Asmeninė patirtis

Gyvenimas Airijoje endriejaviškės nesužavėjo

Iš Endriejavo seniūnijos uždarbiauti į užsienio šalis išvykę daugiau nei pusšimtis gyventojų. Emigrantai patiria įvairių išgyvenimų, nes įsikabinti svečioje šalyje sudėtinga.

Reikėjo tampyti

Septynis mėnesius padirbėjusi Airijoje, atsikračiusi antsvorio, namo sugrįžo endriejaviškė Dalia Radžienė. „Išvažiavau į Dubliną rugpjūtį su gandrais ir sugrįžau pavasarį su jais“, – linksmai kalbėjo pusamžė moteris.

Buvusi Endriejavo kultūros namų direktorė, vėliau saugos įmonės darbuotoja lietuvių apgultoje Airijoje įsidarbino valytoja. Dalia pasakojo, jog važiavusi pas draugus, jau įsikūrusius toje šalyje. Jie parūpinę darbą. Atlygis už valandą – 8,6 euro jai atrodė nemaži pinigai. Emigrantė dirbo legaliai, tačiau tik 4 valandas per dieną. „Mokėdamas anglų kalbą galėjai ieškoti darbo per agentūrą, bet aš jos nemokėjau, – prisipažino pašnekovė. – Aš ne dėl pinigų važiavau į Airiją – norėjau pakeisti aplinką, patirti naujų įspūdžių.“

Jai teko nuomotis kambarį, kuriame gyveno kartu su šeimininke. Tačiau už lovą kas savaitę teko pakloti po 75 eurus. „Buvo apmaudu, kad Endriejave mano butas tuščias, o čia turiu dalintis būstu su kita nuomininke ir brangiai mokėti“, – šyptelėjo Dalia Radžienė.

Norėdama sutaupyti, ji pėsčia eidavusi į darbą. Sparčiai žingsniuodama įstaigą pasiekdavusi per pusvalandį. Dalia dirbo kasdien, be poilsio. Už darbą sekmadienį gaudavo dvigubai daugiau. Dubline ji sutiko daug lietuvių. Moterys daugiausia dirbo valytojomis, o vyrai – statybose. Ji netgi vieną endriejaviškę buvo atsitiktinai sutikusi.

Bažnyčia – susibūrimo vieta

D. Radžienė pasakojo, jog kiekvieną sekmadienį ėjusi į bažnyčią, kurioje lietuviams aukojamos Mišios. „Būdavo malonu klausytis pamokslų. Po Mišių klebonas pakviesdavo pabendrauti prie arbatos puodelio. O vieną kartą net į ekskursiją nuvežė, – pasakojo endriejaviškė. – Bažnyčia Dubline – lietuvių susibūrimo vieta, kurioje pranešamos įvairios žinios.“

Čia ji sužinojusi, kad į Dubliną, Lietuvos ambasadą, atvyksianti žemės ūkio ministrė iš Lietuvos. Dalia dalyvavo šiame susitikime ir netgi buvusi televizijos nufilmuota.

Ji pasakojo apie Dubline veikiančią lietuvių mokyklėlę, kurioje būtų norėjusi įsidarbinti. Dalia – muzikantė, tad jos troškimas taip pat buvęs groti kapeloje. Tačiau reikėjo įsigyti savo instrumentą. Betgi Airijoje akordeonas kainavęs 3000 eurų.

Pašnekovė kalbėjo, jog buvo pasiryžusi Airijoje padirbėti 3-4 mėnesius, bet pasiliko ilgiau nei pusmečiui. Bilietą kelionei į namus nusipirko prieš 3 mėnesius. „Tas laikas man labai prailgo, – prisipažino moteris. – Kankino namų, artimųjų ilgesys, pasiilgau savo akordeono…“

Visgi ji guodėsi, kad net dirbdama valytoja susitaupė pinigų, už kuriuos grįžusi nusipirko automobilį. „Ne, ne tokį, kokiais važinėja airiai, bet…“ – šyptelėjo moteris. Tačiau ji spėjo įsitikinti, kad dabar ir mūsų šalyje galima užsidirbti, ir nemažai emigrantų sugrįžta į gimtinę.

Virginija AUKŠTUOLYTĖ