Gegužės 15-oji – Tarptautinė šeimos diena

Graži šventė… su skausmo ašaromis

Praėjusį antradienį į Gargždų socialinių paslaugų centrą buvo pakviesti jo lankytojų šeimos nariai – tėčiai ir mamos. Taip norėta kartu pagerbti ir pasveikinti juos praėjusios Motinos ir artėjančios Tėvo dienos progomis. Juolab kad gegužės 15-oji – Tarptautinė šeimos diena.

Deja, neatėjo nė vienas tėtis, ne vienas vaikas nesulaukė ir mamos dėmesio…

Gargždų socialinių paslaugų centro lankytojai – 23 neįgalūs jaunuoliai ir suaugusieji iš dienos globos grupės, 15 vaikų iš socialinės rizikos šeimų, kurie ateina čia po pamokų, surengė nuotaikingą programą. Jie dainavo, deklamavo, vaidino. Atskirus numerius išmoningai per kūdrų gyventojų – varlyčių, drugelių ir kitus personažus sujungė programos vedėjos – socialinės darbuotojos Milda Žutautienė ir Donata Šiaulytytė.

Ilgos repeticijos, didelės pastangos pasirodyti kuo geriau buvo skirtos žmonėms, kuriuos vadiname brangiausiais. Kai centro lankytojai žydinčių gėlių krepšeliais, padarytais savo rankomis, apdovanojo mamas ir glaudėsi prie jų, buvo akivaizdu, kad tokius abipusiai nuoširdžius jausmus, tokį prieraišumą galima užsitarnauti didele meile ir kantrybe. Tik vienai neįgaliai globotinei šįkart nepasisekė: kai jos akys nerado mamos ir nebuvo ką rankomis apsivyti apie kaklą, ji glaudėsi prie svetimų su ašaromis tardama: „O mano mama dirba…“

Deja, tik trys vaikai, centrą lankantys iš socialinės rizikos šeimų, sulaukė kas mamos, o kas močiutės. Kiti gi tuoj po programos išėjo ir sėdo prie negyvų savo draugų – kompiuterių. Pas juos neatėjo niekas, bet jie neverkė. Tik kas gali pasakyti, kokios mintys sukosi jų galvelėse, kai jiems dainuojant kitų mamos žvilgsniu ir aplodismentais drąsino savuosius?

Laikinai einanti centro direktorės pareigas Viktorija Lygnugarienė pripažino, kad kur kas lengviau dirbti su neįgaliaisiais ir jų artimaisiais. Mat su pastaraisiais palaikomas nuolatinis abipusis ryšys. Mamoms rūpi jų neįgalūs vaikai, jos tariasi su centre dirbančiomis socialinėmis darbuotojomis, joms padeda.

Su rizikos šeimomis, kuriose, beje, auga sveiki vaikai, santykiai kiek kitokie: „Mes esame lyg prižiūrėtojai, jų gyvenimo kontrolieriai. Vardan jų vaikų šiandienos ir ateities. Ne visiems tai patinka. Gal todėl net kviečiami neateina?“ – apgailestavo Viktorija Lygnugarienė.

Irena KASPERAVIČIENĖ