Kūryba
Tylioji “Kamanė“ atsiskleidė
“Mūsų vaikai labai kūrybingi, tik reikia juos pamatyti ir paskatinti. Tačiau dažnai jie „paskęsta“ kasdienėse mokslo problemose, o jų gebėjimai ir talentai tarsi miega“, – mano Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos technologijų mokytoja ir batikos būrelio vadovė Ramunė Našlėnienė. Jai pritaria kolegė, informacinių technologijų mokytoja Raminta Birgėlienė.
Šių dviejų mokytojų vadovaujami ir globojami mokiniai per praėjusius mokslo metus atliko didelį kūrybinį darbą – įgyvendino integruotą projektą „Kostiumo istorijos laiko juosta“ ir pristatė jį mokyklos bendruomenei. Rezultatas visus maloniai nustebino.
Užsibūna krapštukės
Gargždų „Minijos“ vidurinėje mokykloje batikos būrelis „Kamanė“ veikia jau keletą metų. Jame dabar jau senbuvėmis vadinamos vyresniųjų klasių mokinės Laura Mažonaitė, Laura Jokubaitytė, Jovita Mockevičiūtė, Vitalija Pundziūtė, jaunesnės – Marija Šidlauskaitė, Vilma Stankutė, Ieva Jocytė, Vanda Tarvainytė, Vilma Grimalytė. Ketinama rudenį priimti mažiukus ir juos augintis. „Batika reikalauja itin didelio kruopštumo ir kantrybės. Mokinys dirba apie 40 val., kol pasiekia rezultatą. Idėjų vaikai turi daug ir puikių, bet kaip jas „paversti kūnu“, reikia mūsų, suaugusiųjų, pagalbos. Nedaug kas išlaiko, meta. Bet lieka tie, kurie „kažką savyje turi“, – mano „Kamanės“ vadovė Ramunė.
Berniukai padeda mergaitėms
Mokytojos Ramunės teigimu, labai svarbu mokinį sudominti. O tai padaryti įmanoma, kai parodai, kas jau sukurta tokių pat kaip jie mokinių rankomis. Taip kilo idėja pasinaudoti šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir mokinių darbelius „sudėti“ į informacines laikmenas, kad juos galėtų parodyti ne tik naujokams, bet ir mokinių tėvams, draugams. Į pagalbą „Kamanės“ vadovei atėjo informacinių technologijų mokytoja Raminta Birgėlienė.
Mergaitės ant drobės piešia vašku, kantriai – po taškelį, liniją „sluoksniuoja“ būsimą vaizdą. Žinoma, tokiai kūrybai nepakanka vienos savaitinės papildomo ugdymo valandos, tad mokytojai tenka pridurti asmeninių, mergaitėms – laisvalaikį.
Tuo pat metu vaikinai, lankantys informacinių technologijų būrelį, ėmėsi kurti „Kamanės“ svetainę, kurioje atsirado darbų galerija, technologijos aprašymai, istorija ir kt. „Kamanė“ turi ir elektroninį paštą, kad galėtų palaikyti ryšius, keistis idėjomis su kitose mokyklose kuriančiais mokiniais.
Taip kūryba ir technologija integravosi, viena kitą natūraliai papildydamos. Mergaičių darbeliai nenugula į mokyklos lentynas, neišsibarsto po jų namus, o yra kaupiami. Tiek mokykla, tiek pačios „kamanės“ bet kada gali savo darbus pamatyti ar parodyti kompiuterio ekrane, o originalu grožėtis namuose.
Vaikinai, kurdami svetainę, turėjo taip pat „panerti“ į meno vandenis. „Jie praplėtė savo akiratį, susipažino su batika ir pačiu kūrybos procesu“, – abipusę projekto naudą pažymi mokytoja Raminta Birgėlienė.
„Mes dirbame tam, kad vaikai išsiugdytų gerą skonį, kad suvoktų rankų darbo vertę ir užaugę nesistebėtų, kodėl jis toks brangus“, – priduria mokytoja Ramunė. O abi kartu pajuokauja, jog toks berniukų ir mergaičių bendradarbiavimas šių dienų feminizmo (europietiškos lyčių lygybės) kontekste yra gražus pavyzdys, kaip nereikia perlenkti lazdos – tegul išlieka moteriški ir vyriški pradai.
Kostiumo istorija
Šis gražus, nuoseklus, jau ne pirmus metus dirbamas kūrybinis darbas subrandino idėją sukurti kostiumo istoriją. „Kamanės“ mergaitės ant medžiagos vašku kūrė kostiumus nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Žinių apie kostiumo raidą semtasi išvykose į Mažosios Lietuvos muziejų, Klaipėdos meno biblioteką. Mokiniai daug sužinojo ir parsivežė idėjų. Kai mokslo metų pabaigoje „Kamanė“ ir informacinių technologijų būrelio nariai parengė parodą mokykloje, nustebo ne vienas – tylioji „Kamanė“, padedama šaunių vyrukų ir jų vadovės mokytojos Ramintos, nudirbo didelį darbą, kuriuo galės pasinaudoti ir istorijos, ir dailės, ir literatūros mokytojai. Projektas bus tęsiamas, „Kamanės“ svetainė nuolat papildoma.
Žino ne tik mokykloje
„Kamanės“ darbais susidomėta ne tik mokykloje. Jos parodėlės buvo surengtos Klaipėdos meno bibliotekoje, Telšių vaikų dailės mokykloje, šio, taip pat Kretingos miestų bei Gargždų Jono Lankučio viešojoje bibliotekose. Pelnyti apdovanojimai tarptautiniame konkurse.
Galbūt „Kamanės“ mergaitės būrelyje atras savąjį pašaukimą ir ateitį susies su menais? Gal berniukai taps ne „sausais“, o kūrybingais ir išlavintą skonį turinčiais informatikais? Ramunė Našlėnienė nemano, jog mokykla ar mokytojas gali turėti didelės įtakos mokinio ateičiai, jo pasirinkimui. „Nereikėtų susireikšminti. Jei vaikas ką nors savyje turi, pats susiranda mokytoją arba mokytojas jį pamato, – įsitikinusi Ramunė. – Tai, ką šiandien darome batikos būrelyje, mergaitėms ateityje galbūt liks tik pomėgis. O gal kažkada sėdėdamos namuose ir augindamos vaikelį prisimins šį užsiėmimą? Galbūt batika padės surasti, kur „save padėti“? Žmonės būna pikti, kai nežino, kaip save išreikšti. Kartais pats sau atrandi, jog tam tereikia senos paklodės skiautės, žvakės ir dažų – pačių paprasčiausių“, – tikina mokytoja Ramunė.
Abi pedagogės sutaria, jog „Minijoje“ yra daug gerų, „šiltų“, materialinėmis gėrybėmis nepertekusių vaikų, kurie daugiau nori, nei viskuo aprūpintieji, ir siekia išreikšti save. Mokytojo misija – suteikti tokią galimybę.
Irena KASPERAVIČIENĖ