Įkurtuvės
Priekulės viešbučio sienas puošia istorinės relikvijos
Priekulės centre, Klaipėdos gatvėje, viename iš senųjų pastatų duris atvėrė viešbutis–svečių namai „Mingė“. Šiose patalpose alsuoja Klaipėdos krašto istorinė praeitis. Moderniai įrengti kambariai ir konferencijų salė gali konkuruoti europinėje rinkoje.
Modernu ir jauku
Šio pastato pirmame aukšte kelerius metus veikia karčema „Mingė“ bei firminė „Aisytės“ mėsos parduotuvė. Ketverius metus šį verslą plėtojantys Jūratė ir Saulius Budriai įgyvendino dar vieną svajonę – per metus rekonstravę patalpas antrame aukšte įrengė viešbutį-svečių namus „Mingė“. Istorinių šaltinių liudijimu, praėjusiame amžiuje, tarpukariu, čia buvo ne vienas viešbutis – „Prūsų namai“, Bernardo Rašo.
Naujojo viešbučio patalpose, užimančiose 250 kv. m, įrengti 8 kambariai (dviviečiai) bei konferencijų salė, kurioje telpa 40 žmonių. Joje yra projektorius, bevielis internetas, palydovinė televizija. Jaukūs, namų aplinką primenantys kambariai skiriasi ne tik savo dydžiu, bet ir interjeru, baldais. Visuose yra puikiai įrengti sanitariniai mazgai. Kambariuose ne tik lovos, bet ir minkštųjų baldų kampeliai.
„Mes nenorėjome panašių kambarių: kad sugrįžę mūsų klientai norėtų apsigyventi kitame“, – šypsojosi Jūratė Budrienė.
Pagal patogumą, dydį viešbučio kambarių kainos – nuo 120 iki 280 litų už parą, įskaitant pusryčius. Beje, karčemos „Mingė“ virėjos viešbučio atidarymo proga atnaujino valgiaraštį.
“Lobis“ – stiklainis su rubliais
Vakar Priekulėje oficialiai atidarytas viešbutis-svečių namai „Mingė“. Tai praėjusiame šimtmetyje plėtoto verslo tąsa. Ant sienų kabantys reliktai byloja apie amžiaus pradžioje čia veikusius Klaipėdos krašto prekybos ir amatų rūmus: rekonstruojant šį pastatą, rasta įvairių dokumentų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Seniausias išlikęs iš 1906 m. Kraštotyrininkams tai puiki medžiaga papildyti Priekulės istorijos tyrimą.
Verslininkai Budriai pagal rastus dokumentus mano, jog šio pastato savininkas, o gal tik rūmų vadovas buvęs Edward Keiluweit, kurio nuotrauka čia taip pat buvo aptikta. Apie jo pareigas liudija spaudas ant dokumentų. Sauliaus Budrio teigimu, Prekybos ir amatų rūmai prekiavo įvairiausiomis prekėmis. Priekulėje veikusi degalinė „Shell“, netgi buvo leidžiamas šio degalinių tinklo laikraštukas vokiečių kalba. Išlikęs 1938 metų atvirukas, kuriame linų verpimo ir audimo fabrikas „Mastis“ Telšiuose siūlė prekių iš lino. Beje, pastato palėpėje rasta molio, kuris buvo naudojamas apšiltinimui. Statybininkai išgabeno kelis sunkvežimius. Jame aptiko stiklainį su puikiai išsilaikiusiais 7500 rusiškų rublių 100 ir 150 nominalo kupiūromis. Banknotai išspausdinti 1947 m.
Dalį praeitį menančių relikvijų kopijų verslininkai Budriai įrėmino. Kartu su paveikslais ir meninėmis fotografijomis jos ne tik puošia viešbučio sienas, bet liudija garsią Priekulės praeitį. Be to, koridoriuje palikti senų plytų sienos akcentai.
Stengsis sudominti užsieniečius
Saulius Budrys įsitikinęs, jog viešbutis Priekulėje labai reikalingas. Buvę Klaipėdos krašto gyventojai domisi savo gimtine ir dažnai čia atvyksta. Taigi jiems turėtų būti malonu atgaivinti savo prisiminimus istorinę dvasią išlaikiusiame viešbutyje.
Turėtų apsilankyti turistų ne tik iš Vokietijos. Tikimasi, kad poilsiautojų atvesiąs dviratininkų takas per Priekulę į Dreverną, Svencelę, Kintus. „Planuojame sudaryti sutartis su įmonėmis dėl konferencijų salės nuomos, nakvynės, maitinimo paslaugų, išvykos į Mingės kaimą – Lietuvos Veneciją, – pasakojo S. Budrys. – Statome laivą, kuriuo plukdysime poilsiautojus į Mingę, o ten įsigytoje sodyboje įrengsime kavinę-barą.“
Priekulės seniūnas Valerijus Velkas pasidžiaugė, kad mieste atsirado dar viena reikalinga paslauga.
Virginija LAPIENĖ
