Skaitytojų pasiūlyta tema

Pinigai ar mokinio žinios?

Dalinti ar ne pradinukų klasę, jei joje 26-27 vaikai? Ar įmanoma dirbti su tokiu būriu vaikų vienam mokytojui ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienam? Kiek lemia tėvų, kuriems rūpi, kad vaikas jau pirmosiose klasėse neprarastų noro mokytis, nuomonė?

Su šiais klausimais ir prašymu dalinti klasę ir steigti dvi į rajono Savivaldybės Švietimo skyrių, o vėliau ir į merą bei Tarybos narius kreipėsi Veiviržėnų gimnazijos dabar jau II klasės mokinių tėvai. Tačiau, pasak jų, susitikimas su Švietimo skyriaus vadovais juos dar labiau nuvylė, nes mokinių mamos pasijuto „kaltos“, kad per daug rūpinasi savo vaikais, o pradinukų mokytoja tarsi nekompetentinga. Kreipdamosi į redakciją, jos sakė norinčios tik vieno – atsiprašyti mokytojos dėl nepelnytai nuvertinto jos darbo ir išreikšti apgailestavimą dėl tokio vadovaujančių švietimo darbuotojų požiūrio.

Klasę reikėtų dalinti

Dar prieš formuojant buvusių pirmokų klasę, pasak tėvų, buvo aišku, kad klasėje bus daugiau nei 24 mokiniai, tačiau Veiviržėnų gimnazijos direktorius S. Rameika patikinęs, jog reikia palaukti rugsėjo 1-osios ir tada spręsti, ar būtina steigti antrąją klasę. Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 746 yra nurodyta, kad pradinio ugdymo klasėje esant daugiau kaip 24 mokiniams privaloma formuoti dvi klases, tačiau pasinaudota kitu šio nutarimo punktu, leidžiančiu išimties tvarka pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių – 26. Taip, pasak direktoriaus, pasielgta įvertinus gimnazijai skiriamas mokinio krepšelio lėšas.

Praėjusį rugsėjį mokslo metus pradėjo 25 pirmokai, tačiau jau mėnesio pabaigoje buvo priimtas dar vienas mokinys, sugrįžęs gyventi iš kitur. Po Naujųjų metų į šią klasę buvo priimtas 27-asis mokinys, taip pat atvykęs gyventi į Veiviržėnų seniūniją. Todėl pasibaigus pirmiesiems mokslo metams tėvai vėl kreipėsi dėl antrosios klasės steigimo. Jų įsitikinimu, klasėje yra įvairių gabumų vaikų, tačiau dauguma silpni, su jais reikia individualiai dirbti, tačiau mokytoja I. Raudonienė nėra fiziškai pajėgi tai padaryti viena, nors dirba daug ir nuoširdžiai. „Mes neabejojame mokytojos I. Raudonienės kompetencija, tačiau mums keista, kad švietimo specialistai nenori realiai vertinti situacijos ir pripažinti, kad klasė silpna, o tokiems vaikams, ypač pradinėse, reikia daugiau skirti laiko, kad jie ne tik įsisavintų žinias, bet ir neprarastų noro mokytis“, – teigė mamos. Jos pažymėjo, jog nori ne kažko ypatingo, o sudaryti normalias darbo sąlygas mokytojai ir mokymosi galimybes savo vaikams. Joms sunku suvokti, kodėl sprendimus lemia tik pinigai ir kodėl nepaisoma Vyriausybės nutarimo.

Susitikimas įskaudino

Laišką pasirašiusių mamų A. Greivienės, S. Greivienės, L. Ruškienės, A. Pačkauskaitės, V. Krauleidienės, A. Mikužienės, D. Ašmontienės ir kitų klasės mokinių tėvų teigimu, negavę atsakymo dėl antrosios klasės steigimo, jie inicijavo susitikimą su Švietimo skyriaus vadovais, gimnazijos direktoriumi, pavaduotojomis ir pradinių klasių mokytojomis. Į jį atvyko visi pirmokų tėvai. Minėto susitikimo metu buvo informuota, kad du pirmokai bus palikti kartoti kurso, taigi antroje klasėje jų liks 25. Tėvai nuogąstauja, kad norinčiųjų mokytis Veiviržėnų gimnazijoje daugėja, kad per mokslo metus jų skaičius gali dar išaugti, o steigti antrąjį komplektą mokslo metų eigoje nebegalima.

Tačiau, pasak mamų, susitikimas su Švietimo skyriaus vedėju A. Petravičiumi ir vyriausiąja specialiste I. Barbšiene nepateisino vilčių. Skaudžiausia buvę girdėti, kad mamos nekompetentingos vertinti savo vaikų gebėjimų, jog blogai, kad jos dirba namuose papildomai ir nori iš jų padaryti vunderkindus, o mokytoja nesugebanti susitvarkyti su tokia didele, dar ir silpna klase. Todėl „pažadėtas“ mokytojos darbo rudenį patikrinimas. „Mes neieškojome kaltų, o prašėme pagalbos, tačiau jos nesulaukėme, tik likome pažemintos. Suprasdamos, kad klasė nebus dalijama, kad lemia ne realus situacijos vertinimas, o pinigai, norime viešai atsiprašyti savo mokytojos I. Raudonienės ir muzikos mokytojos J. Jokšienės. Jos nepelnytai buvo įskaudintos. Gimnazijos mokytojai dirba labai nuoširdžiai, tačiau ir jie privalo turėti normalias darbo sąlygas“, – tvirtino su „Bangos“ korespondente susitikusios antrokų mamos.

