Tema
Būsto remontas – kantrybės išbandymas
Vasara – ne tik atostogų metas. Dažnai vasarą imamės būsto remonto. Jei patys tų darbų atlikti nesugebame, ieškome meistrų. Bent kartą remontavusieji butą ar namą žino, kaip sunku rasti meistrą – savo darbo žinovą. Kuo pasikliauti renkantis: nuojauta, rekomendacija ar tiesiog bandyti laimę kaip loterijoje? Tiems, kuriems būsto remontas prieš akis, – keletas įspėjimų, patarimų ir ne iš piršto laužtos mūsų skaitytojų istorijos.
Apie pinigus „pamiršo“
Į redakciją atėjusi inteligentiška gargždiškė pasiguodė, jog meistrai, pradėję remontuoti jos būstą, paprašę pinigų avansu. Juos gavę dingo, nebaigę darbų. „Viską išgriovė ir paliko. Nežinau, kaip rasti gerą meistrą. Gal skelbime parašyti, jog ieškau sąžiningo?“ – svarstė moteris ir prašė redakcijos darbuotojos patarimo. Tačiau kaip nustatyti, kuris sąžiningas? Juk nė vienas neprisipažins, kad dirbs tol, kol norės, kol gaus dalį pinigų ir nesuvaldęs „troškulio“ ims „gaivintis“ alučiu ar stipresniais gėrimais. Tada pamirš įsipareigojimus, pradėtus darbus ir vieną dieną prapuls, prieš tai susirinkęs darbo įrankius.
Alkoholis atminties nestiprina – tuo įsitikino kitas „Bangos“ skaitytojas. „Paprašytas meistrų, atrodė rimtų vyrų, kurie remontavo mano dviejų kambarių butą, už darbą mokėjau dalimis – 50, 100, 200 litų. Gal dėl to po savaitgalio mano meistriukai pasirodydavo vėliau nei sutartu laiku ir „su kvapeliu“, – liūdna patirtimi dalijosi gargždiškis. – Viską iškenčiau, kad tik baigtų remontą. Tačiau buvau priblokštas, kai vyrai pasakė, jog aš jiems esu skolingas – jie „pamiršo“, kad mokėjau dalimis.“ Laimei, kiek ir kada mokėjęs, žmogus kruopščiai buvo susirašęs, tad meistrams neužteko įžūlumo reikalauti to, ką jau buvo gavę. „Pasimokiau iš savo klaidų: moki pinigus – reikalauk, kad gavęs pasirašytų. Tada nedraskys akių, kad neužmokėjai“, – sakė remonto iki šiol nepamirštantis gargždiškis.
Avansas už nieką?
Yra meistrų, kurie net nepradėję darbo paprašo avanso, o jį gavę dingsta ne dienai, ne savaitei, bet mėnesiams. „Pagal skelbimą „Bangoje“ paskambinau skardininkui. Jis sutiko apskardinti balkoną ir netrukus atvažiavo pamatuoti. Sutarėme dėl kainos, o kelis kartus paklaustas, ar išsivers be automobilinio bokštelio, garantavo, kad pasieks kopėčiomis. Tada paprašė avanso, kad nepersigalvočiau, ir pažadėjo po kelių dienų apskardinti“, – pasakojo moteris. Deja, nepasirodė nei tą, nei kitą, nei dar kitą savaitę. Vieną dieną jis paskambinęs moteriai pasakė, kad atvažiavo skardinti, tačiau kopėčios per trumpos, todėl nežino, ką daryti. „Jis pats nuėjo pas kaimynus ir paprašė, kad šie leistų pasinaudoti jų balkonu. Tačiau vyrukui nepavyko nusileidus „iš dangaus“ apskardinti, tad išvažiavo namo ir daugiau neskambino. Ėmiau nerimauti, kad jis nesugebės atlikti darbo, ir, ko gero, negrąžins pinigų“, – pasakojo į sukto „meistro“ pinkles pakliuvusi moteris. Paskambinusi ji išgirdo, jog skardininkas tebesvarsto, ar samdyti bokštelį, ar atvažiuoti su stelažais, nes ilgesnių kopėčių neturįs, ir pažadėjo šeštadienį pasirodyti. Nepasirodė ir neskambino. Praėjo gal trys savaitės. „Supratau, kad nieko gero jau nebegaliu tikėtis ir paskambinusi paprašiau grąžinti pinigus. Sutiko ir pažadėjo atvežti. Tačiau juos atgauti nebuvo paprasta: teko kreiptis į firmos savininką. „Tai buvo efektyvu – atlėkė kaip į uodegą įkirptas ir pinigus grąžino. Teisinosi, kad pametė telefoną, tačiau sutiko, kad pasielgė negražiai, žadėjo tokių kiaulysčių daugiau niekam nekrėsti, o jei negali atlikti darbo, užsakovui paskambinti, o ne apgaudinėti. Gal jaunas žmogus ir pasimokys iš savo klaidų, tačiau be sutarties su įsipareigojimais niekam pinigų duoti avansu nereikėtų“, – įsitikinusi moteris.
