Puslapio svečias

„Kūrybiškumas – asmenybės bruožas“, – įsitikinęs dailininkas, dėstytojas Linas Julijonas Jankus

Su tapybos bardu nominuojamu dailininku Linu Julijonu Jankumi šį kartą kalbėjomės ne apie dailę. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedrai vadovaujantį dailininką pakvietėme pokalbiui apie šiuolaikinę jaunąją kartą, jos mąstymo, vertybių pokyčius. Taip pat kalbėjomės apie aukštąjį mokslą ir jo problemas.

Dailės katedroje ugdomi menininkai

Menininkas pasakojo, jog idėja Klaipėdos universitete įkurti Dailės katedrą kilo pastebėjus tendencijas, kad meno mokyklose meninius dalykus vis dažniau dėsto ne dailininkai, o Šiaulių universiteto pedagoginį fakultetą baigę mokytojai. „Dailės mokytojas nėra dailininkas. Jo gyvenimo tikslas yra mokyti, o ne kurti meną. O meno mokyklose, mano manymu, turi dėstyti menininkai“, – įsitikinęs L. J. Jankus. Pasak jo, Vilniaus ir Kauno dailės mokyklose dirba dailininkai, o periferijoje situacija sudėtingesnė. Dauguma Klaipėdos dailės mokyklose dirbančių mokytojų jau pensinio amžiaus. Išėjus jiems, atsiras niša, kurią ir užpildys Dailės katedros studentai. Dėstytojas tikino, kad pagrindinis šios studijų programos tikslas – išugdyti menininkus. „Studijų programoje yra nemažai pedagoginių disciplinų. Tačiau pirmiausia ugdomas menininkas“, – kalbėjo pašnekovas.

Dailės katedroje iš viso mokosi apie keturiasdešimt studentų. Dailininkas įsitikinęs, kad menininko kelią pasirinkę studentai skiriasi nuo kitų. „Mano vaikai yra kitokie. Pedagoginio fakulteto prodekanas neseniai sakė pastebėjęs, kad jie lyg diena ir naktis skiriasi nuo pedagoginio universiteto studentų, yra daug intelektualesni. Manau, jog išskirtinumo suteikia humanitariniai dalykai. Gražiai paišyti dar nereiškia būti menininku. Menininku tampama tik tada, kai tampama asmenybe. Būtent asmenybes mes ir stengiamės ugdyti“, – tikino dėstytojas.

Paklaustas, kokias pagrindines vertybes stengiasi įdiegti savo studentams, L. J. Jankus vardijo: „Kūrybiškumą, smalsumą, intelektualumą, o iš to išplaukia ir novatoriškumas. Nuolat kartoju savo vaikams, kad jie turi imti iš pasaulio ir jam atiduoti. Kuo daugiau imi, tuo daugiau atiduodi.“

Architektai – elitiniai studentai

L. J. Jankus yra sukaupęs nemažą dėstytojo patirtį. Prieš pradėdamas vadovauti Klaipėdos universiteto Dailės katedrai jis dėstė dailę Vilniaus Gedimino technikos universitete, dešimtmetį vadovavo šio universiteto Dailės katedrai. Ne vieną dešimtmetį su studentais dirbančio menininko teiravomės, kokie buvo jauni žmonės anksčiau ir kokie yra dabar, kaip keičiasi jų mąstymas, požiūris į gyvenimą, vertybės. „Pradėjęs dėstyti pats buvau jaunas. Tada viską idealizuoji, viskas atrodo daug gražiau. Gal todėl ir tie pirmieji studentai atrodė geresni“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė pašnekovas. Bet netrukus surimtėjo ir pripažino, kad matyti labai dideli elgesio, požiūrio, vertybių pokyčiai. Tai, anot jo, normalu, nes dabar atsivėrė pasaulis, studentai turi daug didesnes galimybes. Dailininkas prisiminė sostinėje daugiausia dirbęs su architektais. Anot jo, šią specialybę pasirinkę studentai visais laikais buvo laikomi elitine publika. „Jie labai kūrybiški ir tuo pačiu racionalūs žmonės. Tie vaikai buvo labai iniciatyvūs, viskuo besidomintys, smalsūs, trokštantys žinių ir gyvenime turintys didelių siekių“, – prisiminė dėstytojas.

Karta demoralizuota

L. J. Jankus svarstė, jog dabartinė jaunoji karta gyvena laikais, kai niekam nebeskauda galvos dėl moralės. „Esminės vertybės, moralės normos šiuolaikiniame gyvenime vis dažniau paminamos. Vyrauja žmonės, kuriems nerūpi moralė, tradicijos, kultūra. Šiai kartai svarbios tik materialinės vertybės. Dažnai teigiama, kad nauji laikai atnešė naują mąstymą. Negalima spekuliuoti tokiomis frazėmis, jos visiškas absurdas. Vertybės, esminiai dalykai nekinta, jos amžinos. Štai kinai V amžiuje parašė penkis tapybos dėsnius ir iki šiol visas pasaulis jais vadovaujasi“, – teigė menininkas.