Jos priminė, kad dažnai tėvai kaltinami, jog nesirūpina savo vaikų ugdymu, nebendrauja su pedagogais, tačiau dabar esą supratusios, jog tai tik žodžiai: „Mūsų nuomonė neįdomi ir nereikalinga, nors esame įsitikinusios, jog kaip tik pradinėse klasėse dedami tolesnio ugdymo pagrindai, o tėvų bendravimas su mokykla yra būtinas.“

Panašiai šį susitikimą įvertino ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui B. Bielskienė: „Viena pusė kalbėjo finansine kalba, kita – ugdymo. Tėvai norėjo, kad jų vaikams būtų sudarytos normalios sąlygos mokytis, o mokytojai – dirbti.“

Gimnazijos direktorius S. Rameika patikino, kad šis klausimas nėra iki galo išspręstas. Jau nuo šio rugsėjo Veiviržėnų gimnazijoje steigiamos dvi pirmokų klasės, o per vasarą galutinai paaiškės, kiek mokslo metų pradžioje bus antrokų. Jei atsitiktų taip, kad bus 27 vaikai, steigtume antrąją klasę“, – sakė direktorius.

Švietimo skyriaus pozicija

„Banga“ paprašė savo poziciją viešai išsakyti Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Algirdą Petravičių. Atsiųstame laiške redakcijai rašoma:

„Viename Savivaldybės tarybos komiteto posėdyje, svarstant gautą anoniminį skundą dėl klasių komplektavimo Veiviržėnuose, užsiminiau, kad administracijos darbuotojams jau reikalingi diktofonai, kad vėliau po kai kurių susitikimų netektų įrodinėti, kad balta nėra juoda.

Vadovaujantis teisės aktais, Veiviržėnų gimnazijos direktorius negalėjo šių metų sausio mėnesį priimti 27–ojo mokinio į pirmąją klasę, bet ar šį jo sprendimą būtų supratę tėvai, kurių atžalai būtų reikėję šiuos mokslo metus pabaigti Pašlūžmio, Pėžaičių ar kitoje arčiau Veiviržėnų esančioje mokykloje?

Pažangos ir pasiekimų vertinimą reglamentuoja Bendrosios ugdymo programos ir Išsilavinimo standartai, Bendrieji ugdymo planai, pradinio ugdymo samprata. Pradinukų dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais jo paties pasiekimais, o ne su anksčiau besimokiusio brolio ar suolo draugo pasiekimais.

Švietimo skyriui vienos mamos išsakyti žodžiai, kad ne mažiau kaip dešimt vaikų iš šios klasės turi būti palikti antriems metams, tikrai kelia didelių abejonių dėl sistemingo šios klasės kai kurių tėvų, mokytojos, Specialiojo ugdymo komisijos bendravimo ir bendradarbiavimo. Gaila, kad pusmetį dėl specialistų trūkumo mokykloje nebuvo teikiama ir specialiojo pedagogo bei logopedo pagalba.

Mamos nuogąstavo, kad vaikai nežino kai kurių matematikos ir muzikos dalykų, bet juos privalu bus žinoti tik trečioje ar ketvirtoje klasėje. Ar ne per aukštai užkelta kartelė? Pirmoje klasėje tikrai per anksti galvoti apie brandos egzaminus.

Manytume, kad tikslinga būtų rugsėjo mėnesį kompetentingai rajono pradinio ugdymo specialistų grupei įvertinti mokinių žinias, įgūdžius ir gebėjimus, ugdymo proceso planavimo, individualizavimo būdus. Tai leistų įsitikinti, ar tikrai trečdaliui šios klasės mokinių reikalinga ypatinga kasdieninė individuali specialistų pagalba, kaip buvo teigiama įvykusiame susitikime.

Pasikeitę teisės aktai nuo ateinančių mokslo metų leidžia savivaldybėms klasių komplektų skaičių koreguoti iki spalio 1 dienos. Iš Veiviržėnų gimnazijos aptarnavimo teritorijos iki šios datos atėjus daugiau antrokų ar Pedagoginei psichologinei tarnybai (gavus tėvų sutikimą) nustačius kai kurių šios klasės mokinių mokymosi negalias, gali būti komplektuojamos ir dvi antrosios klasės.

Na, o apie pinigus tenka kalbėti, juos skaičiuoti ir švietimo sistemoje. Mes ne prieš klases, kuriose mokytųsi po 12-15 mokinių, bet dabartinė Mokinio krepšelio metodika tokios galimybės Veiviržėnų gimnazijai nesuteikia.“

Irena KASPERAVIČIENĖ