Problema
Statybų bumas Sendvaryje kelia chaosą
Kaip ir visoje Lietuvoje, Klaipėdos rajone statybų karštinė tęsiasi, nauji gyvenamieji namai dygsta kaip grybai po lietaus. Daugiausia statybų Klaipėdos rajone (67 proc.) sukoncentruota Sendvario seniūnijoje, Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimuose ir gretimose teritorijose. Bėda ta, kad daugelis gyvenamuosius namus statančių asmenų nepaiso savo įsipareigojimų ir sukelia daugybę problemų.
Įsipareigojimai lieka užmaršty
Sendvario seniūnas Juozas Lingis sakė, kad didžiausia problema – netvarka: „Statybų darbų vykdytojai niokoja vietinės reikšmės kelius, gatves. Pavyzdžiui, nepaisydami kelio ženklų sunkiasvorėmis transporto priemonėmis važinėja tik lengviesiems automobiliams pritaikytuose keliuose. Dėl to gadinama kelio danga, asfalto danga buvo visiškai suardyta kelio atkarpose Klemiškės I ir Mazūriškių gyvenvietėse. Minėtus kelio ruožus teko užpilti žvyru.“ Pasak seniūno, tai tik viena iš problemų. Gyvenamųjų namų kvartalus statyti planuojantys asmenys, kai tvirtinamas detalusis planas, prie sprendimo visada įsipareigoja parengti inžinerinių tinklų projektus tuose kvartaluose iki teritorijos apstatymo pradžios, t. y. iki projektavimo sąlygų sąvado gavimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaidilutė Boreišienė informavo, kad tinklus: vandentiekio, kanalizacijos, kvartalo vidaus kelius bei nuotekų valymo įrenginius, jei reikia, ir gręžinį, gyvenamųjų namų kvartalus statantys asmenys turi įrengti iki pirmojo namo perdavimo eksploatacijai. Bėda ta, kad būtent šie įsipareigojimai dažnai lieka užmaršty.
Nėra infrastruktūros
J. Lingis piktinosi, kad gyvenamuosius namus statantys asmenys į suprojektuotus sklypus pagal reikalavimus neįrengia nuovažų. Tokiu būdu sudaroma kliūtis vandens nutekėjimui. Todėl būna, kad vanduo užplūsta kaimyninius sklypus. „Pasitaiko atvejų, kad žmonės, prieš statydami namą, veža ant žemės gruntą, tarsi iškelia sklypą ir tik tada pradeda statybas. Tokiu būdu kaimynai lieka žemiau ir liūties atveju patvinsta“, – pasakojo pašnekovas. Apibendrindamas jis sakė, kad gyvenvietėse nėra vandenvalos bei melioracijos įrenginių. O didžiausia problema ta, kad žmonės gyvena namuose, kurie nėra pripažinti tinkami naudoti. Pagal įstatymus namas pripažintas tinkamas naudoti turi būti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Tačiau žmonės, nepaisydami, kad namai dar nėra pripažinti tinkami naudoti, juose apsigyvena. Pasak seniūno, kai kurie asmenys neaišku kokiais būdais nusiperka namus be infrastruktūros, nesuvokdami, jog būtent ji daugiausiai ir atsieina.
Ką sako taisyklės?
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bandydama spręsti šią problemą, nusprendė Savivaldybės tarybai siūlyti steigti etatą Sendvario seniūnijoje planavimo ir statybų procesui koordinuoti. J. Lingis, paklaustas, ar, jo nuomone, tai bus efektyvu, atsakė: „Tas etatas yra būtinas, nes mūsų seniūnijoje vyksta masiškos gyvenviečių bei gyvenamųjų namų statybos, todėl koordinuoti šį procesą būtina. Galbūt šis specialistas bent kažkiek apribos savivalę.“
Sendvario seniūnas J. Lingis akcentuoja, kad pagal Statybos techninį reglamentą žmogus gali gyventi tik statinyje, pripažintame tinkamu naudoti. Seniūnas pabrėžia, kad „Savavališkas statinių naudojimas, kol nustatyta tvarka statinys nepripažintas tinkamu naudoti, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Savavališkas statinių naudojimas pasibaigus nustatytam savavališko naudojimo nutraukimo terminui užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų“ (ATPK 189(2) straipsnis). Su šia tvarka gyventojai gali susipažinti Sendvario bei kitose seniūnijose arba rajono Savivaldybėje (Klaipėdos g. 2, 308 kab.).
Kalbėdamas apie statybas vykdančių žmonių sukeltą netvarką, seniūnas paminėjo, kad LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 160 straipsnį: „Kelių, gatvių, kiemų, šaligatvių, skverų, parkų, aikščių ir inžinerinių tinklų apsaugos zonoje kasinėjimas be atitinkamo leidimo, jų užgriozdinimas statybinėmis medžiagomis, reikiamų kelio ženklų nepastatymas, kasinėjimų vietų neaptvėrimas, taip pat nesiėmimas priemonių nustatytu laiku sutvarkyti statybų aikšteles baigus statybą ir remontą – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų.“
Patys šiukšlina, patys skundžiasi
Nepaisydami to, kad šie teisės aktai egzistuoja, naujakuriai elgiasi taip, kaip jiems patogu. Patys nesusitvarko privažiavimų, vandentiekio bei kanalizacijos įrenginių, o po to skųsdamiesi dėl netvarkos plūsta į seniūniją ar rajono Savivaldybę. Paradoksas: patys nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau priekaištus reiškia kitiems. Sendvario seniūnas J. Lingis sarkastiškai juokavo: „Statybinių atliekų, nelegalių sąvartynų čia tiek daug, jog kai pakyla vėjas, važiuojant mašina ant lango pradeda kristi šiukšlės.“ Tuo galėjo įsitikinti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė, kuri neseniai lankėsi Sendvario seniūnijoje. „Tvarkos čia tikrai trūksta. Gyvenamųjų namų statybos bendrijų pirmininkai bei naujieji gyventojai neturėtų pamiršti savo įsipareigojimų ir savivaliauti“, – sakė ji. Pašnekovė, einanti ir rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininkės pareigas, užsiminė, jog Sendvario seniūnijoje žmonės savavališkai stato net kelio ženklus, čia ypač populiarūs greičiui apriboti skirti kalneliai. Ji pabrėžė, kad kol nėra tiksliai suprojektuota gatvė, nėra tikslių ribų, jokie kelio ženklai negali būti statomi.
Agnė SURPLYTĖ
