Tradicijos
Dainų šventė artėja – problemų sąrašas ilgėja
Liepos mėnesį į Lietuvos dainų šventę, kuri įrašyta į UNESCO kultūros paveldą, vėl sugužės tūkstančiai žmonių iš įvairiausių šalies kampelių. Gros, šoks, dainuos – linksminsis, kiek širdis geis. Šiemet šventėje naujovė – dainų diena vyks Vilniuje, o šokių – Kaune. Tokie masiniai renginiai sukelia ir nemažai rūpesčių. Atsimena mūsų rajono gyventojai ankstesnę patirtį: nepatogi nakvynė, nepakankamos maisto porcijos, dušų stoka… Šiemet į dainų šventę išvyksta 614 rajono žmonių.
Gyvens Šilainių vidurinėje mokykloje
Daugiausia diskusijų kyla dėl šokių dienos, kuri šiemet liepos 6 d. vyks Kaune. Iš Klaipėdos rajono laikinojoje sostinėje viešės 174 asmenys. Jie kartu su Pagėgių savivaldybės atstovais įsikurs Šilainių vidurinėje mokykloje. Į šventę išvyks birželio 30 dieną, o grįš liepos 7 d.
Jau ne pirmą kartą į dainų šventę vyksianti šokių ansamblio „Minija” šokėja Diana Pipirienė tikisi, jog gyvenimo sąlygos mokykloje bus geros. „Svarbiausia, kad būtų dušai. Juk esame šokėjai, grįžtame sušilę, todėl kiekvienas norime nusiprausti”, – sakė pašnekovė. Jai pritarė ir kitas „Minijos” šokėjas 16 metų Justas Ruškys: „Prieš porą metų gyvenome vienoje iš Vilniaus vidurinių mokyklų. Sąlygos buvo gana geros, vietos užteko. Tačiau tualetai buvo labai prasti, o dušų apskritai nebuvo. Naudojomės tik kriauklėmis. Tikiuosi, šiais metais bus geriau.”
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio, mokykloje, kurioje šiais metais gyvens mūsų rajono saviveiklininkai, yra įrengti 4 dušai. „Tačiau šventės organizatoriai tikisi, jog bus geras oras, ir pavyks įrengti dušus lauke“, – pridūrė G. Bareikis. Šokių ansamblio „Minija“ vadovė Birutė Oželienė teigiamai vertina lauko dušų idėją: „Kažkada panašiai jau yra buvę. Tada gyvenome vienoje iš Vilniaus mokyklų. Merginos prausdavosi mokyklos viduje įrengtuose dušuose, o vaikinai lauke.“ B. Oželienė akcentavo, jog nenori ir nesitiki kažkokių itin gerų gyvenimo sąlygų, tačiau svarbiausia, kad jos atitiktų higienos normas.
Vieni – sotūs, kiti – alkani
Kitas opus klausimas – maitinimas. „Anksčiau buvo nepakankamos maisto porcijos. Pavyzdžiui, pietums patiekdavo varškės apkepą. Vaikinams jo tikrai nepakakdavo. Pamenu ir tai, kad visą savaitę maitino tik dešrelėmis. Jos taip atsibodo, kad nebegalėjau į jas pažiūrėti, eidavau pavalgyti kur nors kitur“, – įspūdžiais dalijosi Diana. „Minijos“ šokėjas Justas taip pat atsimena, jog kartą mokykloje buvo patiekta tokia ryžių košė, kurios nė šaukšto negalėjo praryti. „Netylėjome, apie tai pasakėme, ir situacija pasikeitė“, – sakė pašnekovas.
G. Bareikis informavo, jog šiais metais vieno žmogaus maitinimui per parą bus skiriami 22 litai. Planuojama iš Savivaldybės biudžeto dar pridėti po 8 litus. „Anksčiau vieni dejavo, kad nuolat persivalgydavo, o kiti sakė, jog porcijos buvo tikrai per mažos. Tad neaišku, ar dar būtinai reikia pridėti pinigų, ar ne“, – svarstė jis. Anot B. Oželienės, nevienodą šokėjų nuomonę lėmė tai, jog vieni yra mažesni, kiti didesni, jau suaugę žmonės. „Manau, jei dar bus pridėta po 8 litus, tai pinigų maistui tikrai turėtų visiems pakakti“, – kalbėjo choreografė.
Transportas – mokykliniai autobusiukai
Klaipėdos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje rašoma, kad dar viena aktuali problema – transportas. „Ankstesnė patirtis parodė, kad išsiversti be savo transporto neįmanoma. Kultūros ministerija apmoka dalyvių nuvežimą ir parvežimą. O pačiame Vilniuje ir Kaune siūlo nemokamai važinėti visuomeniniu transportu. Tačiau repeticijų grafikas yra labai intensyvus, vaikai vos spėja pavalgyti, be to, dažniausiai yra tiek nuo repeticijų, tiek nuo karščio labai pavargę“, – kalbėjo G. Bareikis. Jis sakė, kad būtinai reikia autobusiukų, su kuriais jaunuoliai galėtų važinėti po miestą. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius bei Kultūros skyriaus vedėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono mokyklų direktorius, tikėdamiesi paramos. Iš mokyklų direktorių buvo prašoma skirti geltonuosius autobusiukus moksleiviams vežti. „Juk tai mūsų rajono, mūsų pačių vaikai. Todėl prašau supratimo ir pagalbos“, – sakė G. Bareikis.
