Susitikimai
Iš kraštų tolimų širdimi artimi
Gargždų miesto gimtadienis jau nebeįsivaizduojamas be kraštiečių susitikimo. Po savo pastoge gargždiškius svetingai suburia rajono Savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Beje, šiemet remontuojama ir moderniai atsinaujinusi. Kraštiečiams ekskursija po biblioteką buvo maloni staigmena.
Nuoširdžiu žodžiu kraštiečių mintis įprasmino popietės vedėja, Dauparų kultūros namų direktorė Danutė Galminienė.
Susitikimo pagrindinis rėmėjas – DnB NORD bankas, informacinis rėmėjas – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
<tex>Kraštiečių susibūrime tradiciškai didžiausias dėmesys skiriamas Gargždų miesto garbės piliečiams. Šiemet – Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorei Aldonai Gedvilaitei-Treijai ir istorinio romano puoselėtojui Petrui Dirgėlai.
Rašytojas P. Dirgėla prisiminė skurdžią moksleivio buitį Gargžduose, kai vienąkart savaitgalį neturėjęs ką valgyti ir gribštelėjęs keletą kapeikų iš aukų dėžutės kapinėse. „Nusipirkome stiklainėlį mėgstamos obuolių tyrės, kuris nejučiomis slystelėjo iš rankų ir sudužo. Man tai buvo lyg ženklas. Nuo to karto pasimokiau nevogti nei daiktų, nei minčių“, – atvirai pasakojo eseistas P. Dirgėla. Beje, rašytojas prisiminė dirbęs „Bangos“ redakcijoje. „Gargžduose išgyvenau skaudžių potyrių, bet patyriau ir vertybių šviesos“, – prisipažino šių metų Garbės piliečio vardo nominantas P. Dirgėla, kraštiečiams dovanojęs savo knygą „Minijos žemė“ su autografu.
Aldona Gedvilaitė-Treija su kraštiečiais taip pat pasidalijo savo paslaptimi: daug eiliuotų jos kūrinių dūli stalčiuose arba perskaitomi kokių nors švenčių proga. Kažkada net pats Justinas Marcinkevičius jai pranašavęs poetės dalią. Tačiau likimas Aldonai lėmė kitą gyvenimo kelią: ištekėjusi už latvio Andrej jau keliasdešimt metų gargždiškė gyvena ir dirba Rygoje. Nepaprastą pedagogės, vadovės talentą turinti Aldona įvertinta tiek Lietuvos, tiek Latvijos vyriausybiniais apdovanojimais. „Rygoje yra dvi mūsų Tėvynės salos: Lietuvos ambasada ir Rygos lietuvių vidurinė mokykla“, – su nuoširdžiu pasididžiavimu kalbėjo minėtos vidurinės mokyklos ilgametė direktorė A. Gedvilaitė-Treija.
Gargždiškė istorikė Janina Valančiūtė prisiminė savo darbo sąsajas su rašytoju P. Dirgėla. Istorikas Saulius Kaubrys linkėjo Gargždams garbių piliečių: „Galbūt kada nors Tarybos dienotvarkė dėl Garbės piliečio vardo suteikimo išseks: jais jau bus visi gargždiškiai“, – svajojo S. Kaubrys, Gargždų miesto garbės pilietės, geradarės Petronėlės Kaubrienės sūnus.
Gargždiškė žurnalistė Seimo narė Ramunė Visockytė perdavė žymaus gargždiškio kunigo, profesoriaus Andriaus Narbekovo linkėjimus, o parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, keletą metų vaikystėje gyvenusi ir mokiusis Gargžduose, prisiminė puikius mokytojus, palikusius gilius vertybinius pėdsakus jos gyvenimo pasirinkimuose. Jai pritarė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Rajono Savivaldybės mero pavaduotoja, Gargždų miesto gimtadienio šventės organizacinio komiteto pirmininkė Rūta Cirtautaitė akcentavo, jog kraštiečiai yra labiausiai laukiami svečiai, labai stengiamasi juos pagerbti. Ji apgailestavo, jog ne visi kviestieji atvažiuoja į savo miestą. Antra vertus, gerais darbais jie garsina Gargždų vardą: štai Marius Prekevičius Bankoke vykusioje universiadoje su Lietuvos studentų krepšinio rinktine iškovojo aukso medalį. Tuo labiau malonu, kad gargždiškis yra net komandos kapitonas.
DnB NORD banko Gargždų skyriaus valdytoja Danutė Valskienė pasidžiaugė jau 22 metus esanti gargždiškė. Jai įdomus miesto visuomenės gyvenimas, žmonių lūkesčiai, valdžios sprendimai, verslo vystymasis. „Man labai džiugu, kad sėkmingai dirbančio DnB NORD banko vadovybė jau antrus metus pritaria Gargždų miesto gimtadienio šventės rėmimo idėjai“, – kalbėjo D. Valskienė.
Kraštiečių susitikimo neoficialus himnas – kultūros darbuotojų a.a. V. Rimavičiaus ir a. a. B. Rutės daina apie Gargždus – paskatino nuoširdžiai susitikimo bendrystei.
Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas kraštiečius pradžiugino padovanojęs miesto gimtadienio išvakarėse Savivaldybės išleistą vertingą knygą „Klaipėdos rajono kultūros paveldas“.
Vilija BUTKUVIENĖ