Asas nuvylė
Prieš kelerius metus atliktą buto remontą prisiminusi kita gargždiškė jau niekuo nebesistebi. „Kai pamačiau ištapetuotą prieškambarį, galėjau be vargo suskaičiuoti, kiek tapetų sunaudojo „meistrės“ – visur švietė tarpai, raštas nesuderintas, nes jos nusprendė, kad ten kabinsiu didelį veidrodį, todėl į akis brokas nekris. Smagiausia buvo, kai po dienos tapetai atsiklijavo ir nusivyniojo“, – pasakojo pašnekovė. Meistrė supykusi, kai buvo paprašyta nusipirkti tokių pat tapetų ir iš naujo sieną išklijuoti. Antrą kartą jai sekėsi ne ką geriau, bet išklijavo, kaip ir dauguma meistrų keikdama nelygias sienas, prastus klijus ir tapetus. Toks darbas moterį nuvylė ir ilgam atgrasė nuo remonto. „Meistru, kurio laukiau grįžtančio iš Norvegijos apie dvejus metus, pasitikėjau, nes jau buvo remontavęs mūsų namus ir tada jam priekaištų neturėjau. Todėl, kai pamačiau, jog vonioje vietoje grindų plytelių klijuoja sienų, nustebau. Paaiškino labai paprastai: „Juk ten vis tiek nesimatys.“ Tačiau nesupratau, kodėl reikėjo painioti tas plyteles, juk grindų plytelių liko, – pasakojo moteris. – Mano klausimai meistrą, kuris sakė, jog nėra tokio darbo, kurio jis nemokėtų, erzino. Mat tuo pat metu jis remontavo vieną kontorą. Pasisamdęs pagalbininku nemokšą giminaitį, šiam telefonu aiškino, ką ir kaip reikia daryti.“ Pasak moters, kai anas nesuprasdavo, meistras darbą mesdavo ir važiuodavo daryti tvarkos į remontuojamą kontorą. „Mažytės vonios remontas truko dvi savaites ir kainavo daug kantrybės, nes meistras savo klaidų nepripažino ir nebuvo linkęs derėtis. Gal pradedant remontą reikėtų sudaryti detalią sutartį: aptarti darbus, laiką, kainą, apsidrausti dėl kokybės, kad paskui neištiktų šokas?“ – svarstė pašnekovė.
Kokybės negarantuoja
Ar visada skaitote tai, ką pasirašote? Jei keitėte senus langus plastikiniais, turbūt gavote sutartį, kurioje turėjo būti nurodyti jūsų ir firmos įsipareigojimai. Jeigu langus sumontuos nekokybiškai ir nebūsite už juos sumokėję visos sumos, nepraraskite vilties – galima priversti ištaisyti broką. Žinoma, tai atims jūsų laiko ir gadins sveikatą. „Ilgai rinkausi firmą, kol ryžausi užsisakyti naujus langus. Pagaliau nusprendžiau, kad laikraštyje nuolat besireklamuojanti, daugiau nei 10 metų veikianti firma yra patikima. Prieš metus užsisakiau balkono ir virtuvės langus. Pagal sutartį langai vėlavo, o atvažiavę meistrai pareiškė, kad šiandien dar nemontuos – neturi kažkokių detalių, tik norėtų langus kur nors palikti. Tada įtarimą sukėlė nuo meistrų sklindantis alkoholio kvapas. Kitą dieną jie trenkė tuo pačiu, tik, skirtingai nuo praėjusios dienos, langus sumontavo“, – prisiminė moteris. Per metus prisimiršo nemalonus bendravimas su meistrais ir ji toje pačioje firmoje šiemet užsisakė dar du langus. Apsidžiaugė, kad pakeisti langus pažadėjo žymiai anksčiau nei pagal sutartį buvo numatyta. Tačiau sutartą dieną niekas neskambino, o grįžusi namo moteris apstulbo: kambariuose mėtėsi gabalai tinko, pro vieno lango viršų matėsi dangus, draikėsi pakulos, kito lango stiklas buvo akivaizdžiai subraižytas. „Toks darbas mane pribloškė, tad kitą dieną paskambinau į firmą. Pažadėjo atvažiuoti ir pažiūrėti, bet jaučiau, kad mano skambutis sunervino. Deja, po kelių dienų atvykusiam meistrui teko įsitikinti, kad