Švietimas
Demokratijos parodija arba šantažas pinigais
Gargždų “Kranto“ vidurinės mokyklos bendruomenė priversta skubiai rinktis: 2,5 mln. litų renovacijai ir sutitikimas tapti pagrindine mokykla arba vidurinė mokykla, bet be jai būtinos finansinės paramos. Tokią dilemą praėjusį ketvirtadienį buvo pakviesti spręsti „Kranto“ bendruomenės nariai.
Perkūnas iš giedro dangaus
Vos prasidėjus moksleivių ir pedagogų atostogoms, ilgai lauktą poilsį ir ramybę Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos bendruomenei sujaukė žinia, jog ji turi nedelsiant apsispręsti, ar sutinka reorganizuotis į pagrindinę ir tuomet gauti žadėtus renovacijai 2,5 mln. litų, ar likti vidurine be valstybės paramos. Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas A. Klizas šią situaciją prilygino perkūnui iš giedro dangaus. Teko skubiai šaukti mokyklos tarybą, o jai nepriėmus sprendimo – mokyklos bendruomenę. Išsibarsčiusius ir jau atostogaujančius sukviesti nebuvo lengva, tad atėjo tie, kurie išgirdo šią žinią vieni per kitus.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui A. Petravičiui teko nelengva dalia paaiškinti, kas gi atsitiko. O atsitiko tai, dėl ko nebeabejojo nei Švietimo skyriaus, nei Savivaldybės vadovai. 2001 metų pabaigoje rajono Savivaldybės taryba skubos tvarka pasiūlė į valstybės vykdomą „Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006-2008 metų programą“ įtraukti Gargždų „Kranto“ vidurinę mokyklą. Beje, vienintelę iš rajono. Tuomet „Krantas“ atitiko visus atrankos kriterijus, ir niekas iš Švietimo ir mokslo ministerijos pretenzijų dėl tokio Tarybos sprendimo nereiškė. Tačiau liepos vidury vedėjui A. Petravičiui pasidomėjus, kodėl rekonstruojamų mokyklų sąraše (toks tvirtinamas kasmet pagal programą) staiga neliko „Kranto“, buvo atsakyta, kad ši mokykla negaus lėšų renovacijai, nes Savivaldybė nevykdo valstybės politikos, t.y. nepertvarko rajono mokyklų tinklo ir nėra numačiusi „Kranto“ perspektyvos. Praktiškai tai reiškia reikalavimą išgryninti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją kitas dvi mokyklas – „Miniją“ ir „Krantą“ reorganizuojant į pagrindines.
Tikėjosi politikos pokyčių
Iš tiesų, prieš keletą metų vyko aštrios diskusijos dėl rajono mokyklų tinklo ir bene skaudžiausios – dėl Gargždų mokyklų. Savivaldybės politikai apsisprendė šį klausimą atidėti dar porai metų tikėdamiesi, kad galbūt keisis valstybės politika ir bus galima tokios reorganizacijos išvengti. Nutarta prie šio klausimo grįžti 2007 metais ir tuomet, įvertinus situaciją iš naujo, tvirtinti mokyklų tinklo pertvarkos planą iki 2012 metų.
Kaip žinia, dauguma šalies vidurinių mokyklų, papuolusių po „valstybės politikos“ peiliu, jau reorganizuotos, nors mokyklų bendruomenės su tuo nesutiko ir net bylinėjosi teismuose. Nelaimėjo. Kad valstybės politika nesikeis, Savivaldybės mero pavaduotoją R. Cirtautaitę praėjusią savaitę pokalbyje telefonu patikinęs pats Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius D. Numgaudis. Esą nepadės nei politikai, nei Seimo nariai ar mokyklų bendruomenių piketai – vis tiek iki 2012 metų vidurinių mokyklų šalyje neliks. Gal vidurinės galės akredituotis ir tapti gimnazijomis, ko pageidautų Gargždų „Krantas“ ir „Minija“? Ne. Manoma, kad mokinių skaičius Gargždų mieste diktuoja kitą schemą: keturmetė (9-12 klasės) „Vaivorykštės“ gimnazija, 10 klasių turinti „Kranto“ ir su 8 klasėmis „Minijos“ pagrindinė. Tiesa, pasak vedėjo A. Petravičiaus, kokia bus Gargždų mokyklų struktūra – dar diskusijų klausimas.
