Tema
“Pavėluota diagnozė gali sugriauti gyvenimą“, –
įspėja Vida Latakaitė-Butkienė, Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro moterų konsultacijos vedėja Nė karto nepasigailėjusi dėl savo pasirinkimo gargždiškė Vida Latakaitė-Butkienė, 26-erius metus dirbanti Klaipėdoje ginekologe, prisimena, jog baigusi tuometę Gargždų 1-ąją vidurinę mokyklą gavo auklėtojos charakteristiką, kurioje diplomatiškai buvo parašyta, kad gebėjimai leidžia rinktis tris kelius – mediciną, žurnalistiką arba aktorystę.
Tačiau Vida pasirinko mediciną – savo pirmąją profesinę svajonę. Kiti polinkiai, pasak jos, praverčia bendraujant su pacientėmis, nes medicina – menas, be to, gydytojui tenka atlikti ir švietėjišką misiją. Į universitetą įstojusi iš antrojo karto, savo svajonės tikrumą sako „patikrinusi“ dirbdama pagalbine darbuotoja Gargždų poliklinikoje. Nors troško būti akių ligų daktarė, studijų metu pamačiusi žmogaus gimimo stebuklą pasirinko akušeriją ir ginekologiją. Patirties mokykla jai tapusi Klaipėdos miesto (dabar Klaipėdos universitetinė) ligoninė ir ten dirbę bei tebedirbantys kolegos. Šiuo metu Vida Latakaitė-Butkienė – Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro moterų konsultacijos vedėja. Taip pat dirba privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje – „Vaisingumo klinikoje“. Kelianti kepurę prieš kolegas, dirbančius ligoninių operacinėse, bet įsitikinusi, kad dauguma moteriškų ligų gali būti gydomos ir konservatyviai, t.y. vaistais. Gydytoja mielai sutiko pasikalbėti apie moterų sveikatą.
Daugiau dėmesio sau
– Ar moterys pakankamai rūpinasi savo sveikata?
– Tik apie dešimt procentų žmonių sveikatos priklauso nuo medicinos. Visa kita lemia ekologija, socialinė aplinka, žmogaus rūpinimasis savo sveikata ir jos išsaugojimu bei kt. Moterys per mažai dėmesio skiria savo sveikatai. Sąlyginai moteris galėčiau suskirstyti į tris grupes:
– mergaites, paaugles, t.y. joms atrodo, kad ginekologui jų gyvenime nėra kas veikti, t.y. per anksti;
– vaisingo amžiaus moteris, kurios dažniausiai į ginekologą kreipiasi iškilus sveikatos problemoms, o savo nesilankymą pas gydytoją motyvuoja laiko stoka, pinigų stygiumi, nežinojimu, kur kreiptis;
– brandaus (menopauzinio) amžiaus moterys galvoja, kad joms jau nėra ką veikti pas ginekologą ir ateina tik sunkių negalavimų ar šeimos gydytojų priverstos.
Manau, kad visų amžiaus grupių moterims nereiktų ignoruoti reguliarių apsilankymų pas gydytoją ginekologą. Brendimo ar paauglystės laikotarpiu išryškėjusios problemos gali turėti pasekmių visam gyvenimui, laiku nediagnozuoti pakitimai gali sugriauti gyvenimą žydinčiai moteriai, o tinkamas menopauzėje iškilusių problemų sprendimas – palengvinti savijautos pokyčius.
Atveda problemos
– Dėl ko dažniausiai kreipiasi pacientės?
– Anksčiau egzistavę vos ne priverstiniai sveikatos patikrinimai stojant mokytis, pradedant dirbti ir periodiniai tikrinimai dirbant vertė moteris apsilankyti pas ginekologą. Manau, tai nebuvo blogai. Dabar liko tik kelios profesijos, kur reikalinga periodiška ginekologo patikra, o kitos? Moterų, kurios rūpinasi savo sveikata ir reguliariai kartą ar du per metus apsilanko pas gydytoją profilaktinei patikrai, mūsų liūdesiui, mažuma. Kaip minėjau, dauguma moterų kreipiasi į gydytoją, kai iškyla problemų: dėl skausmo, kraujavimo, išskyrų, sutrikusio ciklo, pastojusios ar norėdamos spręsti šeimos planavimo klausimus ir t.t. Tačiau yra moterų, kurios nesilanko pas gydytoją trejus, penkerius ir daugiau metų. Tai rodo jų abejingumą savo sveikatai. Šios moterys pasikliauja likimu: „Kas bus, tebūnie“. Kitos bijo paties vizito pas gydytoją ginekologą, dar kitos bijo išgirsti, jog turi sveikatos problemų arba nesilanko tiesiog todėl, kad niekuo nesiskundžia.
