Tema
Ilgakasės saugo savo natūralų grožį
Koks svarbiausias išorinis lietuvaitės bruožas: skaistus veidas, mėlynos akys ar ilgos geltonos kasos? Visi šie bruožai, apdainuoti lietuvių liaudies dainose, žadina praeities ilgesį. Tačiau ir šiais laikais turėti ilgus, vešlius plaukus – daugelio merginų ir moterų svajonė. Tiesa, jei gamta neapdovanoja šiuo turtu, jį galima „įsigyti“ kirpyklose – plaukai kaip ir nagai priauginami, tačiau jie niekada neprilygs natūraliems. Kalbintos įvairaus amžiaus ilgakasės, kurios dėl ypatingo savo turto – ilgų plaukų – mėgaujasi aplinkinių dėmesiu, mano, jog gražūs plaukai paveldimi, ir už juos dėkoja savo tėvams. Kaip rūpinasi savo turtu, ar tiki prietarais apie plaukus, jos sutiko pasidalinti su „Bangos“ skaitytojais.
Tradicinis vainikas
Aldona Stasaitienė, kurios gargždiškiai nėra matę trumpais plaukais, mano, jog vešlius, tvirtus plaukus paveldėjo iš savo tėvelio, o pati genais perdavė savo vaikams. „Kai kaimo kirpėjas mašinėle kirpdavo tėveliui plaukus, šios dantukai trupėdavo“, – prisiminė moteris. Iki 16 metų ji turėjusi trumpus plaukus. Paskatinta geografijos mokytojos pradėjo auginti kasas. Kai vėliau namiškiams prasitarusi, kad norėtų kasas nusikirpti, tėvelis pyktelėjęs: „Nu, kirpk kirpk, ir būsi kaip ožka į karklyną lipt.“
1960 metais Vilniuje vykusioje dainų šventėje geltonkasė Aldona buvo pastebėta studentų eisenoje ir atrinkta garbingai užduočiai – iškelti vėliavai. Pasak pašnekovės, tada jos plaukai tikrai buvę ilgi, dengę sėdmenis, dabar – šiek tiek trumpesni. Tačiau pamatyti palaidais plaukais ją yra tekę tik artimiausiems žmonėms.
„Kadangi buvau farmacininkė ir turėjau dėvėti baltą kepuraitę, supintą kasą apsukdavau aplink galvą. Šita šukuosena man įprasta ir labiausiai man tinka“, – įsitikinusi A. Stasaitienė, reta kirpyklų klientė. Kirpykloje moteris sako buvusi gal kelis kartus, kad padarytų proginę šukuoseną. „Kadangi dažnai iš namų tekdavo susiruošti paskubomis, susipinti kasą ir ją susukti vainiku aplink galvą sugebu per 10 minučių“, – šypsojosi A. Stasaitienė. Paklausta, kaip prižiūri savo turtą – plaukus, moteris perspėjo, kad jos recepto jokiu būdu nebandytų alergiški žmonės: „Vaikystėje šampūnų nebuvo, tad plaukus plaudavau džiovintų rūtų žiedų nuoviru. Taip pat naudodavau kiaušinio trynį.“ Atgaivinti plaukus moteris siūlo ne cheminėmis priemonėmis, o gamtos dovanojamomis ajerų šaknimis, beržų pumpurais, tamsinti – dilgėlių, šviesinti – ramunėlių nuoviru. Pasak pašnekovės, galima plaukus įtrinti svogūnų lukštų nuoviru, o paskui perplauti šampūnu. Plaukų galiukus moteris kerpanti esant mėnulio jaunačiai, o šukuojanti paprastomis šukomis.
Dėl priauginamų plaukų A. Stasaitienė sakė esanti konservatyvi: „Karonė Dievo! O į grožio konkursus neleisčiau merginų dažytais plaukais.“ Pati pašnekovė niekada plaukų nedažiusi ir nežadanti dažyti. Be to, A. Stasaitienė visą gyvenimą paiso savo močiutės patarimo saugoti plaukus ir niekada niekur jų nepalikti, neišmesti, nes paukščiai gali rasti ir įsukti į savo lizdą.