Reikia Tarybos patikinimo
Tam, kad dabar nebūtų nubaustas „Krantas“, reikia Tarybos rašto, kad ši mokykla bus pradėta reorganizuoti į pagrindinę. Tačiau rajono politikai tokios atsakomybės nenori prisiimti ir pasiūlė apsispręsti pačiai „Kranto“ bendruomenei. Ketvirtadienį susirinkę „Kranto“ pedagogai, mokinių tėvai ir keletas moksleivių tai pavadino demokratijos parodija ir atviru šantažu. Mokyklos direktorius E. Žiedas prisipažino, jog kol buvę vilties, kovojęs dėl vidurinės statuso išlaikymo, o dabar, kai tapo aišku, kad politika nesikeis, nuleidęs rankas. Todėl pasiūlė sutikti reorganizuotis, kad mokykla gautų žadėtas lėšas renovacijai. Jis kvietė atmesti emocijas ir prisiimti atsakomybę prieš mokinius ir jų tėvus: „Mus nutarė pamokyti pinigais. Todėl turime apsispręsti, ar būsime išdidūs, ar liksime ubagai.“
Gabieji – į gimnaziją, o kur kiti?
Dauguma susirinkusiųjų su tokia pozicija nenorėjo susitaikyti. Mokytoja N. Ivanova perskaitė 2004 m. „Bangoje“ mero V. Dačkausko išsakytas mintis apie rajono mokyklų tinklo pertvarką. Jos buvo priimtinos mokyklų bendruomenėms, o pažadas vadovautis „savo galva“ ir išsaugoti Gargžduose vidurines mokyklas, teikė vilčių, kad taip ir bus. „Ar pasikeitė ir kodėl mero nuomonė? – klausė N. Ivanova. – Kodėl mokyklai, kuri nėra mirštanti ir vos talpina vaikus, kurios ugdymo rezultatai nėra blogesni už šalies vidurkį, kuri turi kvalifikuotą pedagogų kolektyvą, reikia pačiai kelti rankas ir prašytis būti reorganizuotai?“ Mokytojas E. Sakalauskas sakė nesuprantąs, kodėl „Krantas“ negali akredituotis ir tapti gimnazija: „Kodėl siekiama nuskriausti Gargždų vaikus nepaliekant jiems pasirinkimo galimybės? Kaip suprasti šiais visuotinės konkurencijos laikais tai, kad mieste liks tik viena gimnazija?“ Mokytoja E. Kalnaitienė prašė atsakymo į klausimą, kur po tokios reorganziacijos eis vidutiniokai: „Ar gražios sienos reikalingos tam, kad vaikus paleistume į nežinią?“ Mokytoja I. Sakalauskienė pareiškė, kad tokia politika įnešė tikrą sumaištį mokiniams ir jų tėvams: „Kalbėkime atvirai – per keletą metų „Krantas“ taps pagrindine mokykla su 8 klasėmis. Gabesnieji išeis į gimnaziją, bet kur dings kiti? Koks jų pasirinkimas?“
Nors Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius tikino, kad gimnazija nėra tik gabiųjų mokykla ir į ją norintiems patekti negali būti rengiama atranka, toks klausimas nedavė ramybės ir susirinkime dalyvavusiems tėvams. Jie mano, kad Gargždai – sparčiai augantis miestas, tad kodėl negali būti mieste dvi gimnazijos. Kodėl gimnazija – „Vaivorykštė“, o ne „Krantas“, ir karštai gynė savąją mokyklą. Kiti dar siūlė laukti, o mokyklos tarybos narė D. Dirgėlienė tikino, jog šioje situacijoje verčiau išlikti „pakelta galva, nei su centu“. „Mums liepia patiems „susivalgyti“ pakišdami saldainiuką. Štai valstybės politikos esmė“, – piktinosi D. Dirgėlienė. Kita mokyklos tarybos narė mokytoja J. Žemgulienė pareiškė nesuprantanti, dėl ko jie sukviesti, ką reiškia jų nuomonė, jei vis tiek ji – niekas. „Aš nebalsuosiu!“, – tokia buvo mokyklos tarybos narės pozicija.
