Sveikatos apsauga

Stacionarinė pagalba depresijų kamuojamiems

Pirmadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidarytas naujas Afektinių (nuotaikų) sutrikimų skyrius. Jame stacionarinę pagalbą gaus žmonės, sergantys depresija, turintys neurozinių, stresinių ir kitų nedidelių psichikos sveikatos sutrikimų, bet dėl jų ilgą laiką išgyvenantys nerimą, įtampą, kenčiantys dėl nemigos, praradę darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą.

Vienintelis skyrius Klaipėdos regione

Dar dažais kvepiančiose Klaipėdos universitetinės ligoninės 4 korpuso patalpose įrengtos kelios įvairių dydžių palatos, kuriose iš viso 16 lovų. Prie kiekvienos yra vonios kambarys su dušu, kriaukle, klozetu. Puikios sąlygos čia dirbantiems keturiems gydytojams psichiatrams, klinikiniam psichologui. Jaunam kolektyvui vadovauja gydytoja psichiatrė Jolita Striškaitė, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti jau per 10 metų.

Pasak skyriaus vedėjos J. Striškaitės, pastaraisiais metais daugėja užslėptų depresijų, kurios pablogina ir fizinę žmogaus būklę. Depresija ir kiti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai gali „slėptis“ po visomis, ypač po virškinimo sistemos, endokrininėmis, širdies ir kraujagyslių, reumatinėmis ligomis. Depresija gali maskuoti gana rimtus fizinius susirgimus, tarp jų ir onkologinius. Sergančiuosius sunkiomis chroniškomis, onkologinėmis ligomis, patyrusiuosius sunkias traumas, išgyvenusiuosius infarktą, insultą taip pat lydi nuotaikos, emocijų sutrikimai, kurie nepadeda gydyti pagrindinės ligos. „Būtent tokie ligoniai bus gydomi mūsų skyriuje, – sakė vedėja. – Medikai turės galimybę visą parą stebėti pacientą, todėl galės tiksliau nustatyti diagnozę, geriau parinkti gydymą, bendradarbiaudami su kitų ligoninės skyrių gydytojais suteikti kompleksinę pagalbą.“

Psichologinių problemų kamuojamam žmogui nepakanka paduoti tabletę. Jam būtinas dėmesys, patarimas, jį reikia išklausyti ir paguosti, paaiškinant ligos esmę, aptariant gydymo taktiką. Tai, pasak šio skyriaus medikų, yra paprasčiau, kai pacientas ir specialistas yra šalia. Ligonis gali bet kuriuo metu kreiptis į gydytoją, slaugytoją ar psichologą. Patekti į šį skyrių bus galima gavus šeimos gydytojo arba gydytojo psichiatro siuntimą.

Psichiatrinių paslaugų integracija

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis pažymėjo, kad toks skyrius yra pirmasis Klaipėdos regiono bendrojo profilio ligoninėse. Afektinių susirgimų skyrius turi tik Vilniaus Santariškių ir Kauno universitetinės klinikos. Tuo tarpu medikai pastebi, jog išlikusi baimė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Turintys psichinių problemų žmonės nenori, kad kiti žinotų, jog teko gydytis Psichiatrijos ligoninėje ar kitoje specializuotoje įstaigoje. „Todėl toks skyrius bendrojo profilio ligoninėje yra kur kas priimtinesnis pacientams, – pažymėjo V. Janušonis. – Psichiatrinio profilio paslaugų integracija į bendrojo profilio ligonines pastebima ir Europos Sąjungos valstybėse, toks uždavinys keliamas ir Seimo nutarimu patvirtintoje Lietuvos psichikos sveikatos strategijoje.“

Afektinių susirgimų skyriaus atidarymą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sveikino kolegos psichiatrai iš specializuotų Klaipėdos miesto ir regiono gydymo įstaigų, Klaipėdos apskrities ir miesto savivaldybės vadovai. Pasak jų, psichinių susirgimų ir sutrikimų tiek daug, kad jau sunku suspėti suteikti visiems pagalbą. Psichiatrai darbo turėjo ir ateity jo tikrai nebus mažiau. Tad konkurencijos sakė nebiją ir linkėjo, kad pavyktų visus ligonius į namus išleisti su šypsena.

Naujajame skyriuje, kurį pašventino šv. Marijos Taikos karalienės bažnyčios kunigas A. Lazarevas, bus teikiamos „mažosios“ psichiatrijos paslaugos, o itin sunkūs psichikos ligoniai pagalbą gaus jau seniai veikiančiose specializuotose ligoninėse.

Spalio mėnesį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradės veikti Miego medicinos centras, kuriame bus atliekami specialūs tyrimai, padėsiantys išaiškinti, ar miego sutrikimai yra „tikri“, ar sąlygoti nerimo ir kitų psichologinių, funkcinių sutrikimų. Jais vadovaujantis bus galima tiksliau parinkti miego sutrikimų, kuriais skundžiasi kas trečias ketvirtas žmogus, gydymą.

Irena KASPERAVIČIENĖ