101 cm kasa
“Plaukai – moters grožis“, – įsitikinusi 45 metų gargždiškė Irena Venckuvienė. Ilgakasių ilgakasės plaukai, auginami nuo 10-11 metų, neseniai patrumpinti vis vien yra įspūdingo ilgio – 101 cm. Gražius plaukus moteris vertina kaip tėvelių dovaną, perduotą genais. Rudai gelsvą spalvą irgi mano paveldėjusi. Kol kas moteris dažo tik kirpčiukus, o per nugarą besidriekiantys tiesūs plaukai – natūralios spalvos.
Kirpykloje ilgakasė lankosi retai, nes nusikirpti ir pati sugeba. „Nė karto kirpėja nepaklausė, kas man plaukus kirpo, matyt, man tai neblogai pavyksta“, – juokavo I. Venckuvienė. Ji įsitikinusi, kad plaukus kirpti reikia tik obelims žydint. Tada, pasak moters, plaukai atsigauna, gerai auga, todėl be gailesčio pati sau ir visą sprindį nurėžianti.
„Vaikystėje beveik kasdien pindavausi kasytes, rišdavausi kaspinus, – prisiminė pašnekovė. – Mama plaukus perplaudavo actu, kad plaukai blizgėtų ir nesiveltų.“ Dabar Irena sakė naudojanti įprastus šampūnus, juos kaitaliojanti, tačiau ypatingai plaukų nepuoselėjanti. „Labiausiai mėgstu juos sukelti viršugalvyje, susukti į sraigę. Į gatvę palaidais neičiau – kaimynai pirštais užbadytų“, – sakė nesididžiuojanti savo plaukais moteris. Kai plaukai būna išplauti, juos sunkiau esą susukti, reikia daugiau segtukų, todėl kartais net oda pavargstanti. Tad galvą pailsinanti susipynusi į vieną kasą, o nakčiai plaukus paleidžia.
Gražūs plaukai atkreipia aplinkinių dėmesį, tačiau I. Venckuvienė sakė netikinti prietarais, kad plaukus galima nužiūrėti, ir jie ims slinkti, nebeaugs. Įpratusi kasryt pasidaryti šukuoseną, moteris tam skirianti pusvalandį, o daugiausia – valandą.
Jos vienuolikametė dukra Angelė dar nėra buvusi kirpykloje – 66 cm plaukus plauna, šukuoja, pina ir kerpa mama. Tiesa, kartą pabandė pati nusikirpti kirpčiukus. „Maniau, kol mama grįš iš darbo, plaukai ataugs“, – šypsojosi mergaitė. Neataugo… „Pati su plaukais niekada taip nejuokavau. Man patinka ilgi plaukai. Jie – moters grožis“, – įsitikinusi Angelės mama.
Gaivina medumi ir žuvų taukais
24 metų Sandra Basanavičiūtė su plaukais visada elgėsi pagarbiai ir auginti ar kirpti niekada nesvarsčiusi – noro kirpti nebuvo. „Kai buvau 2 metų, mano plaukai siekė pečius. Augo labai greitai. Dabar nustojo augti, o pakerpu tik galiukus“, – pasakojo Sandra.
„Kai mama manęs laukėsi, dirbo Klaipėdoje mėsos kombinate ir pešdama žąsis vis galvojo: kad mano dukros plaukai būtų tokie vešlūs kaip tos plunksnos. Gal todėl išsipildė mamos svajonė“, – svarstė Sandra. Dabar jos plaukai dengia nugarą. Jų ilgis – 65 centimetrai. „Mama perplaudavo actu, o dabar savo plaukus palepinu kaukėmis. Manau, kad daugeliui tiktų medaus arba žuvų taukų kaukė. Reikia dviejų kiaušinių trynių, 2 šaukštų žuvų taukų. Viską sumaišius įtrinti galvą ir palaikyti kaukę apie 20 min., – negailėjo patarimų Sandra. – Medaus kaukė ruošiama taip: du kupinus šaukštus medaus įdedu į indą, o jį įstatau į kitą su vandeniu ir pakaitinu, išmaišau ir ištepu sudrėkintus plaukus. Apvyniojusi galvą skara palaikau pusvalandį. Paskui perplaunu šampūnu.“ Plaukų priežiūrai Sandra negaili laiko, ir tai jos nevargina. „Trejus metus nekeičiu kirpėjos, nes ji geriausiai pažįsta mano plaukus, jų struktūrą, pataria, ką galiu pakeisti, pasiūlo priežiūros priemonių. Aš ja pasitikiu“, – sakė dėkinga mergina.