pretenzijos pagrįstos. Atsiųsti brokdariai, kurie montavo langus, jautėsi puikiai: paklausti, kodėl iškrapšto putas, atkirto, kad ką nori, tą ir daro. Priminus, kad pernai buvo atvažiavę apgirtę, o šiemet savo darbo neišmanėliai, vyrukai ėmė muistytis. Vėliau pripažino, kad sau šitaip nemontuotų ir atsiprašė“, – pasakojo moteris. Dar kartą perskaičiusi sutartį, ji nustėro. „Po pristatymo, atsiradus brokui, pirkėjui nesuteikiama teisė laiku neatsiskaityti su pardavėju“, – skelbė sutartis. Toliau joje pagrasinta delspinigiais. „Draugai irgi užsisakė langus, tik kitoje firmoje. Perskaičiusi jų sutartį įsitikinau, jog ji taip pat naudinga tik pardavėjui, o ne klientui. Sutartyje nieko neparašyta apie teikiamų paslaugų kokybę. Moki už gaminį, nesvarbu, ar jis brokuotas, ar ne, už nemokšiškai atliktą darbą, gaišti laiką skambinėdamas, važinėdamas iš darbo namo, kai pagaliau atvažiuoja pažiūrėti, ar pretenzijos pagrįstos, klausaisi įtikinėjimų, kad kitaip būti negalėjo ir t.t.“, – savo patirtimi dalijosi nusivylusi moteris. Pasak jos, reikia būti labai tvirtam, ryžtingam ir nenuleisti rankų, kad išsikovotum tai, už ką sumokėjai.
Beveik viską – savo rankomis
Prieš 15 metų sukūręs šeimą Saulius Šertvytis apsigyveno Gargžduose uošvių name, kurį po metų ėmė pats remontuoti. Įvairiuose darbuose žentui patardavo uošvis, kuris buvo stogdengys. „Esu dirbęs pagalbiniu statybose, todėl kai ką išmokau ir pritaikiau remontuodamas namą“, – sakė Saulius, kurio pirmas savarankiškas darbas – tvoros mūrijimas. „Kažkam vis kliuvo mūsų medinė tvora, ją vis išlaužydavo, todėl nutariau mūryti iš akmenų. Juos su žmona Jolanta rinkome visur ir tempėme į namus“, – pasakojo pašnekovas, kuriam darbai, susiję su akmeniu, patys maloniausi. Pasak Sauliaus, žmona turi meninę gyslelę, todėl jiems kartu dirbti smagu. „Žinau, kad joks meistras nepadarytų taip, kaip patys. Jei kas nepasisekė, imi ir taisai, tačiau niekam nereikia priekaištauti“, – sakė Saulius. Jis įsitikinęs, jog viską įmanoma išmokti ir pasidaryti pačiam. Pasak Sauliaus, yra žmonių, kurių patarimo visada galima paklausti ir net pagalbos paprašyti. Jis prisimena, kaip išmoko elektros instaliacijos darbus. „Kai nupurtė elektros srovė, išsiaiškinau, kas ir kaip turi būti išvedžiota ir sujungta – kaimynas pamokė“, – šypsojosi meistras, kuris sakė nemokąs tik mūryti ir dengti stogo. „Visi statybos darbai labai brangiai kainuoja: vienos plytos padėjimas – litas, 1 kv. m tinkavimas – 30 litų; 1 kv. m išklijuoti plytelėmis – nuo 30 iki 80 litų“, – vardijo Saulius ir džiaugėsi, kad mokėdamas daugelį darbų nemažai sutaupo.
Nenukentėję nuo nevykėlių meistrų Šertvyčiai vis dėlto patyrė statybos vargų – neseniai vienoje Klaipėdos įmonėje nusipirko stogo dangą, o kai meistrai apdengė dalį stogo, pamatė, jog ji brokuota. Įmonės pasiūlymas stogą nuplauti actu šeimos nepaguodė – ant sauso šiferio vis tiek matosi baltos dėmės. Ar pardavėjai nenorės gadinti savo firmos vardo ir grąžins pinigus už dangą bei kompensaciją už patirtus nuostolius, paaiškės netrukus. „Nuplėšėm seną stogą ir galvojom, jog netrukus džiaugsimės nauju… Dabar šitaip lyja, o mums tenka laukti ir tikėtis, jog viskas išsispręs ir nereikės dėl brokuotos stogo dangos bylinėtis teismuose“, – sakė Šertvyčiai.
Rytė LIEPAITYTĖ