– Ar visada moterys jaučia ligos simptomus?
– Deja, ne visos ligos „prasineša“ apie save ankstyvose susirgimo stadijose. Viena iš tokių patologijų yra gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai. Paprastai tai lengvai nustatoma ir išgydoma patologija, tačiau negydoma gali progresuoti, virsti vėžiu ir baigtis moters mirtimi. Todėl svarbu reguliariai, vieną du kartus per metus apsilankyti pas ginekologą. Deja, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 540 gimdos kaklelio vėžio atvejų, o apie 270 moterų kasmet dėl tos patologijos miršta.
Moterims – prevencijos programos
– Trečius metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Priminkite apie ją.
– Norint laiku diagnozuoti ir padėti išvengti liūdnai galinčios pasibaigti ligos vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa, skirta 30-60 metų moterims, – ne vienkartinė akcija. Moterims kartą per trejus metus atliekamas specialus (beje, visai neskausmingas) tyrimas, kitaip dar vadinamas PAP tyrimu, leidžiantis aptikti gimdos kaklelį dengiančio epitelio ląstelių pakitimus. Radus tokių pokyčių moteris tiriama ir gydoma toliau, tokiu būdu užkertamas kelias susirgti ir mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Gaila, kad ši programa skirta tik tam tikros amžiaus grupės moterims, nors gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas ir jaunesnėms nei trisdešimties metų. Jaunesnės moterys turėtų rasti ne tik laiko, bet ir pinigų išsitirti. Gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas įvairiose laboratorijose kainuoja nuo 15 iki 35 litų.
– Lietuvoje daug moterų miršta ir nuo krūties vėžio…
– Nuo 2005 m. rugsėjo pradėta vykdyti ir kita moterims skirta atrankinės mamografinės patikros dėl krūtų vėžio finansavimo programa. Pagal šią programą tikrinamos 50–69 metų moterys. Tikrinimai taip pat nėra akcijos, jie vykdomi nuosekliai, kartą per dvejus metus. Radus pokyčių, tikrinimas atliekamas ir dažniau. Norint pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ar krūtų patologijos, tereikia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar akušerį ginekologą ir, jei moteris priklauso minėtoms amžiaus grupėms, bus paimtas citologinis tepinėlis arba duotas siuntimas krūtų mamografinei patikrai atlikti bei paaiškinta visa tyrimo esmė ir atlikimo tvarka. Tos moterys, kurios nepatenka į minėtą amžiaus grupę, turėtų nepagailėti palyginti nedidelių piniginių investicijų į savo sveikatą, kreiptis į gydytoją specialistą ir išsitirti.
Trūksta aktyvumo
– Kodėl moterys pavėluotai kreipiasi į medikus?
– Informuotumo stygius taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų moterys taip vangiai naudojasi programos suteikta galimybe išsitirti dėl gimdos kaklelio patologijos, nes daugelis iš jų nežino, kas sukelia gimdos kaklelio vėžį ir kad jo įmanoma išvengti. Kai kurios moterys mano, kad nuo šios ligos niekas negali apsaugoti, kaltę už šią ligą versdamos paveldimumui, uždegimams, partneriui ar tiesiog likimui. Trisdešimčiai procentų Lietuvos moterų niekada nėra atliktas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o jis yra efektyviausias būdas aptikti pakitimus. Išvada aiški – prisiversk ir nueik pas gydytoją.
– Ar aktyviai moterys dalyvauja minėtose programose?