Pasak jo, demoralizuota karta ugdoma ir šiuolaikinėse mokyklose. L. J. Jankus įsitikinęs, jog teigiama mokykla yra tokia, kurioje yra graži bendruomenė: „Neatsižaviu Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, kurioje dabar mokosi mano dukra. Ji yra lyg uždaras pasaulėlis, kur verda savitas gyvenimas. Tokia ir turi būti mokykla. Tokioje mokykloje ir yra ugdomos asmenybės.“ Deja, pasak pašnekovo, dauguma mokyklų toli gražu neprimena bendruomenių. „Man baisu, kad mokyklose dabar klesti smurtas. Dėl nenormalios švietimo politikos mažą atlyginimą gaunantis mokytojas yra įspraustas į kampą, iš jo tyčiojamasi. Eidami tokiu keliu greitai paseksime Amerikos pavyzdžiu, ir turėsime iššaudytus vaikus ir mokytojus“, – svarstė dėstytojas. Netrukus pridūrė, kad jei Lietuvos valstietis išsaugojo Lietuvos nepriklausomybę ir davė Vasario 16-osios dienos aktą, tai dabartinis jaunimas, tokia demoralizuota karta, pamins visas vertybes ir sutryps Kovo 11-osios aktą.

Reformą vertina neigiamai

Pašnekovas teigė neigiamai vertinantis ir šiuo metu vykdomą Lietuvos aukštojo mokslo reformą. Anot jo, spekuliuojama pateikiant užsienio valstybių pavyzdžius, esą daugumoje jų aukštasis mokslas yra mokamas. „Bet kodėl nekalbama apie tai, kad daugelyje užsienio šalių universitetų mokslas yra nemokamas. Mano kaimyno dukra Vokietijoje baigia jau antrą dailės mokyklą ir už savo studijas dar nemokėjo nė lito“, – sakė L. J. Jankus. Dėstytojas įsitikinęs, kad kuriama paskolų programa – tai elementariausias bankų kreditavimas. Anot jo, dar viena šios reformos yda ta, kad sumažės humanitarines disciplinas besirenkančių studentų. „Pasiėmę paskolas už studijas studentai rinksis tokias specialybes, kurias baigę būtų garantuoti, kad gaus darbą ir galės grąžinti kreditus. Dauguma stos į ekonomikos, technines specialybes. O kas bestudijuos dailę, literatūrą?“ – retoriškai klausė dėstytojas. Pasak jo, susiklosčius tokiai situacijai, humanitarinės specialybės merdės. O tai neprives prie gero: „Labai gražiai pasakė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys. Pasak jo, eidama tokiu keliu, valstybė greitai nebesteigs universitetų, o statys tik kalėjimus. Ir Lietuva taps kalėjimų valstybė.“

Švietimo politika palanki valdžiai

L. J. Jankus įsitikinęs, kad nematyti gerų permainų po nepriklausomybės atgavimo neteisinga, tačiau teigė pastebintis labai daug neigiamų aspektų. Vienas jų – bukinama visuomenė: „Dabartinis Seimas – visuomenės bukumo atspindys. Dažnai galvoju, kad tokia švietimo politika palanki valdžiai. Visuomenė bukinama, nes tada ją lengviau valdyti.“ Dėstytojas tikino, kad žmogus turi būti kūrybiškas. O valdžia visais būdais stengiasi tą kūrybiškumą žlugdyti ir siekia paversti žmones savo sraigteliais. „Pažvelkime į XIX a. pabaigą. Pažiūrėkime, kokios trys profesijos tada buvo gerbtiniausios. Kunigas, pedagogas ir gydytojas. Tai trys kertiniai akmenys, ant kurių laikosi visuomenė“, – mano menininkas. Pašnekovas įsitikinęs, jog humanitariniai dalykai ugdo žmogaus kūrybiškumą. Jie skatina mokslo pažangą, ieškojimus, nestandartinį mąstymą. „Jei Einšteinas nebūtų buvęs eruditas ir nebūtų puikiai grojęs smuiku, tai vargu ar būtų sukūręs reliatyvumo teoriją“, – svarstė jis.

Paklaustas, iš kur tokioje materializmo ir vartotojiškos filosofijos persmelktoje visuomenėje vis dar atsiranda idėjinių žmonių, menininkas sakė, kad tai greičiausiai lemia prigimtis: „Kad ir kokie būtų laikai, visada gimsta būsimųjų pedagogų, žurnalistų, menininkų. Visuomenė negalėtų egzistuoti be tokių žmonių. Tik labai liūdna, kad jie yra slopinami ir gniuždomi.“

Milda JUDELYTĖ