigu neklausysit. Nereikia siūlyti tiems, kurie nesutinka su ministerijos nurodymais, steigti privačias mokyklas. Juk lėšos, kurias skirsto Švietimo ministerija, nėra jos nuosavybė.
Donata LEKETIENĖ