– Per 2,5 metų, kol vyksta programa, ištirta tik 58 procentai planuotų ištirti, t.y. 30-60 metų moterų. Vienose Lietuvos vietovėse tai vyksta aktyviau, kitur vangiau. Miesto moterų ištirta daugiau nei kaimų, nes miestietės aktyvesnės ir labiau informuotos. Vilties teikia tai, kad kai kurios moterys dėl šio tyrimo kreipiasi tiesiogiai į gydytojus ginekologus, dirbančius antriniame lygyje ar privačiai, ir atlieka tyrimą už savo lėšas, o tai į statistinius duomenis apie patikrą nėra įtraukiama, todėl tikėtina, kad ištirtų moterų yra šiek tiek daugiau nei minėti 58 procentai.
Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad iš visų tirtų moterų beveik 200 yra rasta vėžio požymių, apie 5000 moterų – įvairaus sunkumo ikivėžinių pokyčių, kurie programos dėka laiku pastebėti ir galima teigti, kad tos moterys laimėjo gyvenimo loteriją.
Profilaktika – ne vien vakcina
– Papasakokite apie vakciną, saugančią nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso. Kas ir kada ja gali pasiskiepyti?
– 2005 m. pripažinta, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra neabejotinas gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Žinant tai, tampa aiškios ir pirminės gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonės – tai teisinga lytinė elgsena (susilaikymas, ištikimybė, prezervatyvas) bei profilaktinė vakcinacija. Kol kas Lietuvoje registruotas vienas skiepas nuo ŽPV, skirtas 9-26 metų, idealiausia lytinio gyvenimo dar negyvenusioms mergaitėms ir merginoms skiepyti. Tačiau skiepytis gali ir lytinį gyvenimą gyvenančios moterys. Tirtis ar nesitirti dėl galimai jau turimos ŽPV infekcijos, prieš atliekant skiepijimąsi ir ar skiepytis jau infekuotoms ŽPV moterims, vienareikšmės nuomonės nėra. Skiepijama trim etapais. Po pirmojo skiepo antrąkart skiepijama praėjus 2 mėnesiams, trečiąkart skiepijama po 4 mėnesių nuo antrojo skiepo. Bendra skiepo kaina apie 1300-1400 Lt. Kol kas valstybinėse programose finansavimo skiepams nenumatyta. Taigi tai tėvų ir pačių merginų apsisprendimo reikalas. Derėtų priminti, kad ŽPV radimas tiesiogiai nereiškia gimdos kaklelio vėžio, ir tos moterys, kurioms rastas ŽPV, neturėtų gąsdintis, nes apie 70 procentų ŽPV infekcijos išnyksta savaime per vienerius metus nepalikdamos pasekmių, tačiau kas gali atspėti, kurios moters organizme infekcija užsilaikys ir darys savo griaunamąjį darbą? Todėl geriausia apsisaugoti nuo šios rizikingos infekcijos.
Artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir kita vakcina nuo ŽPV, skirta vyresnėms nei 26 metų moterims.
– Ar pasiskiepijus nuo ŽPV galima pamiršti kelią pas ginekologą?
– Gimdos kaklelio patologija nėra tas vienintelis susirgimas, dėl kurio moterys kreipiasi ar turėtų kreiptis į ginekologą, tad ir pasiskiepijusi nuo ŽPV kiekviena moteris bent kartą per metus turėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą profilaktinei patikrai. Moterys, nepriklausomai nuo užimtumo, išsilavinimo, amžiaus ir kitų gyvenimo būdo ypatumų, turėtų domėtis savo sveikata, paraginti tai daryti drauges, bendradarbes ir, žinoma, savo dukras ar mamas. Bent jau papasakoti apie profilaktinių patikrų ar skiepijimosi galimybę. Gal kažkam suteiksit šansą gyventi. Taigi neatidėliokit vizito pas gydytoją geresniems laikams, kai turėsit daugiau laiko ar ryžto, kodėl to nepadaryti ateinančią savaitę arba bent gegužės mėnesį? Nes ilgai atidėliojami darbai dažniausiai ir lieka nepadaryti. Tikiuosi, kad šios mintys prisidės prie Jūsų geros sveikatos ir nepavėluotų diagnozių…
Laima ŠVEISTRYTĖ