Sandrai ne visada patinka, kai giriami jos plaukai, nes mano, jog žmonės mėgsta nužiūrėti ar užkalbėti. Mergina turi nuomonę apie priauginamus plaukus: „Man negražu nei priauginami nagai, nei plaukai. Aš už natūralų grožį. Jei mano plaukai būtų ne pelenų spalvos, tikrai nedažyčiau.“ Sandrai atrodo, jog šviesūs plaukai labiau paryškina jos veido bruožus.
Ji norėtų dar ilgesnių plaukų, nors dėl jų yra patyrusi ir nepatogumų – kartą darydama automobilio duris juos prisivėrė. Norinčias kirpti ilgus plaukus merginas Sandra perspėja: „Jei nori, tegul kerpa – gali pamėginti, nes jaunos nori įvairovės, tačiau nusikirpusios greitai pasiges ilgų plaukų. Ilgi plaukai – grožio etalonas.“
Dėkinga mamai
Prieš porą metų rajoniniame ilgakasių konkurse antrą vietą laimėjusi dvylikametė Irmantė Bajoraitė kirpykloje lankosi tik tada, kai reikia pakirpti plaukų galūnes. „Kirpėjos, pamačiusios mane, labai džiaugiasi, šukuoja ir glosto, gaili nukirpti net galūnes“, – džiaugėsi Irmantė. 90 cm kasų priežiūra – mamos rūpestis. Už tai Irmantė mamai labai dėkinga. Dabar jau šypsodamasi prisimena, kaip anksčiau nemėgo plauti plaukų. „Dabar, kai jau suprantu, kad ilgi plaukai yra puošmena, nenorėčiau trumpų plaukų, – prisipažino ilgakasė. – Tačiau kai buvau maža, pasikirpau kirpčiukus – įkišau į supintus plaukus žirkles ir čakšt. Tada norėjau, kad plaukai pasišiauštų.“ Kai vakare mama išpynė kasas, iškrito apie pusės metro plaukų sruoga, ir viena kasa ilgai buvo plonesnė. Irmantės mama buvo priblokšta. Ilgų plaukų priežiūrai reikia daugiau laiko. Kad supintų dukrai kasas, mama keldavosi anksčiau, dabar Irmantė pati jas susiriša, tačiau šukuosenas daro mama. „Nuo pat vaikystės mėgau įvairias šukuosenas, kasytes, daug segtukų ir gumyčių. Kartais virsdavau puokšte žydinčių gėlių su drugeliais“, – šypsojosi Irmantė, kuriai netrūksta aplinkinių dėmesio. „Kai einame pirkti plaukams gumyčių ar segtukų, pardavėjos iš pradžių pasiūlo vieną kitą, bet kai pamato mano plaukus, supranta, kad man reikia daug, nuoširdžiai pasidžiaugia mano plaukais, o kartais net padovanoja gumyčių“, – džiaugėsi dėmesiu paauglė. Pasak jos, pardavėjos mamos klausinėja, kaip sutvarko, kaip prižiūri dukros plaukus, kiek laiko sugaišta tvarkydama. Kiti, pamatę Irmantės kasas, pajuokauja, kad žiemą jai net šaliko nereikia.
Dėmesio Irmantei negaili ir bendraamžės, tačiau kartais tarsi norėdamos įgelti mesteli, kad gražiau trumpi plaukai ir nėra vargo juos prižiūrėti. „Bet man patinka ilgi. Ir už juos dėkoju mamai“, – šypsojosi Irmantė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