Į Savivaldybės atstovų prašymą iš pradžių buvo reaguota skeptiškai. Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius G. Burbulis sakė, kad jo vairuotojas jau patyrė, ką reiškia tokios šventės: „Vairuotojas turi dirbti 14–16 valandų. Jis net neturi kur pailsėti, normaliai nusiprausti. Tai – pasityčiojimas. Be to, vežioti vaikus – didžiulė atsakomybė.“ Kiti mokyklų direktoriai taip pat nerodė didelio entuziazmo. Daugelis jų teigė, jog skirs autobusiuką ir vairuotoją tik tuo atveju, jei šventės metu jam bus suteikta galimybė normaliai pailsėti, pavalgyti. Jie pabrėžė, kad mokyklų vairuotojus vežti vaikus paskatintų ir padidintas atlyginimas. G. Bareikis atsakė, kad vairuotojai tikrai nemiegos šalia patalpos, kurioje įsikurs jaunuoliai. Tačiau viešbučio užsakyti taip pat nepavyks. „Žinoma, pasistengtumėme, kad vairuotojų gyvenimas būtų kuo patogesnis“, – žadėjo Kultūros skyriaus vedėjas.
Klaipėdos rajono mokyklų direktoriai bei Savivaldybės administracijos direktorius Č. Banevičius ir Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis susitarė, jog pagalvos ir vėliau nuspręs, kaip pagerinti vairuotojų, šokių vadovų, kartu vykstančių medikų, policijos pareigūnų viešnagę Kaune. Jie taip pat susitarė apsvarstyti, kaip būtų galima padidinti jiems skirtą atlygį.
Tikisi turiningo laisvalaikio
Kalbinta B. Oželienė užsiminė, kad dainų šventės metu svarbu pasirūpinti ir šokėjų laisvalaikiu. „Nepaisant to, kad jaunuoliai per dieną pavargsta, vakare jie nori atsipalaiduoti, pašokti. Jie juk ne miegoti važiuoja“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, būtų gerai, jei mokykloje, kurioje jie gyvens, šokėjai turėtų galimybę surengti diskoteką. „Organizacinis komitetas galėtų pasirūpinti reikalinga aparatūra. Žinoma, niekas nesako, kad jaunuoliai šoktų per naktį. Jiems būtų leista linksmintis, pavyzdžiui, iki 24 ar 1 valandos“, – svarstė vadovė. Į dainų šventę vykstančių šokėjų mintys buvo panašios. 17 metų „Minijos“ šokėja Eglė Rumbutytė sakė: „Diskotekų tikrai reikia. Nors pavargstame, tačiau esame energingi, norime bendrauti, šėlti. Šokiai turėtų vykti iki 1 ar 2 valandos nakties.“
Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis, paklaustas apie diskotekų galimybę, atsakė: „Praėjusią dainų šventę iš pradžių taip pat teko girdėti pretenzijas, kad nebuvo diskotekos. Tačiau vėliau jos aprimo, nes šokėjai iš šventės grįždavo pervargę. Nežinau nė vienos delegacijos, kuri tai darytų“, – kalbėjo G. Bareikis. Jis užsiminė, kad mokyklos, kurioje apsistos mūsų rajono delegacija, vadovybė gana griežta. Jau dabar yra derinamos bendrosios tvarkos taisyklės. „Be to, šventės organizatoriai iš sąrašų išbraukė lydinčiuosius asmenis. Buvo planuojama 18 jaunuolių skirti 1 vadovą ir 1 lydintį asmenį. Lydintys asmenys buvo išbraukti, vadinasi, jie skaičiuoja kiekvieną žmogų, išlaidas jam. Todėl kalbėti apie pramogas, kai yra daug didesnių problemų, pavyzdžiui, transporto, gana sudėtinga“, – aiškino pašnekovas. Jis pridūrė, kad negali bet kam patikėti aparatūros. Be to, Kultūros skyrius jos neturi, o Kultūros centras jos nelabai gali duoti tokiam ilgam laikui. „Kita vertus, turėtume suprasti, kad važiuojame ne pašėlti, paūžti, bet į kultūrinį renginį. Susiburti, pabendrauti, aptarti dainų šventę šokėjai gali ir grįžę“, – sakė G. Bareikis. Jis pridūrė, kad diskotekų klausimas dar bus aptartas su kolektyvų vadovais susirinkime, kuris vyks šiandien.
Agnė SURPLYTĖ
