Švietimas

Mokyklų tinklo pertvarka

Artėjant rugsėjo 1-ajai kalbos apie Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką tampa vis aktualesnės. Dėl būsimų pokyčių nerimauja tiek tėvai, tiek vaikai. Apie realią situaciją bei ateities planus kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite.

Mokinių skaičius kasmet mažėja

– Kiek šiuo metu mūsų rajone veikia švietimo įstaigų?

– Yra 37 formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigos: 2 gimnazijos, 4 vidurinės ir 14 pagrindinių mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, Ugdymo centras, 6 ikimokyklinės įstaigos, 2 Vaikų muzikos mokyklos, Vaikų ir jaunių sporto mokykla, Moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras.

– Ar kaip ir visoje Lietuvoje rajono mokinių skaičius mažėja?

– Išties per paskutinius trejus mokslo metus, nelikus mokinių, likviduotos Gribžinių, Maciuičių, Triušelių pradinės mokyklos, neliko Vėžaičių ir Plikių pagrindinių mokyklų Jurjonų ir Sėlenų skyrių bei Endriejavo vidurinės mokyklos Rudgalvių skyriaus. Dėl demografinių pokyčių, įvairių socialinių bei ekonominių veiksnių rajono pagrindinėse mokyklose nėra pakankamai mokinių. Mažiausios yra Brožių (52 mokiniai) ir Pėžaičių (54 mokiniai) mokyklos. Kitose mokyklose vidutiniškai per trejus metus sumažėjo 10-30 ugdytinių.

Kita vertus, vidurinių mokyklų dydžiai pagal mokinių skaičių viršija šalies vidurkį. Nepaisant to, pastebėta, kad mokinių skaičius mažėja Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinėje mokykloje, kurioje per trejus metus neliko 102 mokinių. Stabilesnė situacija yra Gargždų miesto mokyklose, „Vaivorykštės“ bei Veiviržėnų gimnazijose, taip pat Endriejavo vidurinėje mokykloje. Apibendrinant būtų galima teigti, kad per trejus metus rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo 581 arba 9,2 procento. Žinoma, tam daug įtakos turi kasmet mažėjantis gimstamumas.

Finansuojamos „tuščios“ vietos

– Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus tikriausiai kyla nemažai problemų?

– Teisybė, todėl mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui būtina pertvarkyti mokyklų tinklą. Šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose yra finansuojamos 173 „tuščios“ mokinių vietos (mokinių skaičius klasės komplekte nesiekia mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodikoje nustatyto klasės mokinių skaičiaus vidurkio). Bendrojo lavinimo mokyklų skyriuose finansuojama 51 „tuščia“ mokinio vieta. Šalpėnuose – 9, Jakuose, Girkaliuose, Girininkuose – po 7 vietas. Daugiausia „tuščių“ vietų iš bendrojo lavinimo mokyklų yra Pėžaičių pagrindinėje mokykloje, čia jų net 30. Atlikus mokyklų tinklo pertvarką, būtų sudarytos prielaidos efektyvesniam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai skiriamų lėšų panaudojimui. T nereikėtų skirti pinigų „tuščioms“ vietoms finansuoti. Galbūt tada galėtume kompensuoti pedagogų važinėjimo į darbą išlaidas. Ne paslaptis, kad kaimuose šiuo metu labai trūksta mokytojų, daugelis jų ne vietiniai, kasdien važinėjantys į darbą. Pedagogui, gyvenančiam Gargžduose ir dirbančiam, pavyzdžiui, Judrėnuose, kelionė atsieina 15 litų per dieną. Tai nemaži pinigai, todėl Taryba būtinai turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti pedagogų kelionės išlaidas.

– Pertvarkant mokyklas, didės ir mokinių vežiojimo į mokyklas poreikis, ar mokyklos bus aprūpintos transportu?

– Mokiniai į mokyklą važinėja maršrutiniu transportu, sudarant sutartis su vežėjais, mokyklų transportu, geltonaisiais autobusiukais. Rajono bendrojo lavinimo mokyklos pagal LR Vyriausybės programą yra gavusios 8 autobusus. 75 proc. bendrojo lavinimo mokyklų turi savo transporto priemones. Rajono Savivaldybė 2007 metais pirks naują autobusą Agluonėnų pagrindinei mokyklai, 2008 m. – Drevernos ir Šiūparių, 2009 m. – Lapių ir Dovilų pagrindinėms mokykloms. Savivaldybė tikrai užtikrins mokinių pavėžėjimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Šia tema gyventojai dar bus informuojami.

Konkretūs pasiūlymai

– Yra žinoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius Tarybai planuoja teikti sprendimo projektą dėl mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano 2008-2012 metais. Ką jie konkrečiai siūlys?

– Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius mane informavo, jog bus siūloma: Brožių ir Pėžaičių pagrindines mokyklas reorganizuoti į pradinio ugdymo skyrius; reorganizuoti Gargždų mieste vidurinį išsilavinimą teikiančias mokyklas (galimi variantai: viena gimnazija ir dvi pagrindinės dešimtmetės (progimnazijos); viena gimnazija ir dvi aštuonmetės (progimnazijos); viena gimnazija, viena pagrindinė dešimtmetė (progimnazija) ir viena aštuonmetė (progimnazija)); reorganizuoti Gargždų mokyklą-darželį „Gintarėlis“ į lopšelį-darželį; akredituoti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programą, suteikiant mokyklai gimnazijos statusą; reorganizuoti bus siūloma ir Endriejavo vidurinę mokyklą tuo atveju, jei nebus priimti nauji vidurinio ugdymo programos akreditacijos dokumentai, suteikiantys teisę akredituoti po vieną 11, 12 klasių komplektus turinčias mokyklas

– Minėjote progimnazijos terminą, ką jis reiškia?

– Tai mokykla, kuri užimtų ugdymo nišą tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos. Orientuojamasi į sistemą mokykla-progimnazija-gimnazija. Manoma, kad progimnazijomis ateityje galėtų vadintis visos miestų pagrindinės mokyklos, o kaimuose, be progimnazijų, dar būtų ir pagrindinės dešimtmetės mokyklos. Progimnazijų atsiradimas siejamas su mokyklų tinklo pertvarka. Pedagogai skeptiškai vertina vidurinių mokyklų reorganizavimą į pagrindines. Atsiradusios progimnazijos bus įstaigos, ruošiančios vaikus gimnazijoms. Tikimasi, kad tai palengvins reformos įgyvendinimą.

Agnė SURPLYTĖ