Kilo diskusijos, už kokią formuluotę turėtų balsuoti tarybos nariai. Už tai, kad sutinka tapti pagrindine mokykla? Akivaizdu, kad dauguma nesutinka. Vis dėlto mokyklos tarybos pirmininkas Z. Bitinas pasiūlė balsuoti. Iš 15 dalyvavo 12. 3 buvo už reorganizaciją, kiti 9 susilaikė.
Taigi sprendimo nėra. Jį rugpjūčio 9 d. turės priimti Savivaldybės tarybos nariai. Jei bus atsisakyta patvirtinti, kad „Krantas“ 2008 metais pradės reorganizaciją į pagrindinę, jis neteks lėšų renovacijai. Tuomet, pasak A. Petravičiaus, bus siūloma renovuoti Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą, kaip atitinkančią visus ministerijos kriterijus.
Sumaištis
Po susirinkimo kitą dieną į redakciją atėjusi „Kranto“ aštuntokės mama Svajonė Pakamorienė sakė, jog tai, kas vyko „Kranto“ bendruomenės susirinkime, yra demokratija šantažo būdu. O blogiausia, jos nuomone, kad nėra jokio aiškumo. „Mano dukra dabar baigė 8 klases. Jei „Krantas“ bus pradėtas reorganizuoti, mūsų klasė patenka į pačią sudėtingiausią situaciją. Ar bespės „Krante“ baigti 12 klasių? Galbūt jau nuo šio rugsėjo turime prašytis į „Vaivorykštę“? Bet liūdniausia, kad tokia sumaištis vasaros atostogų metu, kai visi išsibarstę ir daugelis net nenutuokia, kas vyksta“, – kalbėjo moteris. Jos teigimu, jau rugsėjo mėnesį turėtų būti aišku, kaip ir kada bus pertvarkomos mokyklos ir kritikavo nuostatą, jog diskusijos ir mokyklų tinklo plano parengimas vyks iki 2008 metų pavasario.
Svarbiausio atsakymo nėra
Iš tiesų, jei jau tokia valstybės politika, ir nei Savivaldybės, nei mokyklų bendruomenės neturi jokios įtakos jai, tai kam dar tempiama guma ir keliama bereikalinga įtampa bei sumaištis? Kam vaidinama demokratija, jei „apačių“ nuomonė niekam neįdomi? Tam, kad nepavykus eilinei reformai, būtų galima prisidengti išprievartautais balsavimais?
Jau ne metai ir ne du kalbama apie gimnazijų išgryninimą ir vidurinių sunaikinimą. Bet ar kas nors girdėjo kompetentingą, atsakingą ministerijos reformatorių pagrindimą, kad tokia reforma yra būtina, kad ji padės vaikams įgyti geresnį nei iki šiol išsilavinimą? Ar tokia „revoliucija“ reikalinga todėl, kad taip buvo prieškario Lietuvoje, kad taip yra, kaip teigiama, Vakarų Europos šalyse? Tokie argumentai neįtikina. Mat iš ten jau buvo parvežta ne viena reforma, deja, taip ir neprigijusi mūsuose. Kiek sulaužyta iečių, kiek kartų verstis per galvą turėjo pedagogai ir kiek kartų vaikai patyrė „bandomųjų triušių“ dalią. Nenuostabu, kad toks blaškymasis, pavadintas valstybės politika, nekelia pasitikėjimo ir kad „apačių“ – tėvų, mokinių, pedagogų reakcija yra tokia.
Irena KASPERAVIČIENĖ
